Apie gundymą
"Teko ir pačiam jaunystėje naktimis žmones užkabinėti, ir patį yra apšvarinę. Buvo faktas, Dievas atleido, tų žmonių nesusirasiu, kad atsiprašyčiau. Ir pats esu gavęs, ir pats esu atleidęs", - ramiai pasakoja alkoholikas Vytautas Banys, šiuo metu atliekantis reabilitaciją Ginkūnuose įsikūrusiame "Samarijos" centre.
Būtų Vytauto valia, visas naktines parduotuves uždarytų, prekybą alkoholiu ribotų nuo 19 valandos, po to - eik kultūringai sėdėti į kavinę ar barą, bet kad iš ten negalima būtų išsinešti. Labai svarbu sudaryti kuo daugiau trukdžių alkoholiui įsigyti. Vytautas sako esąs ne už draudimą, bet už kontrolę.
"Jeigu tau šventė, iš anksto nusiperki, o jei ėmė ir staiga pritrūko alkoholio, vadinasi, jo ir nereikia. Jeigu žmogus, paragavęs, nebegali sustoti, jis vidury nakties lėks ir į parduotuvę, ir į tašką. Bet jei valdžia ruošiasi gydyti alkoholikus, tai tegul nesudaro sąlygų jo įsigyti. Juk tomis parduotuvėmis naudojasi visi alkoholikai", - sako Vytautas ir retoriškai klausia: "Nu kam tau vidury nakties to alkoholio?"
Tačiau dar visai neseniai Vytautui toks klausimas nekildavo. Būdavo, atsibusdavo vidury nakties, išveda šunį ir eina į naktinę parduotuvę, 100 gramų stiklinę nusiperka ir "įmetęs" tyliai paršliaužia, kad niekas nematytų.
Ryte vėl gundymai. "Eini ryte į darbą, šeimininkė pasirėmusi ant vartelių: "Tai kur, ponas Vytautas, eini? Į darbą? Sveikata, matau, nekokia, na tai užeik, įpilsiu". Kai žmogus priklausomas, apsilaižai ir eini, nes pinigų neprašo - pasigaus po atlyginimo einantį, vėl įpils", - pasakoja Vytautas.
Tokia sistema galioja ir pas "bobutes", ir krautuvėlėse - jei iš veido pažįstamas, tau duos. Principas visur tas pats: "Oj, kaip blogai, pataisyk sveikatą".
"Jei blogai, kreipkis į daktarą", - dabar sako Vytautas.
Apie nuopuolį
Gerti Vytautas pradėjo dar studentiškais laikais (studijavo tuometiniame Kauno politechnikos institute). Visos studentų šventės - alus, krepšinį žiūri - irgi alus. Po to prasidėjo pertvarka, vedė, su žmona užsiėmė verslu, tai buvo didesni pinigai nei stipendijos, tad mokslų taip ir nebaigė.
"Jei žmogus geria, jis neatsakingas pasidaro", - aiškina Vytautas. Jis turėjo savo statybinę įmonę, internetinę firmą, tačiau per alkoholį visa žlugo.
Vytautas jau prieš aštuoneris metus praėjo reabilitaciją. Buvo pusės metų blaivybės laikotarpių, po to - pusmečio užgėrimai, kol pagaliau susivokė, kad pragers visą gyvenimą, ir kad aplink sėja tik skausmą. Kreipėsi pagalbos į vieną reabilitacijos centrą, į kitą, kol pateko į "Samariją". Nė lašo negeria jau beveik metai. Kiek čia bus, nežino, ką veiks - neplanuoja, nori gyventi blaiviai, bet kartais nubunda susapnavęs, kad išgėrė šimtą gramų. Ir tokia neviltis apima...
"Jei naktinius taškus uždarytų, ar daug žmonių būtų išgelbėta?", - klausiu Vytauto nuomonės.
"Būtų, - įsitikinęs. - Nužudymų, muštynių, apiplėšimų - visko daugiau vyksta naktį. Juk ko žmogus naktį eis į gatvę? Jei valgyt trūksta, sugebi nusipirkti laiku, o naktį šliauži šnapso ieškoti, nu kaip nebumbtelėsi plytgaliu per pakaušį ir nepereisi per kišenes?".
