Jūrininkų ligoninės vadovas konkurentų nesulaukė

Po kelių dešimtmečių – tie patys vieninteliai

Šį ketvirtadienį po vienintelį pretendentą sulauks Respublikinė Vilniaus psichiatrijos (RVPL) ir Klaipėdos jūrininkų (KJL) ligoninės. Tą pačią dieną vyksiančiuose RVPL direktoriaus ir KJL vyriausiojo gydytojo konkursuose dalyvaus tik esamieji šių įstaigų vadovai – Valentinas Mačiulis ir Jonas Sąlyga. V. Mačiulis RVPL vadovauja tris, J. Sąlyga Jūrininkų ligoninei – du dešimtmečius.

„Vakarų Lietuvos medicinai“ pasidomėjus, ar konkursai tikrai įvyks, jei pretendentas – tik vienas, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Giedrė Maksimaitytė patikino, kad tikrai taip. „Juk neuždrausta dalyvauti vienam pretendentui, jei jis atitinka konkurso keliamus reikalavimus“, – sakė SAM atstovė.

Jog dalyvausiąs konkurse, patvirtino ir J. Sąlyga, prieš kelis mėnesius politinį abejingumą pakeitęs į solidarumą su SAM ministro Vytenio Povilo Andriukaičio politinėmis idėjomis. Apie tai rašyta straipsnyje „Ar partinė priklausomybė gali turėti įtakos galimybei užimti įstaigos vadovo postą?“.

Susisiekti su šiuo metu atostogaujančiu V. Mačiuliu „Vakarų Lietuvos medicinai“ nepavyko.

G. Maksimaitytė niekaip nesutiko straipsnio autorei atskleisti bent jau pirmųjų konkursų, turinčių tik po vieną pretendentą, vertinimo komisijų sudėties. SAM atstovė tvirtino, kad ši informacija slepiama, siekiant apsisaugoti nuo galimo spaudimo komisijai.

Konservatorius pergalės nesitiki

Daugiausia, net aštuoni, pretendentai siekia Respublikinės Panevėžio ligoninės vadovo kėdės. Vienas iš jų, nei dabar, nei praeityje nevadovavęs jokiai gydymo įstaigai,  teisininkas Vismantas Matulas neslėpė nuostabos, kad į minėtų dviejų ligoninių vadovų postus pretendentų sulaukta tik po vieną: „Atkreipiau dėmesį, kad vietos į šias įstaigas nepopuliarios. Gal jų vadovai labai stiprūs, gal todėl niekas kitas ir nekelia savo kandidatūros? Tačiau į tai pažvelgti reikėtų keliais aspektais. Būtų sąžininga, jei pretendentų būtų kuo daugiau. Kita vertus, gal pritrūko ir SAM pozicijos – didesnio konkursų viešinimo. O gal reikalavimai konkursams buvo per griežti?“

O kaip teisininkas vertinąs savo galimybes užimti vadovo postą? „Manau, kad jos menkos. Nors reikalingų žinių turiu pakankamai, bet įvertinau ir politinį aspektą. Pakankamai pretenduojančių yra LSDP partijos narių, nors aš aktyviai ir nesireiškiu politikoje, bet vis tiek esu konservatorių sąraše“, – kalbėjo konservatorių suformuotos šešėlinės vyriausybės sveikatos apsaugos ministro Antano Matulo sūnus.

V. Matulas prasitarė, jog jeigu vertinimo komisija vertintų tik pretendentų kompetenciją, gal ir turėtų nemenkų vilčių laimėti. Mat turįs pakankamai ir reikalingų žinių, ir vadovavimo patirties – tik ne gydymo įstaigai. Vis dėlto, konkursanto manymu, pastarasis rodiklis skaidriame konkurse ir neturėtų būti itin svarbus, nes priešingu atveju esami vadovai galbūt tik apsikeistų vietomis tarp įstaigų. „Bet jeigu aš laimėčiau konkursą, įvyktų stebuklas, ir tai jau būtų tikras įrodymas, kad konkursai vyriausiųjų gydytojų vietoms užimti buvo organizuojami skaidriai“, – juokėsi konservatorius.

