Atostogas gali sugadinti ligos

Dažnai taip nutinka todėl, kad kelionėms nesirengiame iš anksto ir pirmiausia galvojame apie lagamino turinį, o ne apie sveikatą. Tam tikri pavojai sveikatai tyko ir poilsiaujant savoje šalyje, iškylaujant gamtoje.

Infekcijos - ne retenybė

Kokių atsargumo priemonių reikia laikytis iškylaujant gamtoje? Kaip ruošti maistą, vartoti vandenį? Klaipėdos visuomenės sveikatos centro (VSC) Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Audronė Lavruvianec teigia, jog atšilus orams ir padažnėjus išvykoms į gamtą, galima tikėtis per maistą plintančių užkrečiamųjų ligų pagausėjimo.

"Vasarą dažniausiai užsikrečiama šiomis bakterinėmis žarnyno infekcijomis: salmonelioze, šigelioze, kampilobakterioze, ešerichioze ir kt. Siekiant išvengti žarnyno užkrečiamųjų ligų, ruošiantis į kelionę ar į gamtą, reikia įsidėti saugių, negreitai gendančių maisto produktų. Tai šaltai rūkyti mėsos gaminiai, traškučiai, sausainiai be kreminio įdaro, kondensuotas arba labai aukšta temperatūra apdorotas pienas, vaisiai, daržovės. Maistui ir indų plovimui reikia pasiimti geriamo vandens. Vaisių ir daržovių negalima plauti ežero ar upės vandenyje. Prieš valgant būtina nusiplauti rankas su muilu, patogu turėti drėgnų servetėlių rankoms. Maistą reikia saugoti nuo musių ir graužikų. Rekomenduojame neužkandžiauti paplūdimiuose parduodamais pyragėliais su mėsa, dešrelėmis ar kitais įdarais", - pataria visuomenės sveikatos specialistė.

Pavojai gamtoje

Anot visuomenės sveikatos specialistų, pagrindinis pavojus sveikatai būnant gamtoje - tai rizika nuo įsisiurbusių erkių užsikrėsti erkiniu encefalitu ir Laimo liga.

Pasak A. Lavruvianec, erkinis encefalitas - tai sunki gamtinė židininė virusinė liga, sukeliama erkinio encefalito viruso. Ji pažeidžia galvos smegenis, jų dangalus ar periferinius nervus. Šiai ligai būdingi liekamieji reiškiniai, kurie kartais sukelia ir neįgalumą.

Užsikrėsti erkiniu encefalitu galima visoje Lietuvos teritorijoje. Klaipėdos VSC duomenimis, pernai erkiniu encefalitu Klaipėdos apskrityje susirgo 26 žmonės. Šiais metais dar nebuvo užregistruota nė vieno erkinio encefalito atvejo.

"Specialaus erkinio encefalito gydymo nėra ir taikomas tik simptominis šios ligos gydymo būdas. Tad norint išvengti erkinio encefalito, būtina skiepytis. Skiepytis niekada nevėlu, tačiau rekomenduojama tai atlikti iki atšylant orams, kol dar neprasidėjęs erkių aktyvumo sezonas. Vyraujant švelnesnėms žiemoms, šis sezonas tęsiasi nuo kovo iki lapkričio, o kai kada ir iki gruodžio mėnesio. Reikėtų pasiskiepyti tiems, kurie dažnai mėgsta būti gamtoje, uogauti, grybauti", - sakė A. Lavruvianec.

Laimo liga (Laimo boreliozė) - tai erkių platinama infekcinė liga, dažniausiai pažeidžianti odą, sąnarius, nervų bei širdies ir kraujagyslių sistemas.

Klaipėdos VSC duomenimis, 2011 m. Laimo liga apskrityje susirgo 260 žmonių, šiais metais - 12. Pasak A. Lavruvianec, didžiausia rizika susirgti šia liga yra miestelių ir kaimų gyventojams, miško darbininkams, eiguliams, medžiotojams, ūkininkams, grybautojams, uogautojams, žmonėms, auginantiems naminius gyvūnus. Ja užsikrečiama taip pat kaip ir erkiniu encefalitu - įkandus erkei.

