Mato tik kliūtis
Trečiadienį Vyriausybė posėdyje svarstys, ar pritarti Maisto įstatymo pataisoms, pagal kurias nepilnamečiams bus draudžiama įsigyti energinių gėrimų. Taip pat bus svarstomas siūlymas Reklamos įstatymo pataisomis uždrausti šių gėrimų reklamą nepilnamečiams skirtuose laikraščiuose, žurnaluose, televizijos ir radijo laidose, renginiuose, akcijose ir konkursuose.
Minėtų įstatymų pataisas Vyriausybė jau svarstė praėjusios savaitės posėdyje. Tada Ministrų kabinetas pritarė energinių gėrimų reklamos, bet ne prekybos apribojimams.
Po posėdžio paaiškėjo, kad Lietuva neturi teisės apsaugoti vaikų nuo kenksmingų produktų. Vyriausybė nepritarimą motyvavo tuo, kad prekybos ribojimas pažeistų Europos Sąjungos teisės aktus.
Panašu, kad spaudimą Vyriausybei padarė ir verslo atstovai. Lietuvos nealkoholinių gėrimų gamintojų bei importuotojų asociacija, vienijanti didžiausius energinių gėrimų gamintojus Lietuvoje, bei Europos energinių gėrimų asociacija kreipėsi į premjerą Andrių Kubilių, prašydamos nepritarti siūlomoms įstatymų pataisoms. Vyriausybės vadovas buvo įtikinėjamas, esą energiniai gėrimai yra saugūs ir jų vartojimo žala nėra įrodyta. Be to, energinių gėrimų galima įsigyti 160 pasaulio šalių, todėl jų prekybos nederėtų riboti ir Lietuvoje.
Ūkio ministerija taip pat pažėrė krūvą argumentų, kodėl energinius gėrimus ir toliau galima pardavinėti nepilnamečiams. Esą reguliuoti šių gėrimų vartojimą pakanka esamų priemonių: to, kad gėrimų etiketėje yra nurodytas kofeino kiekis. Vaikus nuo gėrimų esą atbaido ir užrašas ant skardinės: „Nerekomenduojama gerti vaikams ir nėščioms moterims“.
Sveikatos nesuteikia
Kol kas vienintelė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pritaria, kad būtų ribojama energinių gėrimų prekyba. Visuomenės sveikatos departamento Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas Almantas Kranauskas įsitikinęs, kad būtina ieškoti kompromiso tarp to, kas sveika visuomenei, ir kas naudinga verslui.
„Mes (SAM - red. past.) esame įsitikinę, kad draudimas prisidėtų prie sveikatos gerinimo. Yra rimtų mokslinių straipsnių, įrodymų, kad energinių gėrimų vartojimas skatina tam tikrą agresyvumo didėjimą. Kad šie gėrimai skatina priklausomybę nuo kofeino, taip pat hiperaktyvumą, kurio vaikams visiškai nereikia, nes jis ir taip yra dažnas“, - kalbėjo medicinos mokslų daktaras A.Kranauskas.
Jį nustebino kai kurie posėdyje išsakyti argumentai, esą energinių gėrimų vartojimo problema tarp nepilnamečių per daug sureikšminama. „Buvo sakoma, kad didelio vartojimo tarp nepilnamečių nėra. Neva vaikai tik paišdykaudami vieną kitą kartą išgeria šių gėrimų, o kavos vartojimas jiems net žalingesnis. Neva Lietuva pagal užsienio šalis energinių gėrimų suvartoja kur kas mažiau, todėl didelės problemos nėra. Mūsų nuomonė skiriasi“, - tvirtino mitybos specialistas ir pridūrė, kad viltys, jog įstatymo projektas bus priimtas, ima blėsti. Tam esą yra nemažai kliūčių.
„Europoje vadovaudamosi maisto teise visos šalys veikia išvien. Ką nors drausti galima tik turint mokslinį pagrindą, rimtų argumentų. Taip pat būtina draudimą suderinti su Europos Komisija ir gauti visų ES šalių pritarimą. Turime nedaug vilčių, kad Vyriausybė, o paskui ir Seimas pritars pataisoms. Tačiau net jei taip nutiks, dar turėsime pranešti Europos Komisijai apie šį sprendimą“, - kalbėjo skyriaus vadovas.
Molotovo kokteilis
A.Kranausko įsitikinimu, norint apsaugoti visuomenę nuo piktnaudžiavimo energiniais gėrimais, nepakanka ant jų pakuočių nurodyti kofeino kiekį. Esą kenkia ne pats kofeinas, o jį papildančių komponentų sąveika.
„Populiariausių energinių gėrimų kofeino koncentracija - maždaug vienas puodelis kavos. Kai kurių - du puodeliai. Pasaulyje, ne Lietuvoje, yra parduodama net tokių energinių gėrimų, kuriuose kofeino kiekis - kaip keturiuose puodeliuose kavos. Tačiau svarbu ne pats kofeinas, o dar kelios medžiagos, kurios sustiprina jo poveikį, - taurinas, guarana, inozitolis. Kartu šios medžiagos - tarsi Molotovo kokteilis, o atskirai nekaltos“, - aiškino mitybos specialistas.
