Atšilus orams, bunda ir erkės

Siekdami išsiaiškinti gamtinius ligų židinius Klaipėdos visuomenės sveikatos centro (VSC) specialistai stebėjo erkių paplitimą, gausumą, aktyvumą, rūšinę sudėtį, jų pernešamų ligų epidemiologinę situaciją. Pajūrio regioniniame parke Giruliuose ir Usėnų miške Šilutės rajone. Erkės buvo stebimos nuo kovo iki gruodžio mėnesio.

Klaipėdos VSC duomenimis, 2012 m. pirmosios erkės buvo pastebėtos kovo 12 d., (2011 metais - kovo 31 d.), paskutinės - lapkričio 19 dieną (2011 m. - gruodžio 8 dieną). Šiemet pirmosios erkės buvo pastebėtos balandžio 18 d.

Erkių aktyvumo periodas per sezoną siekė 253 dienas. 2012 m. buvo stebimi du erkių aktyvumo padidėjimai: pavasarinis ir rudeninis.

Pavasarinis erkių aktyvumo padidėjimas prasidėjo gegužės pabaigoje ir tęsėsi visą birželio mėnesį (193 erkės 1 km maršrute). [CITATA]

Rudeninis - rugpjūčio pradžioje ir tęsėsi visą rugpjūčio mėnesį (105 erkės 1 km maršrute).

Bendras erkių skaičius sezono metu vieno kilometro maršrute stebėjimo punktuose ( Giruliuose bei Usėnų miške) buvo 11,02 erkės.

Nustačius erkių aktyvumo padidėjimą, vyko tyrimai ir kitose miškingose rekreacinėse teritorijose. Buvo renkamos erkės, nustatomas jų gausumas.

Erkių yra ir soduose

Klaipėdos rajone taip pat yra potencialiai pavojingų erkinio encefalito ir Laimo ligos atžvilgiu vietovių.

Pasak Klaipėdos VSC Gargždų skyriaus vedėjos Aušros Syminienės, tai Bauškaralės, Endriejavo, Kukuliškių, Kuktiškių, Šernų, Vėžaitynės miškų kai kurios teritorijos.

"Susirgusieji erkių platinamomis ligomis nurodo Veiviržėnų, Ližių, Ežaičių, Poškų, Dauparų, Kapstatų kaimų aplinką, Laugalių parką, Šiūparių mišką.

Yra buvę, kad erkės žmonėms įsisiurbė ir kolektyviniuose soduose. Būna atvejų, kai susirgę žmonės teigia nepastebėję erkės ant savo kūno, dėl to negali nurodyti konkrečios vietos, kur ji galėjo įsisiurbti.

Ligas platinančias erkes namo gali parnešti šuo, taip pat jų galime parsinešti krepšelyje su uogomis, grybais, ant drabužių", - pasakojo A. Syminienė.

Sergamumas apskrityje mažėja

"Duomenų apie erkių įsisiurbimų skaičių neturime, nes tai neregistruojama. Registruojamas tik sergamumas erkių platinamomis ligomis. Erkės yra pagrindinės erkinio encefalito ir Laimo ligos platintojos. Šiemet per tris mėnesius rajone užregistruoti 3 susirgimai Laimo liga. Kol kas susirgusiųjų erkiniu encefalitu nėra", - sakė A. Syminienė.

Klaipėdos VSC duomenimis, 2012 m. Klaipėdos apskrityje buvo užregistruoti 112 žmonių, persirgusių erkių platinamomis ligomis. Tai sudarė 0,03 proc. visų Klaipėdos apskrities gyventojų.

Lietuvoje 2012 m., palyginus su 2011 m., sirgusiųjų erkiniu encefalitu padaugėjo 1,4 karto (nuo 365 iki 495 atvejų), o Klaipėdos apskrityje sumažėjo 1,9 karto (nuo 36 iki 19 atvejų).

Lietuvoje 2012 m., palyginus su 2011 m., sirgusiųjų Laimo liga nežymiai padaugėjo (nuo 2430 iki 2441 atvejo), o Klaipėdos apskrityje sumažėjo 1,7 karto (nuo 160 iki 93 atvejų).

2012 metais Klaipėdos rajone buvo užregistruota 14, Lietuvoje - 2 441 susirgimas Laimo liga. Pernai erkiniu encefalitu rajone susirgo 2 žmonės, Lietuvoje - 495. Klaipėdos rajone padidėjęs sergamumas erkių platinamomis ligomis užregistruotas 2011 metais, kai Laimo liga susirgo 27 gyventojai, o erkiniu encefalitu - 8.

Apsaugo skiepai

Pasak A. Syminienės, nereikia paniškai bijoti erkių. Tačiau atsarga gėdos nedaro.

"Juk ne visos erkės yra užsikrėtusios, be to, ir ne visos užsikrėtusios gali pernešti žmogui sunkios formos ligą. Tačiau nedidelė tikimybė "ištraukti nelaimingą bilietą" vis dėlto yra", - sakė gydytoja.

Ji pataria gamtoje laikytis tam tikrų taisyklių: dėvėti sandarius, šviesius, ryškius, pasiūtus iš lygaus audinio drabužius (ant jų geriau matosi ropojančios erkės), naudoti repelentus (jų sudėtyje esančios lakiosios medžiagos garuodamos atbaido vabzdžius), būnant miške, nepatartina sėdėti ar gulėti tiesiogiai ant žolės, reikėtų pasikloti ryškų ir tankų kilimėlį arba turėti kėdutes.

