Rugpjūčio 12-ąją 1999-aisiais Jungtinių tautų organizacija paskyrė jaunimui vildamasi, kad taip jaunimo problemos sulauks didesnio dėmesio, o patiems jauniems žmonėms tai bus paskata aktyviau įsijungti į visuomeninę veiklą. Artimųjų netektys, problemos darbe, asmeniniame gyvenime, mintys apie savižudybę gali palaužti net ir stiprias asmenybes. Psichologai tikina, jog svarbiausia - nekaupti problemų ir išgyvenimų viduje ir apie juos kalbėtis, tačiau su kuo pasikalbėti, jei aplink nėra galinčio ar norinčio išklausyti?
"Jaunimo linijos", veikiančios nuo 1991 metų, tikslas - ne tik atkreipti dėmesį į problemas, bet ir pabūti kartu, kai jos užklumpa. Čia savanoriauja jauni ne tik amžiumi, bet ir širdimi - svarbiausia, jog pakaktų noro padėti kitam.
Kasdien - šimtai skambučių
Populiari nuomonė, jog nepažįstamam žmogui daug lengviau išsipasakoti savo bėdas nei artimam draugui. Tai tarsi patvirtina ir statistika. Pasak "Jaunimo linijos" Klaipėdos padalinio, neseniai minėjusio 17 metų veiklos sukaktį, vadovės psichologės Kristinos Kalantaitės, per parą linijos savanoriai atsiliepia į apie 400 skambučių - maždaug į kas septintą. Tai - didžiulis pasiekimas, lyginant su laikotarpiu prieš keletą metų, kai savanoriai galėdavo atsiliepti tik į kas dvidešimtą paramos ieškančio žmogaus skambutį.
"Linija budi kasdien visą parą, veikia dvi arba trys linijos. Per metus sulaukiame daugiau nei 1,5 milijono, atsiliepiame į apie 115 tūkstančių skambučių, per parą - daugiau nei 300. Vidutiniškai 8 iš tų 300 būna su savižudybės rizika. Taip pat per metus gauname apie 1,5 tūkstančio laiškų, per parą vidutiniškai pasitaiko vienas su savižudybės rizika, - vardina K. Kalantaitė.
- Nežinau, ar deja, ar džiugu, kad skaičius didėja - džiaugiamės tuo, kad atsakome daugiau, bet kita vertus - problema nemažėja. Judam į priekį ir vienas mūsų didžiausių tikslų - atsiliepti į vieną iš trijų skambučių."
Rašyti komentarą