A.Kranausko teigimu, Europos maisto saugos tarnyba neseniai ištyrė dvi medžiagas, kurių yra dedama į energinius gėrimus, - tauriną ir gliukurono laktoną. „Nustatyta, kad dėl šių sudėtinių dalių sveikatai pavojaus nėra. Tačiau tokia nuomonė nevisavertė, nes kalbama ne apie energinių gėrimų žalą, o atskirų jų komponentų. Molotovo kokteilio atskiri komponentai juk irgi yra nekenksmingi. Faktas, kad energinių gėrimų geriau nevartoti“, - ragino skyriaus vadovas.
Be to, anot mitybos specialisto, ir populiarieji gaivieji gėrimai (pavyzdžiui, kola ir kt.) priskiriami prie energinių. Kofeino dozė juose net didesnė, tačiau nėra pagalbinių medžiagų, kurios sustiprintų kofeino poveikį.
Priklauso nuo lobistų
Antradienį Seimas įtraukė į rudens sesijos darbų darbotvarkę Maisto įstatymo ir Reklamos įstatymo pataisų svarstymą. Jei Vyriausybė pataisoms pritars, Seimas dar šią sesiją balsuos dėl siūlymų įteisinimo.
Sveikatos reikalų komiteto narės Dangutės Mikutienės nuomone, Vyriausybės argumentai, esą pataisos pablogins verslo sąlygas, skamba mažų mažiausiai keistai. „Gal tada ir narkotikus legalizuokime, o paskui sakykime, kad jų uždraudimas pablogins verslo sąlygas“, - ironizavo parlamentarė.
Jos teigimu, energinius gėrimus vaikai skatinami vartoti pasitelkiant įvairius rinkodaros triukus. Gėrimų gamintojai remia įvairius sporto turnyrus. Vaikams savo gaminius dovanoja dėžėmis. Esą energiniai gėrimai, prieš uždraudžiant jais prekiauti švietimo įstaigose, vaikams būdavo dalijami nemokamai. O dabar pasitelkiant televizijos reklamą formuojama nuomonė, kad šie gėrimai gali padėti ruošiantis egzaminams.
„Verslas turi turėti naudos iš moralios veiklos, o čia labiau krypstama į amoralumo pusę. Šalies garbės reikalas priimti įstatymus tokius, kurie tarnautų žmonių sveikatai. Jokia Europos Sąjunga dėl to mūsų nenubaus. Koks čia pasiteisinimas, kad bus apribotas prekių judėjimas? Ta prekė vis tiek bus mūsų lentynose, nors galbūt bus parduodami mažesni jos kiekiai. Įdomu, kodėl tuomet leista rašyti, kad energiniai gėrimai nerekomenduojami vaikams ir nėščiosioms. Ar todėl, kad jie labai sveiki?“ - klausė Seimo narė.
Ignas VĖGĖLĖ, Teisininkas, Mykolo Romerio universiteto profesorius:
Valstybė, priėmusi tarptautinius įsipareigojimus, privalo juos vykdyti. Tačiau neretai nutinka, kai susiduria nacionalinė ir tarptautinė teisės. Tokiu atveju sprendimų yra įvairių, tačiau iš esmės valstybė narė negali pažeisti tarptautinių įsipareigojimų.
Kaip yra šiuo konkrečiu atveju, pasakyti negaliu. Tačiau neretai Lietuvoje mes savo nacionalinę politiką grindžiame tariamais draudimais ar leidimais Europos Sąjungoje. Pasitaiko, kad ne ES, ne tarptautinė teisė, o pati Lietuva turi vienokį ar kitokį politinį sprendimą. Galbūt iškeliant tarptautinės teisės reikalavimus patogiau paaiškinti žmonėms. Jau yra buvę pavyzdžių, kai rekomenduojamos ES teisės normos Lietuvoje aiškinamos kaip privalomos. Taip buvo dėl akcizų didinimo ir kitais atvejais.
ES direktyvos beveik visais atvejais yra privalomos, išskyrus nedideles išimtis. Jos dažnai būna susijusios su aplinkosauga, žmonių gyvybės apsauga. Išimčių išsikovoti labai sudėtinga, tačiau nėra neįmanoma. Yra valstybių, kurios tai padarė. Jos užsispyrusios įrodė savo tiesą ES Teisingumo Teisme. Labai geras pavyzdys Europos Komisijos byla prieš Danijos valstybę. Danija nenorėjo sutikti su direktyva, kuria leidžiami tie maisto priedai, kurie, Danijos nuomone, kenkia sveikatai. Iš trijų maisto priedų dviejų draudžiamumas buvo apgintas.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
Rašyti komentarą