Keliauti saugiai padės skiepai

Keliautojams siūloma imunoprofilaktika - tai galimybė išvengti užkrečiamųjų ligų, pavojingų ne tik sveikatai, bet ir gyvybei. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, į kai kurias šalis turistai gali būti net neįleidžiami, jei nepateikia įrodymo, kad yra pasiskiepiję - vadinamojo skiepų paso. Pavyzdžiui, vykstant į Centrinę Afriką ir kai kurias Pietų Amerikos šalis yra privalomas skiepas nuo geltonojo drugio, dar vadinamo geltonąja karštine. Į tą patį skiepų pasą įrašoma informacija ir apie visus kitus atliktus skiepus.

Keliautojams - naujos rekomendacijos

Šiuo metu pasaulio skiepų kalendoriuje yra tam tikrų pokyčių. ULAC duomenimis, pernai visoje Indijos, Dominikos Respublikoje ir beveik visoje Kongo Demokratinės Respublikos teritorijoje registruota choleros protrūkių.

NAUDA. "Išvykstantiems į endemines choleros atžvilgiu šalis rekomenduojama skiepytis oraline choleros vakcina, kuri suteikia apsaugą ne tik nuo choleros, bet ir nuo kitų viduriavimų - vadinamųjų turistų "diarėjų", - teigia gydytoja epidemiologė Jadvyga Malukienė.

Į tris Afrikos šalis: Čadą, Kongo Demokratinę Respubliką ir Angolą - po ilgo laiko buvo importuotas poliomielito virusas, tad ir antroje 2011 - ųjų pusėje dar buvo gauta pranešimų apie ligos atvejus.

Iki 2012 m. vasario vidurio poliomielito protrūkiai registruoti anksčiau šios infekcinės ligos neturėjusiose šalyse: Centrinėje Afrikos Respublikoje, Kinijoje ir Nigerijoje. Tuo tarpu Indija nebelaikoma endemine poliomielito šalimi. Geltonojo drugio endeminis paplitimas nekito.

ULAC specialistai pataria į sveikatos priežiūros įstaigas dėl skiepų kreiptis likus 4-6 savaitėms iki kelionės, kadangi imunitetui susiformuoti po skiepijimų reikalingas tam tikras laikotarpis. Tačiau jei iki kelionės liko mažiau laiko, vis tiek rekomenduojama kreiptis į gydytoją, nes kai kurie skiepijimai gali būti atliekami ir ne iš anksto.

ULAC specialistai teigia, jog nėra bendros skiepijimų schemos visiems keliautojams. Kaskart skiepijama individualiai.

Prieš kelionę, vertinant, kokie skiepijimai reikalingi, pirmiausiai turėtų būti atsižvelgiama į tai, ar reikalingos revakcinacijos (pirmiausiai difterijos, stabligės, poliomielito ir kt.).

Skiepų pasirinkimą lemia ir kiti svarbūs faktoriai: užkrečiamosios ligos rizika, asmens amžius, sveikatos būklė ir ankstesni skiepijimai, kelionės tikslas, trukmė, rizika užkrėsti kitus žmones ir kt.

Jei keliauja vaikai, reikėtų įsitikinti, kad jie paskiepyti pagal LR vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių.

Skiepų bijoti nereikia

Ilgametę patirtį turinti klaipėdietė gydytoja epidemiologė Jadvyga Malukienė teigia, jog viešoje erdvėje platinamos nepagrįstos ir negatyvios nuostatos skiepų atžvilgiu daro labai daug žalos.

"Naujos kartos vakcinos turi daug mažiau šalutinių poveikių. Šiandien turime galimybę pasirinkti saugias, polivalentines vakcinas, o gydytojas specialistas gali parinkti skiepus pagal individualų skiepijimo planą.Neretai nedrįstama skiepytis, nes galvojama, kad skiepai gali sukelti vieną ar kitą ligą, pakenkti sveikatai.

Tokios baimės nepagrįstos. Vakcina negali sukelti ligos, nes joje nėra gyvo sukėlėjo. Manau, kad dar labai trūksta informacijos, vyrauja nuostata - "aš nesusirgsiu, susirgs kažkas kitas", be to, į daugelį susirgimų žiūrima kaip į lengvą ligą, pvz., gripą, vėjaraupius, raudonukę, kiaulytę. Šie žmonės labai klysta", - teigia gydytoja epidemiologė.

Pavyzdžiui, gripas gali sukelti rimtų komplikacijų - plaučių uždegimą, miokarditą, bronchitą, encefalitą, pielonefritą ir pan.

"Nėščia moteris nesirgusi ir nepakankamai paskiepyta nuo raudonukės, kontaktavusi su sergančiuoju raudonuke, gali pagimdyti kūdikį su širdies yda, kita patologija.

Susirgti parotitu - kiaulyte - labiau pavojinga berniukams, ypač vyresniame amžiuje, dėl ko gali išsivystyti sėklidžių uždegimas, sąlygojantis nevaisingumą.

