Apie neramias kojas ir "pentiną" kulnyje

Neramios kojos

Kokie yra tie varginantys kojų judesiai?

Atsiranda nemalonūs pojūčiai galūnėse, verčiantys jas judinti, kai žmogus sėdi arba guli. Nevalingai trūkčiojantys galūnių judesiai gali varginti naktį miegant, ir pasikartoja kas 20-40 sekundžių pirmoje nakties pusėje, abiejų miego stadijų, pasyvios ir aktyvios, metu. Rečiau juda rankos, tokie judesiai nebūdingi veidui.

Neramios kojos - tai jutiminis ir judėjimo sutrikimas, sukeliantis dirginimo, dūrimo, skausmo pojūčius kojų raumenyse. Tyrimai rodo, kad nuo neramių kojų sindromo kenčia apie 50 procentų žmonių. Paprastai simptomai pasireiškia fiziškai ar psichiškai pavargusiems žmonėms, sėdint ar gulint. Nemalonūs jutimai ar net skausmas dažniausiai jaučiamas blauzdose, ir tai verčia nuolat judinti kojas, nes tada šie pojūčiai aprimsta. Dažniausiai sindromas pažeidžia abi kojas, kai kada - vieną koją stipriau. Rečiau neramumas, tempimas, skausmas pasireiškia rankose. Ligos simptomai ryškiausi naktimis, todėl sutrinka miegas, ligonis dažnai pabunda, nepailsi. Atsiranda lėtinis nuovargis, depresija.

Kokios sutrikimo priežastys?

Tikslios neramių kojų sindromo priežastys nežinomos. Maždaug pusė sergančiųjų yra ypač jauno amžiaus, bet yra ir brandaus amžiaus žmonių, kenčiančių nuo šios ligos. Neramių kojų sindromas dažniausiai pasireiškia nėščioms moterims per paskutinius tris nėštumo mėnesius, ir išnyksta praėjus keturiems mėnesiams po gimdymo, taip pat - nutukusiems, rūkantiems, geriantiems daug kavos, vartojantiems dideles antidepresantų, beta blokuotojų dozes, vyresnio amžiaus žmonėms. Kiti rizikos veiksniai yra geležies, folio rūgšties, B12, kalcio trūkumas, mažakraujystė, Parkinsono ir kitos nervų ligos, endokrininės ligos - cukraligė, tireotoksikozė, kepenų veiklos nepakankamumas. Tiriant tokius pacientus nerandama jokių specifinių nervų sistemos, kraujotakos ar raumenų pakitimų. Liga diagnozuojama tik remiantis tipiškais simptomais.

Kaip reikia gydytis?

Gydymas efektyviausias tada, kai pašalinamos priežastys, sukėlusios neramių kojų sindromą. Nėščių moterų, kenčiančių dėl neramių kojų sindromo, kraujyje randamas sumažėjęs feratino (geležies), nors hemoglobinas dar būna normalus. Sergantiems mažakraujyste dėl geležies, B12 ar folio rūšties trūkumo (anemija dažnai pasitaiko nėštumo metu), arba cukralige, neramių kojų sindromas yra dažnas reiškinys. Kai nežinome, kas sukelia šį sindromą, patariama nevartoti kavos, alkoholio, nerūkyti, vengti stresų, ir vartoti geležies, folinės rūgšties, magnio, kalcio preparatus, jų turinčius maisto produktus.

Geležies daugiau yra mėsoje, žuvyje, kiaušinų tryniuose, pupelėse, tamsiai žalios spalvos lapinėse daržovėse, folio rūgšties - žalios spalvos lapinėse daržovėse, pavyzdžiui, kopūstuose, magnio - jūros gėrybėse (krabuose, krevetėse), pupelėse, nesmulkintų grūdų gaminiuose, riešutuose, špinatuose, žirniuose, prieskoniniuose žalumynuose, ypač petražolėse.

Kai kurių mažakraujyste sergančių žmonių skrandis išskiria per mažai rūgšties, todėl jų organizmas geležį įsisavina prastai. Kad geležis geriau rezorbuotųsi, patariama nevalgyti angliavandenių turinčių produktų: duonos, makaronų, cukraus ir ryžių. Baltymams virškinti ir geležiai pasisavinti reikia didesnio kiekio skrandžio rūgšties.

Kalcio gausu pieno produktuose, baltagūžiuose kopūstuose, brokoliuose, kiaušinių tryniuose, riešutuose, pupelėse.

