7 valandos ligoninės priimamajame. Kalta reforma?

Profesionali, prieinama ir laiku gaunama pagalba - viena iš sveikatos reformos siekiamybių. Prieš dvejus metus kai kurių rajonų, tarp jų ir Klaipėdos, ligoninėse nebeteikiamos chirurgijos, reanimacijos ir kitos paslaugos. Tačiau kelias iki didžiųjų ligoninių pacientams iš miestelių ar kaimų gali būti labai tolimas. Tuo įsitikino ir trijų vaikų mama gargždiškė D. G. (pavardė redakcijai žinoma - Aut. pastaba) su sergančiu 18 - mečiu sūnumi vienos uostamiesčio ligoninės priimamajame praleidusi 7 valandas ir nesulaukusi, kol sūnus bus paguldytas gydyti. Kitą dieną pablogėjus vaikino sveikatai, jis buvo skubiai operuotas jau kitoje Klaipėdos ligoninėje.

"Pacientams iš rajonų didelėse ligoninėse - ne vieta", - piktinosi gargždiškė. Ji papasakojo, jog lapkričio 20 d. rytą sūnus pasijuto blogai, jam skaudėjo pilvą, pykino, buvo silpna, jis buvo smarkiai išbalęs. Sūnų mama greitai nuvežė pas šeimos gydytoją Gargžduose, buvo atlikti reikalingi kraujo ir šlapimo tyrimai.

"Kraujyje buvo smarkiai padidėjęs leukocitų kiekis, šlapime rasta eritrocitų, o tai, kaip sakė gydytojai, rodo uždegiminį procesą organizme. Gargždų chirurgai, įtarę ūmų apendicitą, liepė kuo greičiau vykti į Klaipėdą, tą dieną budinčią ligoninę, nes Gargždų ligoninėje po 2010 metų reformos tokios operacijos nebegali būti atliekamos.

Laukė iki vėlumos

Gargždiškė su sūnumi, palikusi namuose prižiūrėti du mažamečius vaikus, išskubėjo į Respublikinę Klaipėdos ligoninę. 15 val. priimamajame laukė labai daug žmonių. "Laukėme valandą, kol pagaliau paėmė mūsų dokumentus. Po kiek laiko apžiūrėjęs chirurgas pasakė, kad jokio apendicito sūnui nėra. Aš ėmiau klausti, o tai kas yra, jei jis taip blogai jaučiasi. Pagaliau sutiko atlikti kraujo ir šlapimo tyrimus. Atsakymo laukėme kelias valandas. Po to pakvietė sūnų į kabinetą ir pasakė, kad C reaktyvinis kraujo tyrimas yra normalus, o šlapimo nebetyrė ir išpylė lauk. Sūnus kojom nebepaeina, o gydytojai sako - tau nieko nėra, važiuok namo, mes turime ir sunkesnių ligonių. Nebeištvėriau ir pareikalavau, kad gydytojai toliau žiūrėtų vaiką, kodėl jam bloga. Išsireikalavau atlikti šlapimo tyrimą, vėl rodė uždegimą. Gydytoja ramino, sakė, paauglys, visko būna, gal pervargo mokykloje. Aš nenorėjau sutikti ir reikalavau nuodugniai apžiūrėti sūnų, guldyti į ligoninę. Buvo atsakyta, kad nėra vietų. Pavyko išsireikalauti su šauksmais, kad bent suleistų vaistų nuo skausmo, paskui skyrė sūnui lašinę.

Po 22 valandos vakaro išėjome iš ligoninės", - pasakojo jauna moteris. Naktį sūnus vėl vėmė, jam buvo negera. Ryte mama jį vėl nuvežė pas Gargždų medikus, kurie vėl atliko kraujo ir šlapimo tyrimus ir vėl liepė kuo skubiau važiuoti į Klaipėdą, nes įtariamas apendicitas. Šįkart gargždiškiai nuvažiavo į tą dieną budėjusią Klaipėdos universitetinę ligoninę.

"Priimamajame vaizdas jau buvo kitas. Per 15 minučių sūnų priėmė ir gydytojas pasakė diagnozę: flegmoninis apendicitas, operuosime. Tą pačią dieną sūnui buvo atlikta operacija. Chirurgas sakė, jei dar būtume uždelsę vieną dieną, galėjome sulaukti rimtų komplikacijų", - teigė gargždiškė D. G.

