Tyrimai rodo, kad emigracija dėl pinigų neatneša laimės

Migracijos ir laimės santykio tyrimai rodo, kad žmonės, kurie emigruoja tik siekdami daugiau uždirbti, nepasiekia laimės, kurios trokšta, teigia Leičesterio universiteto profesorius daktaras David Bartram.

"Mes pastebėjome, kad kai žmonės emigruoja visų pirma siekdami didesnių pajamų, jie daro klaidą. Emigracija priklauso tai specifinei kategorijai, kai negali būti akcentuojamas vien didesnių pajamų klausimas", - Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) Vilniaus biuro surengtoje spaudos konferencijoje "Migracija ir laimė" sakė profesorius.

Pasak D. Bartramo, jo atlikti migracijos ir laimės santykio tyrimai rodo, kad dėl ekonominių priežasčių emigravę asmenys svečiose šalyse dažniausiai būna ne tokie laimingi kaip tose šalyse gimę jų piliečiai. Kitas jo atradimas - kad emigrantai, grįžę į gimtinę, būna mažiau laimingi negu žmonės, niekada neemigravę.

Profesoriaus teigimu, tokį ekonominių migrantų nelaimingumą lemia tai, kad jų lūkesčiai dažniausiai yra labai dideli ir jiems norisi uždirbti vis daugiau, net ir tais atvejais, kuomet jų atlyginimas naujosios šalies standartais nėra mažas. Tas pats veiksnys, pasak jo, veikia ir emigrantui grįžus į gimtinę - jam vis tiek norisi daugiau.

Taip pat D. Bartramas atkreipė dėmesį į tai, kad ar žmogus jaučiasi laimingas, lemia ne vien tik pinigai. Taip pat svarbūs aspektai yra sutuoktinio ar partnerio turėjimas, religija, darbo turėjimas, gera sveikata, o emigrantai dažnai vieną ar kelis iš šių dalykų turi paaukoti.

Tyrimų rezultatai, pasak profesoriaus, yra universalūs visiems pasaulio kraštams. "Nesvarbu, ar tu iš Karibų, ar iš Balkanų - jei emigruoji tik dėl didesnių pajamų, labiau laimingas nesijausi", - teigė jis.

Konferencijoje taip pat dalyvavusi Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė Audra Sipavičienė teigė, kad 2001-2010 m., oficialiais duomenimis, iš Lietuvos emigravo 337 tūkst. gyventojų, iš jų emigraciją deklaravo 205 tūkst.

Pasak jos, tarp emigrantų daugiausia 25-34 metų amžiaus žmonių. A. Sipavičienė taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad ilgesniam laikui į užsienį dirbti išvykti norėtų 58,3 proc. jaunesnių negu 29 metų žmonių. "Prarandame jaunimą, kyla klausimas, ar neprarasime ateities", - apibendrino duomenis A. Sipavičienė.

Europos Sąjungoje, TMO Vilniaus biuro vadovės teigimu, pagal emigrantų skaičių tūkstančiui gyventojų Lietuva yra aiški lyderė. Didžioji dauguma žmonių emigruoja dėl ekonominių priežasčių, kaip kitas priežastis ji minėjo socialinį nesaugumą, didesnes studijų ar karjeros perspektyvas, kitas.

2010 m. emigrantų į Lietuvą persiunčiamos piniginės perlaidos sudarė 4 mlrd. litų. Pasak A. Sipavičienės, akivaizdu, kad dauguma vykstančių užsidirbti savo tikslą pasiekia, bet, įvertinusi D. Bartramo tyrimų rezultatus, ji abejojo, ar tie žmonės tampa laimingesni.