Diabeto kontrolės trūkumas - kančia ligoniui ir našta valstybei

Tai, kad iki šiol nėra įteisintas slaugytojų diabetologų (diabeto mokytojų) bei kojų priežiūros specialistų paslaugų įkainis, gydymo įstaigose ligoniai bemaž nemokomi kontroliuoti savo ligą. Žmonės nežino, kaip pažinti diabetą pranašaujančius požymius, kaip išvengti ar atitolinti diabeto komplikacijas, kaip išvengti ar atitolinti II tipo diabetą. Dėl to daugėja ne tik ligos komplikacijų, bet ir didėja valstybės išlaidos jų gydymui. Apie šią nesprendžiamą problemą artėjant Pasaulinei diabeto dienai prabilo Lietuvos diabeto asociacija.

Valstybinės ligonių kasos (VLK) Paslaugų ekspertizės, metodinio vadovavimo ir kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotoja Birutė Kavaliauskienė, paklausta apie šią problemą, "Vakarų ekspresui" paaiškino, jog sveikatos apsaugos ministro 2009 m. balandžio 21 d. įsakymu buvo sudaryta darbo grupė, kuri parengė siūlymus, kaip subalansuoti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą ekonominio sunkmečio sąlygomis. Viena iš priemonių buvo nepradėti naujų programų finansavimo, kol nebus atkurta balo vertė, kuria buvo apmokamos sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos iki ekonominio sunkmečio. Šiai finansinei priemonei pritarta ir 2009 m. gegužės mėnesį įvykusiame Privalomojo sveikatos draudimo tarybos posėdyje.

"Diabeto gydymas pagal medicinos normoje apibrėžtą kompetenciją priklauso ir šeimos gydytojui, ir endokrinologui, ir chirurgui, ir bendrosios praktikos slaugytojui. Taigi pacientai turi gauti reikiamą pagalbą apsilankymų pas sveikatos priežiūros specialistus metu. Kiekvienas specialistas pagal savo kompetenciją turi pacientui suteikti paslaugą, atitinkančią maksimalaus rūpestingumo ir atidumo kriterijus", - atsakė VLK atstovė.

Anot B. Kavaliauskienės, cukrinio diabeto komplikacijų nepavyksta išvengti ir ekonomiškai stipresnėse nei Lietuva valstybėse. Jas esą lemia ne tik sveikatos priežiūros paslaugos, bet ir bendra šalies ekonominė bei socialinė padėtis.

Dirba savanoriškai

Klaipėdos miesto sergančiųjų cukriniu diabetu klubo "CD" pirmininkė Aldona Lieškūnienė "Vakarų ekspresui" sakė, jog mokytis gyventi su diabetu svarbu kiekvienam pacientui. Todėl vienas svarbiausių klubo uždavinių - skleisti šį mokymą, kadangi iš medikų gaunamos informacijos žmonėms nepakanka. Todėl į klubą susirinkę ligoniai moko vieni kitus, savanoriškai paskaitas jiems skaito ir bendrosios praktikos slaugytoja Kristina Daugintienė.

"Sveikatos priežiūros įstaigose nesteigiami diabeto mokymo kabinetai - įstaigos iš savo lėšų algų mokėti nenori, nes nėra įteisinti įkainiai. Jei kabinetas privatus, žmogus už tai turi susimokėti. Todėl sergantiems žmonėms žinių labai trūksta. Daugelis sergančiųjų - vyresnio amžiaus, gautas žinias jiems reikia ne vieną kartą pakartoti, kad viską suvoktų ir įsimintų", - pastebėjo slaugytoja K. Daugintienė, kartą per mėnesį savanoriškai skaitanti paskaitas sergančiųjų šia liga klubų nariams Klaipėdoje ir Kretingoje.

"Nėra supratimo aukštesniuose sluoksniuose"

Antanas NAVICKAS, Klaipėdos universitetinės ligoninės Endokrinologijos skyriaus vedėjas

Paskutiniu metu sulaukiame gana užleistų ligonių. Jie neprisižiūri tiek, kiek reikėtų, - matyt, poliklinikų grandis truputį šlubuoja. Ligoniai per retai ateina pas endokrinologą, mano, kad užtenka gauti receptą. Bet to nepakanka - reikia su jais dirbti, nuolat mokyti, priminti žinias, nes jos pasimiršta, be to, viskas keičiasi.

Diabetas, kaip ligą beprižiūrėtum, kada nors vis tiek baigiasi komplikacijomis. Jei gerai ligą prižiūrėsi - komplikacijos ateis po 20-25 metų, jei blogai - po 5-7 metų. O kartais jau liga ir diagnozuojama esant komplikacijoms. Tai priklauso nuo ligos eigos. Kiekvienam liga ir jos priežiūra truputį skiriasi, o žmonės mano, kad patys sugebės pasikoreguoti.

Kadaise buvo įsteigta daug diabeto kontrolės kabinetų, bet kadangi niekas nemokėjo už išlaikymą, beveik visi jie buvo anuliuoti. Visame pasaulyje jų yra daug, šalia endokrinologų kabinetų paprastai būna ir diabeto kontrolės kabinetai, nes gydant ligą turi dirbti visa komanda. Vienas gydytojas ir viena slaugytoja nieko nepadaro, nes tai per daug sudėtinga ir per daug klastinga liga - tu nieko nejauti, o liga daro savo juodą darbą.

Pėdai prižiūrėti, ligoniams apmokyti turi būti specialiai paruoštos slaugytojos. Kuo tai gerai? Jos jaučiasi aukštesnės kvalifikacijos, labiau reikalingos. Jos jaučiasi gerai - ir ligoniai jaučiasi gerai, kad netrukdo gydytojui.

Valstybė daug labiau išloštų, jei išvengtume diabeto komplikacijų. Profilaktinis darbas mažiau kainuoja nei komplikacijų (kojos netekimas, apakimas, insultai, infarktai, inkstų nepakankamumas ir pan.) gydymas. Diabetas - viena brangiausių ligų. Jei ji blogai prižiūrima, valstybei kainuoja labai brangiai.

Buvo ne viena iniciatyva keisti situaciją, bet aukštesniuose sluoksniuose nėra supratimo.

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, skyrus tam lėšų, įkurtas kabinetas, kuriame kartą per savaitę, trečiadieniais, vyksta pacientų mokymai. Esame įsigiję dar retą Europoje diagnostikos aparatą, leidžiantį aptikti ankstyvas ligos komplikacijas, sekti ligos eigą. Kabinete prižiūrimos diabetinės pėdos, žaizdos, mokoma maitintis, gyventi, koreguoti ligą.

Statistika

Lietuvos diabeto asociacijos duomenimis, diabetas plinta taip sparčiai, kad laikomas pasaulinio masto epidemija. Lietuvos sveikatos informacijos centre 2009 m. buvo užregistruoti 72 445 diabetu sergantys žmonės. Pasaulyje diabetu serga apie 285 mln. žmonių. Daugiau nei pusė sergančiųjų yra 20-60 metų amžiaus.