Krūties vėžį Lietuvos gyventojai vis dar prilygina mirties nuosprendžiui

Tyrimas parodė, jog daugiau nei trys ketvirtadaliai (76 proc.) respondentų linkę manyti, jog krūties vėžys yra agresyvi, greitai progresuojanti onkologinė liga, o net 41 proc. apklaustųjų krūties vėžio diagnozę prilygina mirties nuosprendžiui. Taip dažniausiai mano 36-55 metų mažesnių Lietuvos miestų, rajonų centrų ir kaimo vietovių gyventojai.

Moteris, kuriai krūties vėžys diagnozuotas vėlyvojoje stadijoje, 40 proc. respondentų nuomone, išgyvena iki metų, 25 proc. teigimu – 2-3 metus, 7 proc. apklaustųjų nuomone – 3-5 metus, 8 proc. – 5-7 metus. Tuo tarpu dauguma (86 proc., dažniau 36 metų ir vyresni ) tyrimo dalyvių žino, jog ankstyvojoje stadijoje diagnozuotas krūties vėžys gali būti visiškai išgydytas.

Vilniaus universiteto Onkologijos instituto habilituotas daktaras Valerijus Ostapenko neigia, jog krūties vėžį galima prilyginti mirties nuosprendžiui. "Taikant naujausius gydymo metodus - pavyzdžiui taikinių arba kitaip vadinamą biologinę terapiją - onkologinė liga tampa lėtinė, ją galima kontroliuoti ir gydyti", - pasakoja habil. dr. V. Ostapenko.

Geriausiai šalies gyventojams žinomi vėžio gydymo būdai - chemoterapija (52 proc.), chirurginis gydymas (45 proc.) ir radioterapija (9 proc.). Pavieniai respondentai pažymėjo liaudies medicinos, homeopatijos, sveiko gyvenimo būdo, psichologinės pagalbos svarbą. Beveik penktadalis apklaustųjų neįvardijo nė vieno galimo krūties vėžio gydymo būdo.

Anot Onkologijos instituto daktaro, biologinės kilmės vaistai veikia tik konkrečią navikinę ląstelę, tačiau saugo sveikus audinius. "Anksčiau naudoti vaistai veikdavo visas greitai besidauginančias žmogaus organizmo ląsteles – ir blogas, ir geras. Apklausa parodė, kad Lietuvos žmonės dar mažai žino apie naujausius gydymo būdus. Bet galiu drąsiai teigti, kad pritaikius kiekvienam pacientui tinkamą individualų gydymą jau galima pasiekti ypač gerų rezultatų", - aiškina habil. dr. V. Ostapenko.

Daugiau apie krūties vėžio gydymą žino išsilavinę, didesnes pajamas gaunantys asmenys ir didmiesčių gyventojai, tuo tarpu mažesnių miestų, rajonų centrų ir kaimo vietovių gyventojai tokį vėžio gydymo būdą kaip chemoterapija laiko netgi labiau sveikatą žalojančiu veiksniu nei pats vėžys. Taip mano daugiau nei trečdalis (35 proc.) apklaustųjų.

Tyrimas parodė, kad daugiau nei pusė (55 proc.) respondentų, susirgę krūties vėžiu, sutiktų dalyvauti klinikiniuose tyrimuose ir išbandyti naujausią, tačiau dar neregistruotą gydymą.

Aukštesnio išsilavinimo, didesnių pajamų apklaustieji tokį savo pasirinkimą dažniau grindžia galimybe gauti pažangiausią gydymą, tuo tarpu žemesnio išsimokslinimo bei kaimo gyventojai dažniau ryžtųsi eksperimentiniam gydymui, nes "neturėtų ką prarasti".

17 proc. klinikiniuose tyrimuose nesutiktų dalyvauti nuogąstaudami, kad toks gydymas duotų daugiau žalos nei naudos.

Apklausoje, kurios tikslas buvo išsiaiškinti šalies gyventojų požiūrį bei žinias apie krūties vėžį, dalyvavo 1007 šalies gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Tyrimas vyko visoje šalies teritorijoje, atrankoje naudotas daugiapakopės stratifikuotos tikimybinės atrankos metodas. Šis metodas užtikrina duomenų reprezentatyvumą, t. y. kiekvienas šalies namų ūkis turi vienodas galimybes būti apklaustu ir atrankinė visuma pagal tikslinius kriterijus atitinka generalinę visumą. Tyrimo rezultatai reprezentuoja šalies gyventojų nuo 18 iki 75 metų nuomones ir vertinimus. Galima maksimali rezultatų paklaida 3,1%.

Spalio mėnuo visame pasaulyje skelbiamas kovos su krūties vėžiu mėnesiu. Lietuvoje kasmet nustatoma apie 1500 naujų krūties vėžio atvejų. Daugiausia šios onkologinės ligos atvejų diagnozuojama vyresnėms nei 50 metų amžiaus moterims.

Krūties vėžys - dažniausia onkologinė moterų liga ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje Europos šalių, JAV, Kanadoje, Australijoje. Šia liga gali susirgti viena iš devynių moterų. Krūties vėžiu serga ne tik moterys, bet ir vyrai.