Legendinis disko metikas Virgilijus Alekna: "Dopingas žlugdo ne tik profesionalius sportininkus"

Įstatymo projektą rengusio Seimo vicepirmininko Algirdo Syso teigimu, šiuo metu dopingo vartojimas reglamentuojamas tik sporte. Tai apibrėžia Pasaulinio antidopingo kodekso Draudžiamasis sąrašas, Tarptautinė konvencija prieš dopingo vartojimą sporte, Kūno kultūros ir sporto įstatymas.

„Tačiau plačiojoje visuomenėje dopingo medžiagų vartojimas reglamentuojamas tik įstatymo įgyvendinamaisiais dokumentais - įstatymo lygmeniu tai nėra reglamentuota, tad prisidengiant maisto papildais ar dar kuo nors pardavinėjami žmogaus sveikatai pavojingi produktai ir niekas už tai neatsako. Įstatymas apsaugotų rinką nuo vis greičiau į ją plūstančių naujų dopingo medžiagų“, - „Respublikai“ teigė Seimo narys.

Dopingas - tik su receptu

Anot A. Syso, Lietuvos rinkoje vis dažniau pasirodo kaip maisto papildai pristatomų nepatvirtintų gamintojų preparatų, kurių sudėtyje yra dopingo ir kurie, vartojami be mediko ar farmacininko konsultacijos, sukelia neigiamų pasekmių. Tad jis parengė ir užregistravo Tam tikrų dopingo medžiagų įstatymo projektą, numatantį, kad tie vaistiniai preparatai, kuriuose yra dopingo medžiagų, būtų klasifikuojami kaip receptiniai vaistiniai preparatai ir juos pardavinėti reikėtų išskirtinai vaistinėse, pateikus receptą.

Dopingui priskiriamos medžiagos - tai anaboliniai androgeniniai steroidai, augimo hormonas, kiti augimo veiksniai, turintys poveikį raumenų, sausgyslių ar raiščių baltymų sintezei, vaskuliarizacijai, energijos panaudojimui, regeneracijos gebėjimams ar skaidulų tipo pasikeitimui, taip pat kitos panašios cheminės struktūros ar panašaus biologinio poveikio medžiagos, eritropoezę skatinančios medžiagos.

Parlamentaro įsitikinimu, kai šios priemonės vartojamos tinkamai, jos gali padėti pasiekti norimų rezultatų, tačiau šiuo metu, kai nėra tinkamos kontrolės, jos labai dažnai vartojamos ne pagal paskirtį arba netinkamais kiekiais, neatsižvelgiant į indikacijas. Dažniausiai šiomis medžiagomis piktnaudžiauja jauni žmonės, manantys, kad didesnis medžiagos kiekis gali padėti greičiau užsiauginti raumenyną, pasiekti geresnių sporto rezultatų.

Siūloma įstatymu numatyti, kad šių medžiagų gaminimas, perdirbimas, įsigijimas, didmeninė ar mažmeninė prekyba, laikymas, gabenimas valstybės viduje, importas ar eksportas būtų leidžiama tik farmacijos veiklos, veterinarijos, mokslo tikslams. Vaistiniai preparatai, kuriuose yra minėtų medžiagų, turėtų būti klasifikuojami kaip receptiniai vaistiniai preparatai.

Siūlomos bausmės

Jei Seimas įstatymo projektui pritars, ateityje prekiauti dopingo medžiagų turinčiais gaminiais bus labai rizikinga, nes Seimui pateikti ir Administracinių teisės pažeidimų bei Baudžiamojo kodekso pakeitimai. Jie numato atsakomybę už neteisėtą ir netinkamą dopingui priskiriamų medžiagų disponavimą, prekybą, pervežimą, kitų asmenų, ypač vaikų, įtraukimą.

Baudžiamajame kodekse siūloma numatyti, kad tas, kas įtraukė vaiką ne gydymo tikslais vartoti Tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas medžiagas, baudžiamas bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Tokios pat bausmės siūlomos už dopingo medžiagų platinimą nepilnamečiams ir tam, kas padėjo nepilnamečiui įsigyti, vertė, lenkė ar kitaip jį pratino ne gydymo tikslais vartoti dopingo medžiagas.