Jei ne naktinė prekyba alkoholiu, mano Vytautas, jis tikrai būtų mažiau gėręs (nors jau ir buvo įklimpęs) ir jo verslas gal būtų išlikęs.
"Daugelis, jei nebus alkoholio, neis ir neieškos. Na nėra tai nėra. Rytą pradedi blaivas, skaityk, viena diena išgelbėta", - sako Vytautas.
Jo akimis, netgi dieną alkoholiu prekiaujančių parduotuvių Lietuvoje per daug. Eini, akys užkliūna, nusisuki ir stengiesi kuo greičiau praeiti pro tas gražias etiketes, spalvas. Vytautas sako nematęs nė vieno rusiško serialo, kur susėdę vyrai "gramo nedarytų".
Apie alų
Paklaustas, kaip būtų galima išblaivinti Lietuvą, pašnekovas išvardijo dar kelias, jo manymu, veiksmingas priemones.
Pirma, riboti alaus stiprumą iki 3,5 laipsnių, o stipresnį, tačiau aukštos kokybės alų, būtų galima ragauti tik specialiose užeigose, kur jis verdamas ar pilstomas į bokalus, ir kaina jo būtų kaip restorane.
"Bambalinio" alaus iki 9 laipsnių stiprumo "bile kad tik per smegenis kerta" - nereikia, įsitikinęs Vytautas.
Antra, jo manymu, galima būtų didinti alkoholio kainą.
"O ką darytų tie žmonės kaimuose prie parduotuvių, jei nebeliktų "bambalinio"?" - provokuoju Vytautą, buvusį vieną iš "tų".
"Reikia klausti - ne ką daryti, kad jie galėtų gerti, bet ką su jais daryti? Ir kodėl jie sėdi prie parduotuvės? Neturi kuo užsiimti? Taip, jie neturi kuo užsiimti ir turi begales laiko sėdėti prie parduotuvės ir laukti, kol ateis kaimynas. Tada atsigersim alaus, pašnekėsim, išspręsim esmines problemas, kaip karas Irake, naftos kainos, Seimas durnas, jiems tik pinigus imti, pakeiskim valdžią, žmonas, vyrus...", - iš patirties pasakoja Vytautas.
Jo manymu, bent jau už pašalpas žmonės turėtų atidirbti (mintyse skaičiuoja valandinį atlyginimą)... 60 valandų viešųjų darbų - ir bus užimtumas.
Apie valdžią kitaip
- Taip išeitų, kad valdžia gundo ligonius toliau gerti?
- Valdžia negundo, bet ji sudaro prielaidas ir gundyti, ir būti gundomiems, ir būti nukentėjusiems.
- Bet juk meldžiamės: "Ir neleisk mūsų gundyti...".
- Bet valdžia - ne Dievas.
- Bet valdžia - nuo Dievo?
- O dabar pagalvokime, kaip yra pagal Šventą raštą, - gudriai šypsosi Vytautas ir iš atminties cituoja laišką efeziečiams: - Pirmiausiai melskitės už visas valdžias ir vyriausybes. Laiminkite, o ne keikite".
Jis įsitikinęs, kaip mes keikiame valdžią, ką mes apie ją kalbame, tokią ir turime... O jei melsimės, laiminsime išmintimi, tvarka, gerais dalykais, tada viskas ir pasikeis. "Valstybei tik 20 metų, o mes visą laiką ją tik keikėme, tai ko norėti?", - klausia dvasiniu keliu pasukęs vyras.
Jis tiki, kad žodis turi jėgą. "Paimk iš griovio suvargusį ir pasakyk, kad jis žmogus, kad jis reikalingas, ir jis gali pakilti, - sako Vytautas. - Bet kai mes valdžią keikiame, tai ji ir nekreipia į mus dėmesio: "Nu keikiat, tai keikit, gerkit, žudykitės".
Anot Vytauto, visi - ir Seimas, ir tarnautojai, ir bedarbiai, ir girtuokliai - esame vienas organizmas. Tad ar gali ranka pasakyti, kad akis nereikalinga?
"Daug skaudulių mūsų kūne, ir keikti yra lengviausia", - sako Vytautas.
Rašyti komentarą