Vaikščioti derėtų takeliais, poilsiui pasirinkti sausą, atvirą miško aikštelę, o grįžus namo atidžiai apžiūrėti kūną, iššukuoti plaukus, nusiprausti po dušu, persirengti kitais drabužiais, nes kol erkė suranda kur įsisiurbti, praeina maždaug valanda laiko.

"Na, ir aišku - skiepytis. Skiepai - vienintelė efektyvi erkinio encefalito profilaktikos priemonė. Skiepytis patariama visiems dirbantiems ir mėgstantiems poilsiauti miške, grybautojams, uogautojams, žvejams, medžiotojams, miškingose vietovėse gyvenantiems žmonėms. Be to, erkiniu encefalitu galima susirgti ir vartojant sergančių gyvulių termiškai neapdorotą pieną. Tokių atvejų Klaipėdos rajone yra buvę", - teigė A. Syminienė.

Pradėti skiepytis rekomenduojama prieš 1,5 mėnesio iki erkių aktyvumo periodo. Kad išsivystytų imunitetas, reikia gauti tris vakcinos dozes. Vėliau, kad būtų palaikomas imunitetas, kas treji metai reikia gauti po vieną vakcinos dozę.

Skiepų nuo Laimo ligos (boreliozės) nėra. Persirgus šia liga neįgyjamas ir imunitetas.

Ką daryti, kai įsisiurbia erkė?

Pasak A. Syminienės, aptikus įsisiurbusią erkę, reikia ją kuo greičiau ištraukti.

"Pincetu reikia suimti jos kūną kiek galima arčiau galvutės ir pašalinti truktelėjus atgal. Jeigu po ranka nėra pinceto, erkę galima mėginti ištraukti nagais. Labai svarbu erkės nespausti ir netraiškyti, nes užkratas gali patekti į žaizdą.

Jei po 1-2 savaičių įkandimo vietoje atsirado paraudimas, jis plečiasi ar pakyla kūno temperatūra, skauda galvą, raumenis, nedelsdami kreipkitės į gydytoją", - sakė specialistė. Pasak jos, dažnai žmonės klausia, kur galima ištirti ištrauktą gyvą erkę, užsikrėtusi ji ligos sukėlėjais ar ne.

"Ištraukus erkę nebūtina jos tirti laboratorijoje, nes tyrimas gana brangus ir nesuteikia reikiamos informacijos. Jei jums ir įkando užkrėsta erkė, tai dar nebūtinai ji spėjo perduoti ligos sukėlėją ir nebūtinai jūs susirgsite.

Profilaktinių priemonių po erkės įkandimo nuo Laimo ligos ar erkinio encefalito nėra. Ištraukus įsisiurbusią erkę reikėtų atidžiau stebėti savo sveikatą ne mažiau kaip keturias savaites", - pataria gydytoja.

Erkių platinamos ligos

Teigiama, jog erkiniam encefalitui būdingos dvi bangos: po inkubacinio periodo (7-14 dienų) liga prasideda panašiais į gripą požymiais (karščiuojama, skauda galvą, raumenis), po savaitės šie požymiai išnyksta, sveikata gali pagerėti. Ir tuomet vėl pakyla temperatūra, gali pasireikšti pykinimas, vėmimas, sąmonės, pusiausvyros sutrikimai, paralyžius ir sunkūs centrinės nervų sistemos pažeidimo požymiai.

Pasak A. Syminienės, maždaug trečdalis persirgusiųjų žmonių pasveiksta nevisiškai - vargina miego sutrikimai, negalėjimas susikaupti, padidėjęs jautrumas, elgesio pokyčiai ir kt. Liga gali turėti ir rimtesnių pasekmių, sukeliančių negalią (paralyžius, pusiausvyros sutrikimas, pečių juostos raumenų pakenkimas, galvos skausmai, klausos, dėmesio, sutrikimai, psichologinės problemos).

"Erkės įkandimas - neskausmingas, todėl labai svarbu mokėti atkreipti dėmesį ir atpažinti Laimo ligos požymius. Jie gali pasireikšti po kelių dienų, savaičių arba net mėnesių nuo erkės įsisiurbimo.

Laimo ligos būdingiausias požymis - žiedinis odos paraudimas, kuris atsiranda po erkės įsisiurbimo praėjus 1-4 savaitėms. Paraudimas gali atsirasti erkės įkandimo arba bet kurioje kitoje kūno vietoje.

Gali atsirasti nuovargis, galvos skausmas, pykinimas, nedidelis karščiavimas, rankų, kojų, nugaros skausmai. Po 4-8 savaičių paraudimas gali savaime išnykti, tačiau ligą būtina gydyti.

Laimo ligos sukėlėjai - borelijos - išplinta organizme, ir po 2-9 mėn. gali pasireikšti nervų sistemos, atramos ir judėjimo aparato, širdies, odos, akių pažeidimai. Vėlesnėse ligos stadijose pažeidžiami sąnariai, gali atsirasti širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų. Laimo liga gydoma antibiotikais", - sakė gydytoja.