Dopingo medžiagas į Lietuvą įvežęs asmuo ateityje gali būti baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų.

Taip pat siūloma, kad asmuo, neteisėtai gaminęs, perdirbęs, įgijęs, laikęs, gabenęs ar siuntęs dopingo medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, arba pardavęs ar kitaip platinęs, būtų baudžiamas bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Administracinių teisės pažeidimų kodeksą siūloma papildyti nauju straipsniu, kuris numatytų finansinę atsakomybę už neteisėtą disponavimą dopingo medžiagomis be tikslo jas platinti - gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą, taip pat už tokių medžiagų kontrabandą.

Žaloja organizmą

Bene geriausiai Lietuvoje žinomi dopingui priskiriami preparatai - anaboliniai steroidai. Tai vaistai, sukurti praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio pradžioje ir skirti ilgai nejudėjusiems ligoniams stiprinti, jų raumenų masei atkurti. Tačiau netrukus juos imta vartoti ir sporte. Preparatai neleisdavo sportininkams pavargti. Tad dar tame pačiame dešimtmetyje pradėta sportininkų patikra, ar jie nevartoja steroidų.

Anaboliniai steroidai yra leidžiami arba geriami vaistai. Šie natūralūs arba sintetiniai steroidiniai hormonai greitina anabolinius procesus - ląstelių augimą, dalijimąsi, baltymų sintezę. Kitaip sakant - didina raumenų masę ir jėgą, spartina kaulinio audinio atsinaujinimą ir augimą.

Nustojus vartoti šiuos vaistus, dingsta ir raumenys. Negana to, žala organizmui po kelerius metus trukusio steroidų vartojimo yra negrįžtama, o kartais net baigiasi mirtimi.

Medikų teigimu, organizme nėra nė vienos sistemos ar organo, kurio nepažeistų anaboliniai steroidai. Jie sukurti vyrų hormono testosterono pagrindu, o jei žmogaus organizmas gauna daug testosterono iš išorės, pats nustoja jį gaminti. Todėl nukenčia žmogaus lytinė funkcija, vyras gali nesusilaukti vaikų ir turėti kitokių problemų. Šie vaistai taip pat kenkia širdies kraujagyslių sistemai: kelia kraujospūdį, pažeidžia miokardą, širdis pavargsta.

Steroidai gadina atramos, judėjimo aparatą. Jie skatina baltymų, kurių reikia raumenims augti, sintezę. Raiščiai ir sausgyslės nespėja augti su raumenimis, todėl jų kraujagyslių tinklas būna žymiai blogiau išvystytas. Dėl to būna daug plyšimų, traumų.

Kepenys irgi yra pažeidžiamos, nes jos yra fabrikas, kuriame viskas sintetinama, suskaldoma. Jei naudojama daug steroidų, organizme vyksta biocheminiai procesai, dėl kurių nebūtinai kepenyse, bet, pavyzdžiui, smegenyse susiformuoja piktybinės ląstelės.

Anaboliniai steroidai veikia ir centrinę nervų sistemą, keičia psichiką. Žmonės tampa agresyvūs, nekontroliuoja savęs. Nuo jų padidėja plaukuotumas, moterų balsas pažemėja, keičiasi odos medžiagų apykaita.

Paaugliams anaboliniai steroidai pavojingiausi, nes jų organizmo sistemos dar galutinai nesusiformavusios.

- Per Lietuvos Nepriklausomybės laikotarpį net 15 Lietuvos sportininkų nubausti įtarus juos vartojant dopingo turinčių preparatų. Ar sporte galima pasiekti gerų rezultatų tik vartojant dopingą? - „Respublika“ teiravosi 2000 m. ir 2004 m. vasaros olimpinių žaidynių nugalėtojo, Europos ir pasaulio čempiono disko metiko Virgilijaus ALEKNOS.

- Tikrai ne. Netgi priešingai. Atletika yra sporto šaka, kurią itin kontroliuoja įvairios organizacijos, kovojančios prieš draudžiamų preparatų vartojimą. Tad dopingo turinčios medžiagos sportininkų tikrai nėra vartojamos taip dažnai, kaip buvo, tarkim, prieš 20-30 metų.

