Gerovė - ne visada sveikatos sinonimas

1900 metais pagrindinės mirties priežastys buvo gripas, pneumonija, tuberkuliozė ir žarnyno infekcijos. Dabar pirmoje vietoje - širdies ir kraujagyslių ligos, vėžys ir chroniškos neinfekcinės kvėpavimo organų ligos. Išanalizavę pastarųjų dviejų šimtmečių mirtingumo rodiklius, tokią išvadą daro trys medicinos istorijos specialistai - Skotas Podolskis (Scott Podolsky), Deividas Džonsas (David Jones) ir Džeremis Grynas (Jeremy Green). Jų tyrimo rezultatai aiškiai rodo, kad per šiuos metus pasaulis smarkiai pasikeitė.

Infekcines keičia civilizacijos ligos

Pagrindinė mirties priežastis XX a. pradžioje buvo infekcinės ligos, visai kaip ir ankstesniais šimtmečiais. Infekcijos - lygiateisės gamtoje vykstančių procesų dalyvės. Kol žmogus likdavo akis į akį su gamta, kovodamas su jomis galėjo pasitikėti tik savo imunitetu. Vieną kartą infekcijos nugalėdavo - žmonės senais laikais gyvendavo labai neilgai. Tik civilizacijos laimėjimai privertė infekcijas atsitraukti. Bet net XIX a. viduryje vidutinė gyvenimo trukmė siekė vos 40-50 metų. O Pirmojo pasaulinio karo laikais (nuo tada nepraėjo nė šimto metų) nuo „ispaniškojo“ gripo mirė beveik tiek pat žmonių, kiek žuvo mūšių laukuose. Veiksmingai gydyti plaučių uždegimą, kuris kartu su gripu praėjusio amžiaus pradžioje nusinešė daugiausia gyvybių, tapo įmanoma 5-6 deš. atsiradus antibiotikams. Tuberkuliozė ir difterija atsitraukė, pradėjus masiškai skiepyti žmones, taip pat XX a. Žarnyno infekcijų, kurios prieš 110 metų buvo trečioji pagal dažnumą mirties priežastis, plitimą pavyko sustabdyti plačiai propaguojant sanitarijos ir higienos taisykles.

Infekcijos yra gana pavojingos ir mūsų laikais, bet procesas vis dėlto tapo valdomas. Deja, naujasis pasaulis, kuriame nuo pneumonijos mirštama retai, pateikė staigmenų: pirmauti pradėjo neinfekcinės ligos - širdies ir kraujagyslių, onkologinės, chroniškos bronchų ir plaučių bei cukrinis diabetas. Žinoma, kadaise dauguma žmonių tiesiog neišgyvendavo iki vėžio ar insulto. O mes išgyvename. Tačiau pagrindinė priežastis, kodėl plinta šios ligos - mūsų gyvensena. Dėl civilizacijos laimėjimų gyvenimas tapo patogesnis: daug ką už mus daro technika, lengviau gauti maisto. Bet akivaizdu, kad gerovė - ne visada sveikatos sinonimas.

Ar galima apsisaugoti?

Nemirtingų, kaip žinome, nėra. Kiekviena kūno ląstelė turi savą dalijimosi potencialą, atėjus laikui jis išsenka ir organizmo regeneracijos procesai užleidžia vietą nykimo procesams. Klausimas, kaip greitai tai vyksta ir kaip jaučiasi žmogus. Nesveikas gyvenimo būdas, kurį didele dalimi lemia civilizacijos plėtra, šį procesą pagreitina ir sukelia ligas. Infarktą, vėžį, kvėpavimo problemas ir diabetą didele dalimi lemia veiksniai, kuriuos pašalinti pajėgia kiekvienas žmogus.

Rūkymas. Rūkymas blogina širdies ir kraujagyslių būklę, skatina naujų darinių atsiradimą, akivaizdžiai kenkia plaučiams. Jeigu norite gyventi ilgiau ir geriau, nerūkykite.

Nesveika mityba. Per šimtmetį maiste pastebimai pagausėjo kenksmingų sudedamųjų dalių. Bet svarbiausia net ne tai. Dabar žmonės valgo gerokai daugiau negu anksčiau. XIX a. persivalgydavo tik mažas gyventojų sluoksnis: aukštuomenės ir valdininkijos atstovai. Šių grupių atstovai dažniau už kitus sirgdavo podagra, nutukimu, širdies ligomis, taigi visomis tomis ligomis, kurios tapo mūsų dienų rykšte. Dabar maistas išsivysčiusiose šalyse yra prieinamas daugumai žmonių, ir tai yra puiku. Tik nereikia juo piktnaudžiauti.

Fizinio aktyvumo sumažėjimas. Mes nuolatos sėdime - biure, namuose, automobilyje. O žmogų gamta užprogramavo judėti. Per parą jis turi nueiti apie 10 tūkst. žingsnių, tai yra 4-6 km. Vaikščioti reikėtų vidutiniu greičiu arba šiek tiek greičiau. Tai padeda sudeginti su maistu gautąsias kalorijas ir plečia smulkias raumenų kraujagysles. Tai svarbu, norint išvengti hipertonijos, dėl kurios gali išsivystyti širdies ligos.

Piktnaudžiavimas alkoholiu. Jis itin neigiamai veikia širdį, taip pat kepenis. Nesaikingas alkoholio vartojimas tiesiogiai nesukelia diabeto, bet sutrikdo medžiagų apykaitą. Jauskite saiką!

Per didelis stresas. Per šimtą metų pradėjome gyventi greičiau ir įtempčiau, padidėjo informacijos srautas, kasdien užgriūvantis žmogų. Visa tai neigiamai veikia ir psichinę, ir fizinę sveikatą. Mokykitės atsipalaiduoti, neimti visko giliai į širdį, kalbėtis apie tai, kas jus jaudina. Visa tai bus naudinga širdies ligų ir medžiagų apykaitos sutrikimų profilaktikai.

Parengta pagal dienraščio "Respublika" priedą "Būkime sveiki"