"Norint išvengti erkių platinamų ligų, reikia dėvėti tinkamą aprangą, naudoti repelentus, t. y. priemones, atbaidančias erkes. Būnant gamtoje reikėtų vilkėti šviesius drabužius, pasiūtus iš lygaus audinio, apykaklė ir rankogaliai turi būti prigludę prie kūno, kelnės sukištos į batus ar kojines, galvą patartina apsirišti skarele ar užsidėti prigludusią kepurę. Drabužius ir atviras kūno vietas rekomenduojama apipurkšti repelentais, tik reikia nepamiršti, kad visų repelentų poveikis yra trumpalaikis. Grįžus namo būtina gerai apžiūrėti visą kūną, ypač paausius, pakinklius, kirkšnis, pažastis, sprandą - erkių mėgstamas vietas, ir patikrinti, ar nėra įsisiurbusios. Taip pat patartina iššukuoti plaukus, išsimaudyti, vilkėtus drabužius pakabinti saulėtoje vietoje. Aptiktą erkę būtina kuo greičiau ištraukti", - pataria visuomenės sveikatos specialistė.

Kelionėse - saugotis

Vykstant į egzotines šalis, rizika užsikrėsti, anot visuomenės sveikatos specialistų, priklauso nuo daugybės veiksnių: nuo lankomos šalies, joje paplitusių užkrečiamųjų ligų, transporto, kuriuo ruošiamasi keliauti. Taip pat nuo to, kokiomis sąlygomis bus gyvenama, nuo maisto ir vandens kokybės, nuo kelionės trukmės bei nuo individualios keliautojo elgsenos ir naudotų profilaktinių priemonių.

Viena iš svarbiausių profilaktinių priemonių, padedančių išvengti užkrečiamųjų ligų, yra skiepai.

Tačiau, pasak A. Lavruvianec, skiepai gali apsaugoti tik nuo kai kurių užkrečiamųjų ligų, todėl labai svarbios ir kitos priemonės.

"Viena pavojingiausių uodų platinamų užkrečiamųjų ligų, nuo kurių skiepų dar nėra - maliarija. Todėl vykstant į šalis, kuriose paplitusi maliarija, privaloma vartoti vaistus. Juos paskiria šeimos gydytojas. Parenkamas konkretus preparatas, atsižvelgiant į endeminėje zonoje esančią riziką, turimus susirgimus, keliautojo amžių. Pažymėtina tai, jog vaistus reikia pradėti vartoti dar iki atvykimo į šalį, per visą buvimo laiką ir dar mėnesį grįžus iš kelionės", - pabrėžė specialistė.

Maliarija yra plačiai paplitusi Afrikos, Azijos, Lotynų Amerikos valstybėse. Kasmet užregistruojama 300 - 500 mln. maliarijos atvejų. Per metus visame pasaulyje nuo šios ligos miršta 1,5 - 2,7 mln. žmonių. Kiekvienais metais ja suserga daugiau kaip 10 tūkst. turistų, iš kurių apie 1 proc. miršta nuo tropinės maliarijos. Lietuvoje kasmet keli žmonės suserga įvežtine maliarija. Klaipėdos VSC duomenimis, 2010 m. ir 2011 m. įvežtine maliarija Lietuvoje sirgo po 3 žmones, iš jų Klaipėdos apskrityje - atitinkamai 2 ir 1 žmonės.

Pasak visuomenės sveikatos specialistės A. Lavruvianec, vykstant į šalis, kuriose uodai ar kiti vabzdžiai platina tokias sunkias ligas kaip maliarija, erkinis encefalitas, Dengė karštligė, geltonasis drugys ir kt., rekomenduojama įsigyti specialių juos atbaidančių priemonių - repelentų. Preparato etiketėje turi būti nurodytos rekomendacijos apie jo panaudojimo dažnumą. Jų reikia griežtai laikytis ir neperdozuoti.

