Kaip išgyventi mažoms rajonų ligoninėms?

Pasak J. Oleko, trečiasis sveikatos apsaugos sistemos restruktūrizacijos etapas iš mažų rajonų ligonių atėmė galimybę teikti dalį brangiau apmokamų paslaugų (pavyzdžiui, dienos chirurgijos, reanimacijos ir pan.), tačiau jų išlaikymas, medikų atlyginimai, komunaliniai mokesčiai ir t. t. – liko pačių ligoninių administracijų galvos skausmas.

L. Labanauskas pastebėjo, kad didžiosios ligoninės, kurios turėtų suteikti paslaugas rajonų gyventojams, yra perpildytos, todėl nei medikai, nei pacientai niekaip nesuvokia, kodėl reikėjo daryti tokią skubią ir jokia analize neparemtą reformą.

J. Oleką ypač nustebino premjero pareiškimas, neva medikų (gydytojų, ligoninės personalo) atlyginimai nesumažėjo.

"Ministras pirmininkas meluoja. Visose gydymo įstaigose, kuriose neseniai teko lankytis, gydytojų atlyginimai sumažėjo. Įstaigų biudžetai sumažėjo vidutiniškai trečdaliu. Atleista nemaža dalis darbuotojų, ypač slaugytojų. Vyrauja kolektyvuose įtampa, žmonės nerimauja dėl savo likimo", – teigė J. Olekas.

Jis paragino ministrą pirmininką apsilankyti gydymo įstaigose ir "pasižiūrėti žmonėms į akis".

J. Olekas ir L. Labanauskas tvirtino, kad sveikatos apsaugos reformai nebuvo tinkamai pasiruošta, visuomenei trūksta informacijos, kaip ir kur bus teikiamos medicinos paslaugos. LSDP frakcijos seniūno pavaduotojas siūlė SAM specialistams skubiai apsilankyti mažose rajonų ligoninėse ir parengti bent jau rekomenduojamojo pobūdžio planą, kaip joms išgyventi.

L. Labanauskas teigė, kad LGS jau anksčiau siūlė racionalesnį planą mažesnes ligonines paversti didžiųjų filialais. Tokį sprendimą jau yra priėmusios trys Lietuvos rajono ligoninės, kurių teikiamų paslaugų finansavimas nėra tapęs išlikimo klausimu.

LGS prezidentas užsiminė apie daugelio kitų profesinių sąjungų ketinimus rudenį organizuoti visuotinį streiką, kurio reikalavimų sąraše, akivaizdu, bus ir su sveikatos apsauga susijusios problemos. L. Labanauskas neabejojo, kad Lietuvos gydytojai irgi aktyviai dalyvaus visuotiniame streike.