Be konkurencijos – ne konkursas

Seimo Antikorupcijos komisijos narė Agnė Bilotaitė, paprašyta įvertinti situaciją, kad į du konkursus ligoninių vadovų  postams užimti sulaukta tik po   vieną pretendentą, kalbėjo: „Aišku, man tai keistai atrodo. Konkursas ir tikra konkurencija vyksta tada, kai ir yra tikra konkurencija. O kai vienas kandidatas, tai net nežinau, koks čia gali būti konkursas. Na, nebent yra problema  ir iš tikrųjų nėra aukšto lygio vadovų, kurie galėtų imtis tokios atsakomybės ir vadovauti toms įstaigoms“.

Politikė sakė, jog susidariusią situaciją itin sudėtinga komentuoti. Juolab kad pati nesanti nei medikė, nei susidūrusi su vadovavimo ligoninėms specifika. „Bet iš tikrųjų juk ir buvo nuspręsta įstatymo pataisomis koreguoti įstaigų vadovų kaitą, įvedant reikalavimus tam tikrai gydytojų rotacijai, kad atsirastų konkursas, leisiantis peržiūrėti esančio vadovo vadovavimo galimybes, bet, žinoma, būna įvairių situacijų. Gal ir esamas vadovas gerai vadovauja, bet konkursas yra konkursas, ir keista iš tikrųjų, kad neatsirado daugiau norinčių. Čia gali būti įvairių priežasčių, aš negalėčiau kelti kokių sąmokslo teorijų. Būna gi kartais susitarimų, kad niekas daugiau nepretenduotų, kad būtų tik vienas. Kalbant apie kitokias situacijas, viešuosius pirkimus, būna kažkokių žodinių susitarimų. Gal čia tokie dalykai? Čia jau, kaip sakant, operatyvinių tarnybų užduotis išaiškinti“, – samprotavo A. Bilotaitė.

“Konkursas ir tikra konkurencija vyksta tada, kai ir yra tikra konkurencija”, – sakė Agnė Bilotaitė. Egidijaus Jankausko nuotr.

Politikė taip pat sakė nežinanti komisijų sudėties: „Matyt, kažkokios paslaptys, nors ministras deklaruoja skaidrumą– kartais deklaruoja, kartais nedeklaruoja, – bet, matyt, šiuo atveju yra interesai ir matosi kai kurios tendencijos, kad informacija slepiama“.

Paprašyta pakomentuoti faktą, kad vienintelis pretendentas į KJL vadovus prieš kelis mėnesius įstojo į LSDP, Seimo narė atsakė: „Girdėjau, kad kai kurie ligoninių vadovai staiga įstojo į vieną ar kitą partiją. Blogai, jei tai buvo daroma, siekiant laimėti tam tikrą postą. Taip neturėtų būti, nes ne tie kriterijai yra svarbūs. Priklausomybė vienai ar kitai politinei partijai neturėtų būti pliusas  ar minusas – tai yra žmogaus apsisprendimas. Bet jeigu yra daromas spaudimas iš paties ministro ar partijos narių, tai man primintų labai negerus sovietinius metodus, bet mes to nežinome. Kiekvienas turi teisę apsispręsti. Žmogus gali staiga atsiversti ir staiga suprasti, kad jo pažiūros labai artimos socialdemokratams“.

„Seniausias“ – panevėžietis, „jauniausias“ – klaipėdietis

Konkursai į 10 SAM pavaldžių gydymo įstaigų vadovų postus sulaukė 38 pretendentų: Respublikinė Panevėžio ligoninė – 8, Respublikinė Vilniaus universitetinė – 7, Respublikinė Šiaulių ir Palangos reabilitacijos ligoninės – po 4, Respublikinė Kauno ligoninė ir Palangos vaikų reabilitacijos sanatorija „Palangos gintaras“ – po 3, Respublikinė Klaipėdos ligoninė ir Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba – po 2, ir minėtosios Klaipėdos jūrininkų ir Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninės – po vieną.

SAM Personalo skyriaus vedėjos Donatos Budrevičienės teigimu, pretendentai gali dalyvauti ir keliuose konkursuose.

Ilgiausiai – net 35 metus – įstaigai vadovauja Panevėžio respublikinės ligoninės vyriausiasis gydytojas Česlovas Gutauskas, „jauniausias“ vadovas – Respublikinės Klaipėdos ligoninės vyriausiasis gydytojas Romaldas Sakalauskas, vadovo pareigas einantis nuo 2000 metų.

Konkursai prasidės ketvirtadienį, vyks po kelis per dieną.