Antibiotikai: mitai ir realybė

Ne vieną sunerimti verčia pranešimai, kad pastaraisiais metais bakterijų atsparumas antibiotikams daugelyje Europos šalių grėsmingai didėja. Dėl nuolatinio antibiotikų poveikio virusai mutuoja į naujas atmainas, kurios yra atsparios visiems žinomiems antibiotikams. Medikai teigia, jog ryškus šio proceso pavyzdys - auksinis stafilokokas, kuris vadinamas "ligoninės infekcija". Anot medikų, bakterijų atsparumo banga antibiotikams kyla dėl netinkamo jų vartojimo. Apie antibiotikus kalbamės su medicinos mokslų daktaru, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmakologijos katedros dėstytoju, Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos viršininko pavaduotoju Rimu Jonu Jankūnu.

Kas yra antibiotikai? Iš ko ir kaip jie gaminami? Kokios antibiotikų rūšys vartojamos Lietuvoje?

Nuo seno antibiotikais vadinamos mikroorganizmų gaminamos medžiagos, kurių minimalios koncentracijos slopina kitų mikroorganizmų augimą arba juos sunaikina. Pastaruoju metu antibiotikais neretai vadinamos ir sintetinės medžiagos, atitinkančios medžiagas, gaminamas mikroorganizmų. Lietuvoje vartojamos tokios pačios antibiotikų rūšys kaip ir daugelyje kitų valstybių - tai penicilinai, cefalosporinai, karbapenemai, tetraciklinai, makrolidai, linkozamidai ir streptograminai, aminoglikozidai, kvinolonai ir kiti.

Kaip veikia antibiotikai?

Jie slopina kitų mikroorganizmų augimą arba juos sunaikina. Tarkime, penicilinai ir cefalosporinai slopina bakterijų sienelių sintezę, todėl bakterijai dalijantis dukterinės bakterijos neturi visavertės sienelės ir žūva. O štai tetraciklinai, makrolidai ir linkozamidai slopina bakterijoms būtinų baltymų gamybą, todėl neleidžia joms daugintis.

Ar Lietuvoje daugėja vartojančiųjų antibiotikus? Ligoninėse, perkančiųjų vaistinėse?

Ne. 2009 metais jų suvartota mažiau negu 2008 - aisiais, o pernai - mažiau negu 2009 metais. Taip pat pažymėtina, kad vaistinės vis griežčiau laikosi reikalavimo neparduoti antibiotikų be recepto.

Kaip taisyklingai vartoti antibiotikus?

Tik pagal receptą, griežtai laikantis gydytojo nurodymų. Gydytojas jų turi skirti tik žinodamas sukėlėją ir jo jautrumą antibiotikams. Antibiotikus reikia vartoti visą paskirtą laiką, kuris priklauso nuo ligos, nustatytomis dozėmis. Mažesnės dozės gali sunaikinti jautrius mikrobus ir sudaryti sąlygas daugintis atspariems mikrobams. Praėjus karščiavimui ir kitiems ligos simptomams, paprastai antibiotikai vartojami dar kelias dienas. Per anksti nutraukus antibiotikų vartojimą, liga gali atsinaujinti.

Ar tiesa, kad netinkamai gydantis antibiotikais, ilgainiui jie tampa neveiksmingi?

Yra dar blogiau. Netinkamai vartojami antibiotikai sunaikina jiems jautrius mikroorganizmus, o atsparūs išlieka ir dauginasi. Tuomet gali padėti tik didesnės tų pačių antibiotikų dozės arba nauji antibiotikai. Netinkamai vartojant didesnes tų pačių antibiotikų dozes arba naujus antibiotikus, mikroorganizmai pasidaro atsparūs ir jiems. Tuomet reikia dar didesnių dozių, vėl naujų antibiotikų... Didelės dozės žaloja ir žmogaus organizmą, o naujų antibiotikų jau kelis dešimtmečius beveik neatsiranda. Blogiausia tai, kad neracionaliai vartojant antibiotikus jiems atsparūs mikroorganizmai plinta visuomenėje, todėl kenkia ne tik juos vartojančiam žmogui, bet ir visiems kitiems. Europos Tarybos ataskaitos duomenimis, nuo atsparių mikroorganizmų sukeltų infekcijų Europos Sąjungoje kasmet miršta apie 25 000 žmonių.

Liaudies medicinos atstovai antibiotikus vadina nuodais ir ragina ligas gydyti žolelėmis, homeopatiniais vaistais. Ar tai teisinga?

Tai priklauso nuo ligos. Pavyzdžiui, esant paprastam peršalimui, gerklės uždegimui ar virusinei infekcijai iš antibiotikų jokios naudos, vien žala. Tačiau sergant sunkiomis infekcinėmis ligomis - kraujo užkrėtimu, plaučių uždegimu - tik antibiotikai gelbsti gyvybę. Jeigu nebūtų antibiotikų, daugybę kartų išaugtų mirtinų infekcinių komplikacijų po chirurginių operacijų arba vėžio chemoterapijos.

Pacientai kartais skundžiasi, kad yra "maitinami" antibiotikais, nes dažnas gydytojas lengva ranka juos išrašo, nes neturi laiko labiau gilintis į paciento sveikatos būklę arba jam trūksta kompetencijos apie vaistus. Ar gydytojai periodiškai yra supažindinami su naujos kartos vaistais?

Tikrai ne visi gydytojai taip elgiasi. Dar studijų laikais galima pastebėti, kad vienas stengiasi išmokti, o kitas - kaip nors prasmukti. Taip pat yra gydytojų licencijavimo tvarka, kuri reikalauja, kad gydytojai nuolatos tobulintųsi.

Antibiotikų vartojimo atmintinė

Vartodami antibiotikus laikykitės gydytojo nurodymų.
Nevartokite antibiotikų, jei sergate ūmiomis infekcinėmis kvėpavimo takų ligomis ir gripu, esant šaltkrėčiui. Antibiotikai nemažina temperatūros ir nemalšina skausmų.
Reguliariai plaukite rankas, ypač po čiaudulio ar kosulio, taip pat prieš arba po kontakto su sergančiaisiais.
Visada vartokite antibiotikus pagal gydytojo nurodymus, o ne likučius arba antibiotikus, parduodamus be recepto.
Paklauskite vaistininko, kaip sunaikinti antibiotikų likučius.
Nevartokite antibiotikų, skirtų kitam žmogui, nes kaip ir dauguma vaistų, antibiotikai skiriami individualiai.