Vasariški romanai verčia dulkėti klasikinę literatūrą

Pasak Klaipėdos bibliotekose dirbančių žmonių, vasarą lankytojai daugiausiai skaito laisvalaikio literatūrą - lengvus romanus. Populiariausi autoriai tarp vidutinio amžiaus skaitytojų Darija Dancova, Sandra Brown, Kim Edwards. Iš lietuvių - Kristina Sabaliauskaitė. "Antrąjį knygos "Silva rerum" tomą turime tik vieną, o norinčių jį perskaityti yra tikrai daug. O ypač dabar, po laidos, kurioje buvo keliaujama šio romano keliais. Prieš krizę populiarių knygų gaudavome po tris egzempliorius, o dabar tik po vieną", - apgailestavo Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Aptarnavimo skyriaus vedėja Birutė Jakštienė.

Pagal amžių

Senjorai taip pat aktyvūs skaitytojai, mėgstantys memuarus bei meilės romanus. Klaipėdos apskrities viešojoje I. Simonaitytės bibliotekoje dažnai teiraujamasi G. Juodytės "Klaipėdos akvarelių", R. Flicko "Atrastosios žemės", "Šiaurės Sacharos", F. Taunytės knygų. "Aš pati vienai 91 metų močiutei kas antrą savaitę nešu po 10 knygų ir skaito ji tik meilės romanus, kaip pasakas su gera pabaiga", - pasakojo bibliotekininkė.

Tarp jaunimo knyga žvaigždė šiuo metu yra Stiego Larssono trilogija "Mergina su drakono tatuiruote", "Mergina, kuri užkliudė širšių lizdą" ir "Mergina, kuri žaidė su ugnimi". Paskutiniais populiarumo spinduliais vis dar mėgaujasi Stephenie Meyer vampyrų istorijos. Pašnekinus tarp lentynų sutiktus žmones paaiškėjo, jog dažnas iš jų mėgsta japoną Haruki Murakami. Kad jis skaitomas, o norint gauti kurią nors knygą kartais reikia net ir eilėje palaukti, patvirtino ir bibliotekos darbuotojos.

"Vaikai vasaros laikotarpiu daugiausiai renkasi pramogines knygas, vienas kitas ateina ieškoti knygų pagal užklasinio skaitymo sąrašą. Pradinukai taip pat mėgsta knygas apie raganiukes, vampyrus ir, kad ir kaip būtų, keista šiemet labai skaitomos Astridos Lindgren knygos", - malonia nuostaba dalijosi Vaikų skyriaus bibliotekininkė.

Knygos rolė

Pramoginės literatūros skaitymas - puiki galimybė pabėgti nuo pilkos kasdienybės. Viena bibliotekos lankytoja, paklausta apie knygos rolę jos gyvenime, atsakė: "Skaitau įvairias knygas visus metus, svarbiausia, kad istorija būtų įdomi. Kokia tai rolė? Nežinau, man tiesiog patinka skaityti." O stotelėje prie I. Simonaitytės bibliotekos sutiktas Dmitrijus knygos reikšmę savo gyvenime apibūdino taip: "Literatūros skaitymas man yra kaip pasiruošimas tam tikrai gyvenimiškai situacijai. Knyga - pigiausias būdas įgauti patirtį, nes kartais mokytis iš savų klaidų yra per daug skausminga. Bet, žinoma, žmogaus protas tikros knygos poreikiui turi subręsti." Šis bibliotekos lankytojas taip pat išreiškė pastebėjimą, kad Lietuvoje literatūros reklama, palyginus su Europa, yra labai vangi. "Jei literatūrinė produkcija būtų labiau reklamuojama ir prieinamesnių kainų, galbūt žmonės skirtų daugiau dėmesio savišvietai, o ne pasilinksminimams", - mąstė Dmitrijus.

Klasikinę literatūrą, bibliotekininkai šiuo metu vadina mirštančiu žanru. Ją priverstinai skaito moksleiviai, studentai, o savo noru tik vienas kitas vidutinio amžiaus žmogus. Pasak Ž. Sidabraitės, tokios literatūros žmonės savaime nesirenka dėl to, jog tai reikalauja tam tikro skonio išsiugdymo, specifinių žinių. Jas turint įgyjama kompetencija suvokti tokių kūrinių grožį. Lygiai taip pat, kaip ir klasikinėje muzikoje.

Žinoma, kartais atsitinka ir taip, kad tam tikru metu kūrinys priskirtas populiariajai literatūrai, laikui bėgant tampa klasika. "Nežinia, ar buvo kas nors populiaresnis už Servanteso "Don Kichotą" savu laiku. Kodėl ir kaip po tam tikro laiko populiarioji literatūra tampa klasikine - atsakyti nelengva. Dėl to tokie autoriai ir yra vadinami genijais", - teigia literatūrologė.