Jodo stokos jūra nekompensuoja

Klaipėdiečiai ilgą laiką manė, kad turėdami pašonėje jūrą, jodo pakankamai prisikvėpuoja. Tad jo trūkumas bei iš to išplaukiančios bėdos dėl skydliaukės negresia.

Respublikinio mitybos centro mitybos skyriaus vedėja medicinos mokslų daktarė Roma Bartkevičiūtė paneigė ilgai gyvavusį mitą, kad klaipėdiečiai - išskirtiniai. Naujausi tyrimai parodė, kad jodo trūksta visų regionų Lietuvos gyventojams.

94 proc. jodo gaunama su maistu, 4 proc. - iš vandens ir tik 2 proc. - su oru. Tyrimų duomenys taip pat esą parodė, kad uostamiesčio žmonės nevartoja daugiau žuvies ar jūros produktų nei kiti šalies gyventojai.

Net nedidelis jodo trūkumas turi įtakos sveikatai: jaučiamas nuovargis, nesusikaupiama, ypač tai aktualu vaikams ir nėščioms moterims. Vietos, kur gaunama mažiau jodo, gyventojų intelektas yra žemesnis 20 proc.

Pasak R. Bartkevičiūtės, patarimas vartoti joduotą druską nėra reklama. Kaip parodė kitų šalių patirtis, ji padeda išspręsti jodo trūkumo problemą.

Joduota druska Lietuvoje pradėta naudoti prieš 10 metų. Pradėjus gvildenti šias problemas, paaiškėjo, kad prieš 6-7 metus tokią druską vartojo daugiausia 5 proc. šalies gyventojų. Šių metų rugsėjo mėnesį gyventojų, tarp kurių buvo ir klaipėdiečiai, apklausa parodė, kad joduotą druską vartoja jau 67 proc. gyventojų.

Anot mokslų daktarės, vartojančiųjų joduotą druską gerokai išaugo dėl švietėjiškos veiklos. Šalies gyventojų sveikata susirūpinta ir valstybės mastu. Šiemet sveikatos apsaugos ministro įsakymu viešojo maitinimo įstaigose ir maisto gamyboje turi būti naudojama tik joduota druska.

Tad lietuvaičiams kaip ir nebereikėtų sukti galvos, ar gauna pakankamai jodo. Pašnekovė nuramino, kad perdozuoti jodo neįmanoma, nes žmogus nepajėgus suvalgyti tiek druskos. Suaugęs žmogus per parą turėtų gauti 150 mg jodo.

Atsiradus privalomam nurodymui maisto gamyboje naudoti tik joduotą druską, anot daktarės, atsirado ir prieštaraujančių. Keletas žmonių aiškino negalį vartoti tokios druskos dėl alergijos. Anot R. Bartkevičiūtės, alergiją gali sukelti tik išoriškai gaunamas jodas, o vartojant su maistu - tai beveik neįmanoma.

Beje, 2/3 gyventojų žino, kad jodas būtinas normaliai skydliaukės veiklai, tačiau kad Lietuvoje paties jodo kaip ir nėra, žino tik pusė apklaustų gyventojų. Maisto papildus su jodu vartoja apie 3 proc. žmonių.

Opi problema ir mažiems, ir dideliems

Klaipėdos ligoninės Endokrinologijos skyriaus vedėjas Antanas Navickas pritarė, kad laki frazė "einame pasivaikščioti į pajūrį ir pakvėpuoti jodu" tėra mitas.

Anot gydytojo, grubiai skaičiuojant, kas 4-5 Lietuvos gyventojo skydliaukė neatitinka normos. Kas 6-7 moteriai skydliaukėje aptinkami mazgeliai. Tai esąs gan didelis procentas. Tuo labiau kad skydliaukės ligomis moterys serga 10 kartų dažniau nei vyrai.

Anksčiau su skydliaukės problemomos dažniausiai susidurdavo vidutinio amžiaus šalies gyventojai. Dabar skydliaukės sutrikimai diagnozuojami ir vaikams, ir vyresnio amžiaus žmonėms. Pastariesiems ligų simptomai skiriasi: streikuojančią skydliaukę išduoda širdis.

Skydliaukės patologija endokrinologijoje užima antrą vietą pagal susirgimų skaičių. A. Navicko nuomone, tai tarybinių laikų pasekmė, kai naudojome išvalytą, be jodo druską. Kita priežastis - Černobylio avarija.

"Mūsų išalkusi skydliaukė gavo radioaktyvaus jodo ir dabar turime gerą derlių: skydliaukės didesnės, ypač moterų", - sakė medikas.

Daugeliui paauglių dėl jodo stokos kyla problemų brendimo laikotarpiu. Manoma, kad jei mūsų vaikai dabar vartos joduotą druską, skydliaukės patologijomis jie sirgs rečiau.