Cistos - klastingos infekcinės ligos požymis

Klaipėdos universitetinės ligoninės Pilvo ir endokrininės chirurgijos skyriaus vedėjas Algirdas Šlepavičius mano, kad žinoti apie cistų prigimtį turime kiekvienas. Tuolab kad jos gali būti pavojingos infekcinės ligos echinokokozės simptomas. O ši parazitinė liga Lietuvoje jau plinta - pastaruoju metu uostamiesčio chirurgams per metus tenka operuoti po 3-4 šia liga sergančius žmones.

Į ligoninę jie pakliūva dėl pilvo skausmų ar maudimo, o cistai peraugus tulžies latakus - dėl geltos. Paprastai cista aptinkama ultragarsu, rentgenu, kompiuteriniu tomografu.

Neseniai per 8 valandas trukusią operaciją dėl pilvo maudimo iš vieno Žemaitijos rajono atvežtai moteriai buvo pašalintos echinokokozės pažeistos kepenų dalys, du trečdaliai kasos ir vienas antinkstis. Po operacijos ji gydoma chemoterapiškai.

Pernai mirė nė 30 metų nesulaukęs jaunuolis, nes alveokokinė cista peraugo kraujagysles ir vienai jų plyšus žmogus nukraujavo.

Beje, jaunuolis buvo medžiotojas ir infekcine liga galėjo užsikrėsti nuo lapių, nes būtent jos Lietuvoje yra gausiausios infekcijos platintojos. Echinokokais Respublikoje užkrėsta apie 60 proc. šių gyvūnų.

Rizikos grupėje - ne tik medžiotojai

Ne tik lapių reikia saugotis norint išvengti pavojingos ligos. Tarpiniai echinokoko šeimininkai, - pasakoja A. Šlepavičius, - yra šunys ir kiaulės. Būtent nuo jų dažniausiai ir užsikrečiama. Todėl echinokokoze daugiau serga kaimiečiai.

"Papjovus kiaulę ir radus kepenis pažeistas cistų - šios užkasamos darže. Tačiau lapės ar šunys jas išsikasa, suėda ir užsikrečia. Jei šuo laikomas prie būdos - jo išmatas šeimininkas sumeta į tvartą, kiaulės vėl nuo jų užsikrečia", - pasakojo A. Šlepavičius.

Todėl geriausias patarimas norintiems išvengti baisios ligos - nedirti lapės kailių, o pažeistas kiaulės kepenis užkasti taip, kad neatkastų joks gyvūnas. Ir, žinoma, laikytis higienos: valgyti tik švarius vaisius ir daržoves, net paglosčius šunį švariai nusiplauti rankas.

Beje, Šveicarijoje yra labai daug urvinių lapių, infekuotų echinokoku. Visur landžiodamos jos savo išmatomis užteršia daržoves ir uogas. Todėl šveicarai savo išaugintų uogų bei daržovių, bijodami užkrato, nevalgo - perka supermarketuose.

Chirurgų dėmesio centre

Apie vis labiau Lietuvoje plintančią infekcinę ligą echinokokozę, pasakojo A. Šlepavičius, visai neseniai savo konferencijoje diskutavo krašto chirurgai. Paminėta, kad Lietuvoje jau nėra rajono, kur ši liga nebūtų užfiksuota. Šiuo metu Lietuvos echinokokozės registre - per 80 atvejų.

Konferencijos metu echinokokozės diagnostikos ir gydymo klausimais sutarta bendradarbiauti su vilniečiais infektologais bei chirurgais, iniciavusiais Lietuvos echinokokozės registrą ir dirbančiais šioje srityje.

"Tai leis visiems mums naudotis pažangiausiais bei standartizuotais gydymo ir diagnostikos metodais, nustatyti naujus infekcijos židinius, efektyviau kurti naujus serologinės diagnostikos metodus", - pažymėjo A. Šlepavičius.

