Diagnozė "vėžys": dvi įkvepiančios istorijos

Kovoje su vėžiu mokslininkai pasitelkia net ryklius

Panevėžiečio Valdemaro Žvirblio (52 m.) rankose iš medžio atgyja angelai, šventieji. Vyro mintys sukasi apie artėjančią parodą – ji jam padeda užmiršti vėžį. „Dar gyvensiu, dar ilgai drumsiu vandenį“, – linksmai atsikerta vyras, kai žmona Rasa Žvirblienė teiraujasi apie jo sveikatą.

Jau kurį laiką buvęs vairuotojas V.Žvirblis negauna specifinio gydymo nuo vėžio, bet kas antrą dieną geria skystąjį ryklių kremzlių ekstraktą „AngioCell Plus“. Nors panevėžietis turi pirmąją neįgalumo grupę, jam nėra kada nuobodžiauti. Anksčiau vyras galėdavo drožinėti tik per atostogas, o dabar prisilietimas prie medžio padeda užmiršti ligą.

Vėžio diagnozė Žvirblių šeimai buvo sunkus išbandymas. Viskas prasidėjo 2009-aisiais, kai rentgenu buvo peršviesti vyro plaučiai. Viename plautyje aptiktas darinys nežadėjo nieko gera. Dar keletą mėnesių vyras buvo gydomas nuo tuberkuliozės, bet auglys nė kiek nemažėjo. Atlikus plaučio operaciją ir pašalinus darinį paaiškėjo, kad tai – odos vėžio melanomos metastazė. Atlikus magnetinio rezonanso tyrimą paaiškėjo, kad piktybinių darinių išsisėjo ne tik plaučiuose, bet ir antinksčiuose, žarnyne. Sužinojusi apie tuo metu atsiradusį Lietuvoje naują maisto papildą – skystąjį ryklių kremzlių ekstraktą „AngioCell Plus“ – panevėžiečio žmona jo nupirko vyrui. Aktyviųjų biologinių medžiagų turintis maisto papildas lengvino ligoniui kančias.

Dar vieną rimtą smūgį V.Žvirbliui teko atlaikyti nustačius, kad piktybinis židinys susidarė ir galvos smegenyse. Prieš operaciją gydytojai įspėjo paciento žmoną, kad jam gali sutrikti kalba, jis gali likti paralyžiuotas.

2010-ųjų kovą atlikta galvos smegenų operacija pavyko, piktybinį darinį nebuvo sunku pašalinti. Gali būti, kad augliui išvešėti neleido ir ilgai vartotas preparatas „AngioCell Plus“. Po operacijos V.Žvirblis greitai atsigavo, atmintis nė kiek nenukentėjo. Vėliau jam buvo taikomas spindulinis gydymas, o 2010-ųjų gegužę pradėta chemoterapija, kuri truko iki lapkričio.

Lietuvoje šiuo metu yra nemažai priemonių, padedančių kovoti su vėžiu. Kartu su tradiciniais būdais, pavyzdžiui, chirurgija, chemoterapija, radioterapija, svarbu taikyti alternatyviąsias priemones. Mokslu pagrįstas gydymas nuo vėžio dabar derinamas su daugeliu dalykų. Pavyzdžiui, taikant spindulinį gydymą, chemoterapiją ir vartojant ryklių kremzlių ekstraktą yra didelė tikimybė, kad pacientui nesivystys mažakraujystė, pagerės kraujo rodmenys. Dar viena svarbi savybė – ryklių kremzlės turi biologiškai veiklių medžiagų, kurios neleidžia vystytis kraujagyslėms piktybiniame darinyje. Šis procesas vadinasi angiogeneze.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Onkologijos ligoninės paliatyviosios onkologijos skyriaus vadovė Dalia SkorupskienėSustabdžius angiogenezę, piktybinis darinys neturės kuo maitintis, todėl vėžio ląstelės negalės pasklisti po visą organizmą ir sukelti metastazių. Tai – vienas svarbiausių tikslų, kurių siekiama stabdant vėžį.

„Geriant skystąjį ryklių kremzlių ekstraktą įmanoma pagerinti paciento savijautą ir gyvenimo kokybę netgi sunkiu laikotarpiu“, – patikino Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Onkologijos ligoninės paliatyviosios onkologijos skyriaus vadovė Dalia Skorupskienė. Šios gydytojos praktikoje buvo nemažai trečiąją vėžio stadiją pasiekusių pacientų, kurie sėkmingai vartojo ryklių kremzlių ekstraktą. Spindulinis bei chemoterapinis gydymas jiems sukeldavo mažiau nepageidautinų reiškinių. Ligoniai rečiau skųsdavosi prasta savijauta, mažiau vystydavosi komplikacijų.

„Turiu keletą pacientų, kuriems nustatyta ketvirtoji vėžio stadija. Jie iki šiol gyvena. Vartodami ryklių kremzlių ekstraktą jie pristabdė ligą keleriems metams. Tai gera žinia“, – teigė gydytoja D.Skorupskienė. Mokslininkai ne veltui puoselėja viltis, kad biologiškai aktyvios medžiagos, kurių yra ryklių organizme, gali praversti gydant vėžį. „Manau, kad nereikėtų sakyti tokių skambių žodžių kaip stebuklas, tačiau mokslas rodo, kad einant šiuo keliu įmanoma pasiekti gerų rezultatų“, – tikino paliatyviosios onkologijos skyriaus vedėja.

