Ligonių visuomenė: kaip netapti jos nariu

Jau seniai ne paslaptis, kad tradicinė medicina nebesusidoroja su žmogų puolančiomis lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis. Tad ką daryti, kaip nesusirgti vėžiu ar cukriniu diabetu - ligomis, kurios, anot pačių medikų, jau plinta kaip gripas. Nuo šiol "Sveikatos" priede ieškosime atsakymų į šį pagrindinį klausimą - kaip nesusirgti.

Šiandien - interviu su Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto ir Tęstinių studijų instituto jungtinės Medicinos edukacijos katedros vedėju, Klaipėdos jūrininkų ligoninės Širdies aritmijų diagnostikos laboratorijos vadovu, pernai įkurtų Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų prezidentu prof. habil. dr. Algimantu KIRKUČIU.

Ar iš tiesų taip smarkiai plinta lėtinės neinfekcinės ligos?

Išties mes, medikai, esame susirūpinę vis augančiu žmonių sergamumu. Gydau širdies ligomis sergančius žmones - vos spėjame operuoti pacientus, kuriems reikia širdies stimuliatorių. Sergančiųjų daugėja ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Ir tai yra didžiulė sveikatos apsaugos problema.

Žmonija susidūrė su viena iš didžiausių grėsmių savo išlikimui visoje istorijoje - lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis. Vertinant šių ligų pavojingumą ir išplitimą pasaulyje visos buvusios iki tol infekcinių ligų epidemijos: maras, cholera, tuberkuliozė, AIDS ir kitos virusų bei mikroorganizmų sukeltos ligos neišprovokavo tokio masinio sergamumo ir nenusinešė tiek daug gyvybių kaip šios.

Lėtinių neinfekcinių ligų (LNL) terminas klinikinėje praktikoje imtas vartoti praėjusio šimtmečio viduryje. Jis naudojamas su žmonių gyvenimo būdu susijusioms ligoms charakterizuoti, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių sistemos, onkologinės, lėtinės plaučių ligos, diabetas ir kitos.

Kas lemia sergamumą?

Pasaulyje kasmet nuo šių ligų miršta 36 milijonai žmonių, tai sudaro daugiau kaip 63 proc. visų mirčių. Europoje LNL sukelia 86 proc. visų mirčių. Tai sudaro net 77 proc. visų ligų, kuriomis serga europiečiai. Prognozės rodo, kad nepasikeitus šių ligų prevencijos ir gydymo tendencijoms, keturi pagrindiniai sveikatą nulemiantys veiksniai (rūkymas, prasta mityba, alkoholio vartojimas ir mažas fizinis aktyvumas) sąlygos tolimesnį sergamumo LNL augimą. Jau akivaizdu, kad tradicinė medicina viena yra bejėgė susidoroti su šiomis vis plintančiomis ligomis.

Kokių žingsnių imamasi, kad būtų sustabdyta ši epidemija?

Kylanti grėsmė sukėlė didžiulį susirūpinimą visame pasaulyje. Pernai balandį vykusioje Jungtinių Tautų Organizacijos generalinės asamblėjos sesijoje "Lėtinių neinfekcinių ligų prevencija ir kontrolė" susirinkę pasaulio valstybių lyderiai priėmė rezoliuciją, kurioje akcentavo neatidėliotinų koordinuotų priemonių kovai su LNL būtinumą. Jau seniai visi suprato, kad šios problemos įvaldymas negali būti užverstas vien tik ant medikų ir visuomenės sveikatos specialistų pečių. Mat problema seniai peraugusi sveikatos priežiūros sritį ir yra susijusi su sparčiai besikeičiančiu žmonių gyvenimo būdu. Didėja žmonių atotrūkis nuo natūralių sveikam gyvenimui užtikrinti reikalingų sąlygų. Siekiant užkirsti kelią LNL plitimui būtina keisti žmonių gyvenimo būdą, o tai susiję su daugelio įtakingų struktūrų interesais. Tai galima pasiekti tik visais lygiais koordinuojant įvairių gamybos ir paslaugų pramonės sričių veiklą, žmonių vartojimo ir gyvenimo įgūdžius. Toks uždavinys reikalauja didelio valstybių vadovų, politinių struktūrų ir visuomenės dėmesio ir rimtų jų visų pastangų.

Kaip mes galime daryti įtaką šiai situacijai savo šalyje?

Neseniai pasibaigusios "Lietuvos sveikatos programos 1998-2010" rezultatai parodė, kad LNL mūsų šalyje kelia ne mažesnę grėsmę ir kad siekiant suvaldyti šią situaciją iškyla labai daug problemų. Akivaizdu, kad reikia esminių permainų sveikatos politikos ir strategijos srityse. Nepakanka akcentuoti vien tik ligų gydymo ir simptomų malšinimo svarbą. Tokia politika gali tik toliau didinti išlaidų sveikatos apsaugai naštą, bet teigiamų poslinkių gerinant šalies gyventojų sveikatos lygį neduos.

Dabartinė sveikatos apsaugos sistemos finansavimo tvarka paseno. Visomis lėšomis, kurios skiriamos sveikatos apsaugai, disponuoja Sveikatos apsaugos ministerija. Finansavimas akivaizdžiai akcentuotas į ligų gydymo problematiką ir tik iš dalies į visuomenės sveikatą, tačiau visiškai ignoruojama sveikatą tausojančios ir stiprinančios veiklos svarba. Neabejotinai reikia atskirti ligų gydymo ir sveikatą tausojančią bei ją stiprinančią veiklą administraciniu-valstybiniu požiūriu.

Ir kaip tai galima padaryti?

Prieš vartotojišką ideologiją turi būti teikiamas prioritetas sveikam gyvenimo būdui. Sveikesnio ir aktyvesnio gyvenimo skatinimas neturi būti paliekamas vien tik nevyriausybinėms ir visuomeninėms organizacijoms, bet reikia šias funkcijas deleguoti ir valstybinėms struktūroms. Sveika gyvensena turi tapti neatsiejama nacijos kultūros dalimi. Sveikatos srityje būtinas konstruktyvesnis dialogas su paslaugų ir gamybos pramonės atstovais. Būtina plėtoti sveikatos draudimo sistemą.

Vertinant šalies klimatines ypatybes, geografinę bei geopolitinę padėtį, turimus rekreacinius išteklius ir tradicijas galima teigti, kad Lietuva turi vertingą potencialą sveikatą tausojančios ir stiprinančios veiklos, kaip pelningos pramoninės srities, plėtrai europiniu ir pasauliniu mastu.

Tokios veiklos vystymas padėtų sumažinti kurortų sezoniškumo problematiką, sukurtų daug naujų darbo vietų medicinos ir kitų paslaugų srityse. Saugių ir efektyvių natūralios (papildomos ir alternatyvios) medicinos priemonių bei metodų platus pritaikymas klinikinėje praktikoje leistų atsisakyti daugelio cheminių ir kitų agresyvių, sukeliančių komplikacijas bei brangių medicininių priemonių panaudojimo.