Pastebėta, kad ta pati liga įvairiose šalyse pasireiškia skirtingai. Lietuvoje echinokokozė dažniau pasireiškia židiniais kepenyse, o, pavyzdžiui, Suomijoje - židiniais plaučiuose.

Vystosi dvejopai

Kaip echinokokozė išsivysto? "Echinokoko lervos, patekusios per burną nuo nešvarių rankų, apsigyvena žmogaus kepenyse. Vienos lervos dauginasi infiltraciniu būdu, perauga kraujagysles, tulžies latakus. Tai alveoliarinė echinokokozė, prilyginama onkologinėms ligoms. Tokiems ligoniams dažniausiai padėti niekuo nebegalime: daugiau nei 90 proc. visų apsikrėtusių ligonių, nepaisant gydymo, miršta per 10 metų nuo užsikrėtimo", - sakė gydytojas.

Beje, neseniai operuota moteris bei miręs jaunuolis sirgo alveoliarine echinokokoze.

Sergančiųjų cistine echinokokoze ligos prognozė geresnė. Operacinis gydymas derinamas su gydymu chemoterapija, kuri sukėlėjus veikia per kraują.

Jei įtarė parazitą

Patyręs echoskopuotojas echinokokinę cistą atpažįsta iš jai būdingų bruožų - cistos kapsulė storesnė, greta jos yra dar smulkesnių cistų.

"Įtarus, kad cista echinokokinė, atliekami imunologiniai kraujo tyrimai. Jei kraujuje yra antikūnų, imunologinė reakcija teigiama, - 90 proc. tai tikrai echinokokozinis darinys. Tokį ligonį labai atidžiai tiriame, punktuojame, kad nepatektų iš cistos turinys į pilvo ertmę", - pasakojo A. Šlepavičius.

Operacija reikalinga, siekiant pašalinti didžiąją parazitų masę - tuomet veiksmingesnė bus chemoterapija. Nepašalinus echinokokinės cistos chemoterapiją gali tekti vartoti visą gyvenimą.

Nuo šių metų moderniausi cheminiai medikamentai nuo echinokokozės jau pradėti kompensuoti ligonių kasų.

"Gerosios" cistos

Echinokokinės cistos sudaro nedidelę visų randamų cistų dalį. Maždaug 3-4 iš 100.

Apie 95 proc. visų cistų yra gerybinės. Vienos jų įgimtos, kitos atsiranda dėl daugybės vartojamų medikamentų, konservantų ar kitų toksinių medžiagų poveikio. Tokios cistos randamos bene 3 proc. Lietuvos žmonių organizmuose.

Cistos, kurios randamos ir inkstuose, ir kepenyse, yra lygiasienės, neturi dukterinių cistų, yra gerybinės. Patyrę echoskopuotojai, radiologai tokias cistas dažniausiai atpažįsta.

"Jei cista nedidelė, iki 7-10 cm, jos nereikia liesti, rekomenduojama kas dvejus metus pasitikrinti, ar nepadidėjo. Jei ji didesnė ir žmogui sukelia nemalonius simptomus, jos gydomos punktuojant: ištraukus skystį į cistą įleidžiama spirito. Spiritas cistoje sukelia uždegiminę reakciją, cistos sienos sukimba ir ji išnyksta", - pasakojo chirurgas.

Tačiau pilvo chirurgams tenka laparoskopiniu būdu šalinti ir milžiniško dydžio gerybines cistas - pradėjusias spausti kepenis, gretimus organus.

Į cistas panašios hemagiomos, kraujagysliniai dariniai kepenyse. Cistų kepenyse susiformavimu pasireiškia ir kai kurios kepenų vėžio formos.

Echinokoko cista auga lėtai, todėl daugelį metų žmogus ligos simptomų gali ir nejusti. Augančiai cistai spaudžiant gretimus audinius ir organus, imama jausti skausmą ir diskomfortą pilvo srityje, silpnumą, gali atsirasti gelta, odos niežulys, anemija.