Į gamtą atsigręši - sveikas būsi

Gražioje šventėje buvo mokomasi rišti šluotas ir vantas iš berželių, žolininkai kvietė paragauti čia pat išspaustų įvairių žalumynų sulčių ir kitų gardumynų iš gamtos, dalijo sveikos ir darnios gyvensenos patarimus, mokė atsigręžti į gamtą ir vienas kitą, kad būtume sveiki, mylėtume save ir kitus.

Vienija bičiulystė

"Šluotų šventė gimė paprastai. Prieš penkerius metus kaime darėme talką, norėjome apsišluoti, ogi žiūrim, kad šluotų neturime. Nuvažiavom su moterimis prie Minijos pačios šluotų susirišti, berišdamos ir apie žoles, jų naudą pasikalbėjome.

Buvo smagu, tad ir kitais metais vėl rišom šluotas, pasikvietėme iš aplinkinių kaimų talkininkių. Ir taip šluotų rišimo stovyklėlė išaugo iki sveikos gyvensenos populiarinimo, gamtos pažinimo šventės, į kurią važiuojama iš visos Lietuvos,"- pasakojo unikalios šventės sumanytoja, Baublių kaimo tautodailininkė Stasė Gideikienė.

Ji pasidžiaugė, kad šluotų šventę surengti kasmet padeda Jokūbavo moterų sveikuolių klubas "Atrandu save", Lietuvos žolinčiai ir visa Baublių kaimo bendruomenė.

"Rengiame šventę be pinigų, kas ką turi, tas atsineša. Sueiname draugėn ir švenčiame. Mus vienija tarpusavio bičiulystė, domėjimasis sveika gyvensena. Apsieiname be šašlykų ir alaus", - šypsojosi žodžio kišenėje neieškanti veikli baubliškė.

Šiemet į šventę Baubliuose atskubėjo sveikuoliai iš Kauno, Panevėžio, Klaipėdos, Kretingos rajonų, Palangos. Ant laužų iš gamtos dovanų buvo gaminami senoviniai valgiai, gydomieji tepalai, spaudžiamos žaliosios sultys, ragaujamos pirmosios žemuogės, demonstruojami amatai, skambėjo dainos, muzika.

Gamta gydo

Atsigręžusieji į gamtą teigia: jei tinkamai gyventume - laiku ilsėtumės, valgytume gyvą - žolynų - maistą, sveikatos problemų neturėtume.

"Per dieną išgeriu po vieną ar du žaliuosius kokteilius - energijos visai dienai per akis.

Tai gyvas, sveikas maistas, išlaikantis savo savybes ne vieną dieną. Jokia kava taip nepabudina organizmo kaip šviežiai sutrintas žalumynų kokteilis, kuris turi daug vitaminų, mikroelementų ir, kas be ko, gydomųjų galių", - teigė Kūlupėnuose gyvenanti Regina Šiaulienė.

Ji gamina skanų gėrimą iš kiaulpienių, dilgėlių, varnalėšų, ridikėlių, morkų lapų, garšvos ir kitų žolynų, pagardindama citrinos sultimis ar vaisiais ir uogomis.

"Šių kokteilių labai norisi pavasarį, kai organizmui po žiemos reikia įvairių medžiagų. Vasarą norisi šviežių uogų, vaisių ir kitų gamtos gėrybių", - sakė žaliųjų kokteilių mėgėja.

Baubliuose jau 12 metų gyvenanti Renata Vasiliauskienė džiaugiasi pažinusi gamtą ir atradusi supančioje aplinkoje vaistus nuo visų ligų. "Anksčiau gyvenome Klaipėdoje, tad yra ką palyginti. Čia grynas oras, upė, gražūs slėniai, pievos.

Mano močiutė domėjosi vaistažolėmis, gal tai persidavė ir man. Žolelėmis gydomės nuo slogos, kosulio, geriame daug arbatų, labai retai prireikia vaistų. Nors ir tos ligos kažkaip nepuola",- šypsojosi trijų dukrų mama Renata Vasiliauskienė. Jos šventei pripynė berželių vainikų, vaistažolių šluotelių, pririnko žemuogių.

Iš Panevėžio į Baublius atvykusi Dalia Petraitienė ant laužo katile užmaišė senovinę "kleckienę".

"Vandenyje virinu žolelių - šaltmėčių, dilgėlių, kitų žolelių, įmetu raugintos ruginės duonos tešlos kukuliukų. Moterys senovėje tokią sriubą virdavo, kai kepdamos duoną, neturėjo laiko gaminti kitų patiekalų", - sakė moteris. Ji įsitikinusi, kad viena vertingiausių žolių - dilgėlė, kuri turi itin daug geležies.

Šventėje populiarumo nestokojo įspūdingą raganos personažą sukūrusi kretingiškė Birutė Zenkevičienė, norinčius vaišinusi rupūžės antpilu nuo gerklės skausmo ir bronchito.

"Man visą gyvenimą patiko meno saviveikla, kurti įvairius personažus. Tai labai padeda išsklaidyti pesimistines nuotaikas ir suteikia gyvenimo džiaugsmo",- teigė ponia Birutė.

Beržui - garbės vainikas

Tačiau didžiausia garbė šluotų šventėje teko beržui - jo teikiamai naudai kūnui ir sielai.

"Žolinčių akademijos" prezidentė Danutė Kunčienė mokė, kaip iš beržo, debesylo, gysločio, vaistinės taukės lapų, didžiosios ugniažolės, gintaro pudros, alyvuogių aliejaus, bičių pikio pasigaminti grožio priemonę - siūronėlio aliejaus.

Gamtininkė Eugenija Šimkūnaitė siūronėliu vadindavo beržą. Ponia Danutė su vyru Vidu į šventę buvo atsivežę ir beržinės košės bei rykštės - natūralių tepalų, atbaidančių erkes, uodus.

"Mūsų senoliai, atėję aplankyti naujagimio, nešdavosi ir beržo šakelę, kuri simbolizavo sveikatą. Mat vaikelis būdavo prausiamas beržo nuoviru. Berželio lapų arbata gydo daug ligų. Šalta arbata padeda nuo vidurių pūtimo, šilta - varo druskas iš organizmo, karšta arbata su medumi gydo nuo peršalimo, skatina prakaitavimą. Beržo lapuose yra dezinfekuojančių medžiagų.

Beržo lapuose taip pat yra nemažai saponinų, jie naikina cholesterino perteklių, įvairias ataugas, sklerotinius pakitimus. Ne vien lapeliais beržas gydo, sula stiprina kūną, o pirtyje išsipėrus beržų vanta ir širdyje šviesiau pasidaro", - pasakojo D. Kunčienė.

Jokūbaviškės Felicijos Stramilaitės vadovaujami šventės dalyviai apie išlakų beržą sudėjo garbės vainiką iš ką tik supintų šluotų, vantų ir lauko gėlių. Susikibę rankomis žmonės apsupo berželį ir padėkojo gamtai už jos gėrybes bei vienas kitam - už teikiamą bendrystės džiaugsmą.