O lankantis šalyse, kuriose yra didesnė rizika susirgti įvairiomis žarnyno užkrečiamosiomis ligomis, patartina su savimi turėti sausų druskų koncentratų, reikalingų paruošti druskiniams tirpalams, taip pat viduriavimą slopinančių vaistų.

Maistas - ne bet koks

Anot specialistų, kelionių metu dažniausiai galima susirgti per maistą ir aplinką plintančiomis šiomis užkrečiamosiomis ligomis: cholera, vidurių šiltine, salmonelioze, šigelioze, hepatitu A, keliautojų diarėja, e. coli infekcija, kampilobakterioze, jersinioze, rota, norwalk virusų sukeltu viduriavimu.

"Kelionėje patartina negerti nevirinto ir iš čiaupo tekančio vandens, maistui vartoti virintą ar pirktą fasuotą geriamąjį vandenį, nevartoti ledo gabaliukų, kurie gali būti pagaminti iš užteršto vandens, gerti tik pasterizuotą ar virintą pieną.

Prieš valgant kruopščiai plauti daržoves bei vaisius parūgštintame vandenyje, nulupti ar nuskusti žievelę, nevalgyti vietinių vaisių, daržovių arba patiekalų, kurie parduodami tiesiog gatvėje, valgyti tik gerai termiškai apdorotą (virtą, keptą) maistą, nevalgyti moliuskų ir kitų termiškai neapdorotų jūros gėrybių. Reikia atidžiai laikytis asmens higienos reikalavimų - kuo dažniau plauti rankas, turėti su savimi muilą, vienkartinį rankšluostį ar drėgnų spiritu impregnuotų servetėlių. Pagrindinė taisyklė - valgyti tik tai, ką galima išvirti, iškepti arba nulupti", - sakė visuomenės sveikatos specialistė A. Lavruvianec.

Anot pokalbininkės, reikia nepamiršti, jog po kelionės per tris savaites pajutus užkrečiamosios ligos požymius: karščiavimą, galvos skausmus, viduriavimą, vėmimą, geltą, bėrimą, kraujosruvas, būtina nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją ir jam pranešti apie buvusią kelionę.

Liga - vietoj suvenyro?

Ar pas mus atvykstantys turistai ar iš tolimų kraštų grįžtantieji namo gali įvežti retų, mums neįprastų ligų? Kokia šių keliautojų kontrolė?

"Padažnėjus tarptautinėms kelionėms, gali padidėti retų, mums neįprastų užkrečiamųjų ligų įvežimo į Lietuvą rizika. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, šių ligų atvejai Europos šalyse registruojami kasmet. Tai rodo ir šie pavyzdžiai. 2009 m. Jungtinėje Karalystėje užregistruotas įvežtinis Lassa karštligės atvejis asmeniui, grįžusiam iš Malio, 2012 m. Prancūzijoje užregistruotas įvežtinis choleros atvejis iš Dominikos Respublikos, Lietuvoje 2011 m. užregistruotas įvežtinis Dengė karštligės atvejis iš Brazilijos, kasmet registruojami įvežtinės maliarijos atvejai iš Afrikos, Pietų Amerikos ir Azijos šalių", - pasakojo A. Lavruvianec.

Pasak specialistės, keliautojų, atvykstančių iš šalių, kuriose plinta retos, mums neįprastos ligos, kontrolė atliekama vadovaujantis Tarptautinėmis sveikatos priežiūros taisyklėmis.

Klaipėdos VSC Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus specialistai renka informaciją apie susirgusio keliautojo maršrutą, siekdami įsitikinti, ar nebuvo keliaujama užkrėstoje teritorijoje ar arti jos, ar nebuvo kitokio galimo sąlyčio su infekcija ar tarša, tikrinami keliautojo sveikatos dokumentai, ir, jei būtina, paskiriami medicininiai tyrimai.

Taip pat tikrinamos transporto priemonės (laivai, lėktuvai), bagažas, krovinys, konteineriai, prekės, pašto siuntos ir žmonių palaikai.