Auglys negauna mitybos

Ryklių kremzlės neturi kraujagyslinio audinio – biologiškai aktyvios medžiagos slopina šio audinio vystymąsi.

Hipotezę, kad angiogenezės slopinimas gali veiksmingai sustabdyti vėžio plitimą, 1971 metais paskelbė Bostono (JAV) universiteto mokslininkas, ląstelių biologijos ir vaikų chirurgijos profesorius Judah Folkmanas.

Naujausių tyrimų duomenimis, angiogenezė – vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių piktybinio auglio vystymąsi, skverbimąsi į kitus organus, metastazių atsiradimą.

Kad kraujas galėtų nukeliauti iki naviko, turi susidaryti naujų smulkių kraujagyslių – jos apraizgo jį tarsi voratinklis. Per jas auglys aprūpinamas maisto medžiagomis, todėl gali išplisti.

Slopinant angiogenezę piktybinės ląstelės sutrinka, jos negauna deguonies, maisto medžiagų, todėl negali nekontroliuojamai daugintis. Dėl šios priežasties vėžys apmiršta.

Kovoje su sunkia liga – vis daugiau patikimų ginklų

Jau ketvirtį amžiaus šakietės Birutės Poderienės (67 m.) gyvenimo bendrakeleivė – piktybinė liga. Ji tai paūmėja, tai atsitraukia. Per tą laiką moteris išmoko nepasiduoti. „Vėžys nesugebėjo manęs pribaigti, nes visuomet tikėjau, kad gyvensiu“, – prisipažino šakietė.

Kai 1987-aisiais B.Poderienei krūtyje buvo aptiktas gumbelis, tyrimai parodė, kad vėžys – antros stadijos. „Nieko baisaus, gyvensiu“, – ramino save tuomet vos 43 metų sulaukusi moteris, nors žinojo, kad jai prireiks ne tik operacijos, bet ir specifinio gydymo. Ligonė viską ištvėrė, tačiau po trejų metų liga atsinaujino. B.Poderienei ėmė gelti kaulus, ypač skaudėjo koją ir nugarą. „Kažkas negerai“, – persmelkė širdį nuojauta vykstant į Kauno klinikas. Paaiškėjo, kad skausmų priežastis – metastazės kauluose. B.Poderienei skirta radioterapija, vėliau taikyta chemoterapija.

Moteris nenuleido rankų, stengėsi įvairiais būdais užkirsti kelią ligos atsinaujinimui. Sužinojusi apie tuo metu atsiradusį Lietuvoje naują maisto papildą – skystąjį ryklio kremzlių ekstraktą „AngioCell Plus“, šakietė ėmė jį vartoti. Su pertraukomis ji jį vartoja daugiau nei 11 metų. B.Poderienės nuomone, šio preparato indėlis jos ilgametėje kovoje su vėžiu itin svarus. Atsirado ne tik daugiau jėgų ir energijos. Moteris įsitikino, kad sumažėjo sąnarių skausmai, ji galėjo kelis kartus atidėti klubo sąnario endoprotezavimo operaciją. „Šiuolaikinė medicina, viltis ir tikėjimas – tai pagrindiniai mano ginklai. Nežinau, ar be preparato „AngioCell Plus“ būčiau sulaukusi šios dienos“, – svarstė šakietė.

Kovojant su vėžiu, kartu su tradiciniais gydymo metodais (chirurgija, chemoterapija, radioterapija) svarbu taikyti ir alternatyvias priemones. Todėl su vėžiu kovojančių mokslininkų akys vis dažniau krypsta į gamtoje esančias veiksmingąsias medžiagas. Viena jų – skystasis ryklio kremzlių ekstraktas. Jis slopina procesus, skatinančius auglių vystymąsi ir metastazių atsiradimą.

Mokslininkai ne veltui susidomėjo ryklio kremzlėmis. Tai – audinys, neturintis kraujagyslių. Jame esančios biologiškai aktyvios medžiagos slopina kraujagyslių vystymąsi. Ryklio kremzlių preparatai plačiai vartojami sergant ne tik vėžiu, bet ir kitomis ligomis, pavyzdžiui, reumatoidiniu artritu, išsėtine skleroze, odos liga psoriaze. Yra žinoma, kad skystojo ryklio kremzlių ekstrakto aktyvumas net keliolika kartų didesnis nei sausų ryklio kremzlių miltelių.

Kasmet miršta aštuoni tūkstančiai

Sergamumas vėžiu Lietuvoje nuolat didėja. Piktybiniai navikai iš visų mirties priežasčių užima antrąją vietą.

Lietuvos vėžio registro duomenimis, 2009-aisiais buvo nustatyti 16 603 nauji vėžio atvejai, arba 486 atvejais daugiau nei 2008 metais.

Vyrai dažniausiai serga priešinės liaukos (prostatos), plaučių, odos, šlapimo pūslės ir inkstų, skrandžio vėžiu, o moterys – krūties, odos, gimdos kūno, gimdos kaklelio, gaubtinės žarnos vėžiu.

Kasmet šalyje nuo vėžio miršta apie 8 tūkst. žmonių – maždaug tiek žmonių gyvena Prienuose.

Epidemiologai yra apskaičiavę, kad 2015–2020 metais onkologinės ligos taps dažniausia mirties priežastimi.