Pastaraisiais metais vis dažniau nustatoma, kad širdies vožtuvų ir širdies raumens ligas sukelia įvairios infekcijos.

Pravartu skiepytis silpnesnės sveikatos žmonėms. Dar gaji nuomonė, kad negalima skiepyti sergančiųjų diabetu, pielonefritu ar kitomis lėtinėmis ligomis. Kontraindikacijų skiepams beveik nėra, nebent piktybiniai augliai ir, aišku, ūmi ligos stadija.

Todėl skiepytis turėtų visi didesnę riziką turintys žmonės senyvo amžiaus, sergantys lėtinėmis ligomis, vartojantys daug vaistų. Išleidžiamos lėšos vakcinacijai kur kas mažesnės negu lėšos, išleidžiamos ligonio gydymui", - tvirtino J. Malukienė.

Pasak pokalbininkės, Europoje nėra sistemos, kuri priverstų žmones skiepytis. Tuo tarpu Jungtinėse Amerikos Valstijose nepaskiepyti vaikai negali patekti į vidurinę mokyklą, o susirgusiam tymais nepasiskiepijusiam žmogui draudimo kompanijos nemoka už gydymą.

Prieš kelionę nevengia skiepų

Imunoprofilaktikos tarnybos vadovė J. Malukienė pastebi, kad klaipėdiečiai prieš keliones nevengia skiepų. "Mūsų miesto žmonės keliauja po visą pasaulį, į tolimiausius jo kampelius, pasiekia ir Naująją Zelandiją, ir Grendlandiją. Pas mus skiepytis nuolat ateina jūrininkų, verslininkų, kelionių mėgėjų.

Iš viso mūsų skiepų kabinete apsilanko per 28 tūkstančius klaipėdiečių: įvairaus amžiaus, profesijos. Turime visas vakcinas, pradedant skiepais nuo geltonojo drugio, choleros ir kitais - iš viso 25 rūšių vakcinos, tad galime paskiepyti nuo bet kurios "egzotiškos" ligos", - sakė J. Malukienė.

Ji akcentavo, kad ir po Lietuvą keliaujantiems žmonėms, taip pat mėgstantiems daug laiko praleisti gamtoje labai svarbu pasiskiepyti nuo erkinio encefalito.

"Šios ligos, kuri dažnai žmogų suluošina visam gyvenimui, atvejų vis daugėja. Lietuva yra endeminė erkinio encefalito zona. Specifinio gydymo nuo erkinio encefalito nėra. Vienintelė efektyvi profilaktikos priemonė prieš erkinį encefalitą yra vakcinacija", - pabrėžė gydytoja.

Pasak epidemiologės, nuo erkinio encefalito skiepijasi nemažai klaipėdiečių, atvykstama organizuotai skiepytis iš įstaigų, organizacijų.

Apsaugo ir nuo kitų ligų

Vykstant į įvairias užsienio šalis Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja skiepytis nuo geltonojo drugio, poliomielito, vidurių šiltinės, virusinio hepatito A ir B, meningokokinės infekcijos pagal epidemiologinę situaciją, kelionės pobūdį, žmogaus sveikatos būklę, amžių.

"Išvykstantiems į endemines choleros atžvilgiu šalis rekomenduojama skiepytis oraline choleros vakcina, kuri suteikia apsaugą ne tik nuo choleros, bet ir nuo kitų viduriavimų - vadinamųjų turistų "diarėjų". Užklupus šiai infekcijai organizmas netenka daug skysčių, o tai ypač pavojinga sergantiems širdies-kraujagyslių ligomis.

Tuo tarpu su vakcinacijos pagalba valdomi tokie negalavimai, kaip širdies, kraujagyslių, plaučių ligos ir kiti lėtiniai susirgimai", - sakė gydytoja epidemiologė J. Malukienė.

Skiepai keičia pasaulį

Skiepai neatpažįstamai pakeitė pasaulį. Išnyko viena baisiausių infekcinių ligų - raupai, artėja ir poliomielito eros pabaiga, labai sumažėjo sergančiųjų difterija, stablige, tymais, raudonuke, parotitu ( kiaulyte). Itin efektyvi šiuolaikinė pasiutligės profilaktika, vis daugiau paskiepijama prieš erkinį encefalitą, virusinį hepatitą B, virusinį hepatitą A , vidurių šiltinę ir daugelį kitų ligų. Pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje pereita prie europinės vakcinacijos standartų. Valstybė rūpinasi, kad vaikai nemokamai būtų paskiepyti nuo difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito, virusinio hepatito B, tymų, parotito, raudonukės, Act-hib ir tuberkuliozės. Nuo 1998 metų į Lietuvos nacionalinę programą įtraukti skiepai nuo hepatito B visiems naujagimiams, gimusiems 1998m. ir vėliau, o nuo 2002 metų rugsėjo nemokamai skiepijimai atliekami dvylikamečiams vaikams.