Vakare pamirkykite kojas šiltame vandenyje. Palengvėja ir nuo kontrastinių karšto ir šalto vandens vonelių, kurios nerekomenduojamos nėščioms moterims. Prieš miegą išgerkite puodelį putino žievės, ramunėlių ar verbenų arbatos. Miegokite šiltai. Kasdien saikingai mankštinkitės. Geriausiai tinka tempimo ir atpalaiduojantys pratimai, atliekami ne tik rytą, bet ir vakarą.

Kulnakaulio "pentinai"

Kur ir kodėl atsiranda kulnakaulio "pentinai"?

Jie dar vadinami ir kulnakaulio "šporomis", ir jų pasitaiko neretai. Jie yra ten, kur prie kulnakaulio tvirtinasi pėdos aponeurozė. Tai pado fascija, kuri prasideda jungiamojo audinio gumulėliu nuo kulno pagrindo, ir tęsiasi iki pirštų pagrindo.

Kulnakaulio "pentinai" atsiranda tuomet, kai šis jungiamasis aundinys iš dalies atšoka nuo kaulo. Tokia trauma gali sukelti naujo kaulo augimą pažeistame pėdos plote, ir šis kaulas ima įaugti į minkštuosius pėdos audinius. Paprastai tokioje "pentino" aplinkoje yra antkaulis ir ten kyla gleivinio maišelio uždegimas.

Veiksniai, dėl kurių pėdų raumenys yra nuolat įtempti, skatina kulnakaulio "pentinų" atsiradimą.

Yra ir kitos kulno "pentinų" atsiradimo priežastys: antsvoris, bėgimas, stovėjimas kiaurą dieną, nepatogus apavas, įtemptas darbas stovint, podagra, reumatas, rečiau - nėštumas. Daliai žmonių kulnakaulių "pentinai" nesukelia jokių klinikinių reiškinių, nors ir aptinkami atsitiktinai padarius rentgenogramą. Taip yra todėl, kad nėra antkaulio ir gleivinio maišelio uždegimo. Kiti žmonės jaučia labai stiprų, duriantį pado skausmą - tarsi kas nors į pėdą nuolat smaigstytų vinį. Kuo daugiau jie vaikšto, tuo skausmas darosi silpnesnis, tačiau tik iki tam tikro laiko. Tolimas vaikščiojimas ar ilgas stovėjimas didina uždegimą ir sustiprina kulno "pentino" keliamą skausmą.

Žmonės naudoja įvairius liaudiškus gydymo būdus, vaistus, tačiau skundžiasi, jog tai nepadeda.

Šio uždegimo gydymas dažniausiai trunka ilgai, reikalauja daug pastangų, nes paprastai ligoniai krepiasi į gydytoją tada, kai uždegimas išplitęs ir skausmas tampa jau labai stiprus. Neseniai atsiradęs skausmas gana greit praeina, įdėjus į batą minkštą veltinį su angute "pentino" srityje, ar, po kulnu į apavą įdėjus 1,2 cm aukščio minkšto audinio pagalvėlę - tai sumažina krūvį ir skausmą. O į apavą po pėdų skliautais įkišus supinatorius (specialius ortopedinius vidpadžius), perkelsime savo kūno svorį nuo kulno srities.

Keletą kartų per dieną reikia nusiauti apavą ir atlikti pėdų mankštą: ištempti kojų pirštus į priekį ir traukti juos į save. Po to sukti pėdas ratu. Tokie judesiai mažina pado fascijos įtampą. Avalynė turi būti patogi.

Skausmą ir uždegimą mažina paprastos alyvos žiedų ištrauka, kurioje yra vitamino C, fitoncidų, dervų, eterinių aliejų bei biologiškai veiklių medžiagų. Tokios ištraukos galime pasigaminti: džiovintus alyvų žiedus reikia užpilti etanolio tirpalu santykiu 1 : 10, ir, butelį sandariai užkimšus, 8-10 dienų laikyti tamsioje vietoje. Rekomenduojama nakčiai ant kulnų "pentinų" dėti šios ištraukos pusiau spiritinius kompresus mėnesį laiko, ir kulnų būklė pagerės.

Kai uždegimas išplinta, būklė negerėja, reikia net operuoti - nukalti "pentiną" ir pašalinti gleivinį maišelį. Gerų rezultatų sulaukiama ir taikant rentgenoterapiją, lazerį "pentinų" srityje, bet jie yra trumpalaikiai.

Optimalų gydymą sudaro nemedikamentinių ir medikamentinių priemonių derinys. Reikėtų pradėti nuo efektyvių ir mažiausiai šalutinių reiškinių sukeliančių priemonių, pavyzdžiui, fizinių pratimų, svorio metimo ir paracetamolio.