Pavyzdžiui, aš šiuo metu esu, ko gero, vienas labiausiai tikrinamų sportininkų, bent jau Lietuvoje. Visą savo dienotvarkę turiu būti suplanavęs bent trims mėnesiams į priekį. Apie kiekvieną savo išvykimą, kai nebūsiu pagal grafiką nurodytoje vietoje, kur mane bet kuriuo momentu gali patikrinti, privalau informuoti iš vakaro. Visa tai dėl to, kad pernai olimpinėse žaidynėse iškovojau ketvirtą vietą, o pirmas šešias vietas užėmę sportininkai tikrinami nuolat. Ir tai tęsis, matyt, tol, kol nebebūsiu toks geras sportininkas.

- Ar reikalingas įstatymas, kuris sugriežtintų dopingo turinčių medžiagų kontrolę ir jų patekimą į Lietuvą, jaunų žmonių rankas ne gydymo tikslais?

- Be abejonės, reikalingas. Esu tikras, kad būtina dar labiau sugriežtinti dopingo turinčių medžiagų įvežimą į Lietuvos teritoriją. Kiek man teko girdėti, šiuo metu tarp jaunuolių labai populiaru naudoti preparatus, kurie padeda greitai „užsiauginti“ raumenis. Suprantu - jaunimui aktualu gražiai atrodyti. Vartojant steroidus raumenys greitai užauga ir vasarą galima gražiai atrodyti, nes antraip reikėtų visus metus dirbti sporto salėje. Tačiau faktas tas, kad nustojus juos vartoti visas tas grožis išnyksta. Negana to, dopingo medžiagos labai kenkia sveikatai, ypač jaunų žmonių. Abejoju, kad ta trumpalaikė nauda verta tokių aukų.

Skandinavijos šalyse, pavyzdžiui, anaboliniai steroidai prilyginami narkotikams, bausmės už jų įvežimą ar platinimą tokios pat griežtos, kaip už narkotikų. Tad kodėl gi ir Lietuvoje nepadarius to paties.

Aušra IŠARIENĖ, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vedėja:

Maisto papildai, kuriuose yra dopingo medžiagų, Lietuvoje nenotifikuojami. Negana to, maisto papildai, kuriuose yra dopingo medžiagų, neatitinka maisto papildų apibrėžimo. Maisto papildas - tai maisto produktas, kuris yra skirtas papildyti įprastą maisto racioną ir kuris vienas arba derinyje su kitomis medžiagomis yra koncentruotas maistinių ar kitų medžiagų, turinčių mitybinį arba fiziologinį poveikį, šaltinis. Tad maisto papildai, kuriuose yra dopingo medžiagų, Lietuvoje negali būti notifikuoti, vadinasi, jais negali būti ir legaliai prekiaujama.

Gintautas BARCYS, Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos viršininkas:

Visi vaistai, kuriuose yra dopingo medžiagų, šiuo metu Lietuvoje yra receptiniai ir jų legaliai įsigyti galima tik vaistinėse, pateikus receptą. Jeigu atsirastų įstatymas, kuriame būtų įrašyta, kad jie privalo būti receptiniai, mums tai tikrai netrukdytų, o tik palengvintų darbą. Būtų daugiau aiškumo nustatant, kurie vaistai receptiniai, kurie - ne. Šiuo metu tvarka tokia, kad dėl vienų preparatų iš karto aišku, jog jie turi būti receptiniai, dėl kitų - kad jie nereceptiniai, o dalis preparatų yra diskutuotini, juos tenka vertinti įvairiais aspektais.

Daina Gudzinevičiūtė, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė, Sidnėjaus olimpinė čempionė, šaulė: 

Dopingas - ne viena medžiaga, o medžiagų, kurių gali būti ir legaliai parduodamuose produktuose, skirtuose plačiajai visuomenei, grupė. Tad tai, kas vieniems yra ne dopingas, sportininkams gali būti dopingas. Rinkoje esančių produktų, kurie skirti raumenų auginimui, patekimą į rinką, be abejo, reikėtų griežtinti. Tos cheminės intervencijos tikrai nesuteikia sveikatos - galbūt tik momentinį grožį, o iš tikrųjų tai yra tik organizmo žalojimas. Jeigu jaunimas nori gražiai atrodyti, siūlyčiau rinktis sporto salę.