Ji teigė esanti pašiurpusi nuo to, kiek reikia vargti, norint pakliūti pas Klaipėdos gydytojus. "Valdžia daro reformas esą žmonių labui, tačiau realybė yra visai kitokia. Ką turi daryti nedrąsus žmogus? Bijantis pakovoti už savo teises taip gali likti ir už ligoninės durų. Paskui gydytojai, kai atsitinka bėda, kaltina artimuosius: o kur jūs buvote anksčiau?" - piktinosi gargždiškė.

Reformos nauda - paslaptis

Pasak rajoninių ligoninių medikų, skaudu matyti situacijas, kai pacientai į didesnes gydymo įstaigas kartais patenka pavėluotai. "Ne kartą yra tekę laukti reanimobilio iš Klaipėdos ir 2 valandas. O jei pacientas yra ištiktas insulto, pirmosios dvi trys valandos yra "auksinės", kuomet jam dar galima atlikti trombolizę ir išvengti skaudžių pasekmių. Finansavimas nuolat mažinamas ir neaišku, ar galėsime teikti dienos chirurgijos paslaugas poilsio ir švenčių dienomis kitais metais. Šiuo metu šios paslaugos finansuojamos iš ligoninės, savivaldybės ir Privalomojo sveikatos fondo lėšų. Be jų išsiversti mūsų gyventojai negali, nes į didmiestį ne kiekvienas pajėgus važinėti", - teigė Gargždų ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotoja Virgina Ruškienė.

Rajoninių ligoninių paslaugų apkarpymo reformos sumanytojai teigė, jog dėl reformos bus sutaupyta per 300 mln. litų. Sveikatos apsaugos ministerijoje iki vakar vakaro nepavyko sužinoti, kiek realiai sutaupyta lėšų ir svarbiausia, ar pacientams pagerėjo paslaugų prieinamumas.

Kiek vadinamoji Melagių dienos (pradėta balandžio 1 d.) reforma sutaupė Privalomojo sveikatos biudžeto, nežino ir Ligoninių asociacijos prezidentas Dalis Vaiginas.

"Oficialiai nesame klausę, tačiau susitikimuose ministerijos atstovų to klausinėjome ne kartą, tačiau konkretaus atsakymo neišgirdome. Aišku viena, paslaugos žmonėms tapo sunkiau prieinamos, pagalbos tenka važiuoti 50 kilometrų ir medikams tenka rizikuoti paciento sveikata ir net gyvybe, skubant nuvežti jį laiku į ligoninę.

O pačios ligoninės yra nuskurdusios. Dėl sumažinto paslaugų apmokėjimo balo visos ligoninės šiuos metus baigs nuostolingai, o kai kurioms gresia ir bankrotas. Vadinasi tai, kad sumažinti skyriai ligoninėse, nieko gero nedavė nei pačioms ligoninėms, nei žmonėms", - "Vakarų ekspresui" sakė D. Vaiginas.

Priimti ligonį - kuo greičiau

Respublikinės Klaipėdos ligoninės vyriausiasis gydytojas Romaldas SAKALAUSKAS:

"Tą dieną ligoninės priimamajame buvo labai daug pacientų, tarp jų ir sunkios būklės, kuriems pirmiausia ir buvo teikiama reikalinga pagalba. Jaunasis pacientas iš Gargždų irgi nebuvo paliktas be dėmesio - buvo atliekami tyrimai, lašinami detoksikuojantys skysčiai, o tai irgi atima nemažai laiko.

Tačiau objektyviai vertinant, aišku, 7 valandas išbūti priimamajame yra ilgas laikas, reikėtų aptarnauti greičiau. Manau, reikėtų daugiau abipusio supratimo tiek iš pacientų, tiek iš medikų, nes ligoninė nėra parduotuvė, kur medicinines paslaugas, jei nėra skubios būtinybės, norima gauti nedelsiant. Nebūna vienos tiesos ar netiesos. Pirmomis savaitės dienomis mes sulaukiame labai daug pacientų. Nes kuo geriau dirbi - tuo žmonės daugiau važiuoja gydytis.

Be kita ko, nemažai pacientų siunčiam gydytis ir nemotyvuotai, siekiant galbūt slaugos paslaugų. Nemanau, kad pacientų srautai padidėjo dėl rajonuose atliktos reformos, kuomet buvo panaikinti specializuoti skyriai. Niekas nėra atlikęs jokių tyrimų, todėl sunku daryti kokias nors išvadas. Dabar kiekvienas gali rinktis norimą ligoninę pagal jos medikų kvalifikaciją, turimą medicininę įrangą. Vakaruose pacientai jau pripratę prie gerokai ilgesnių eilių pas medikus ir turi daugiau kantrybės laukti."