Trečdalis klaipėdiečių - triukšmo įkaitai

Kol kas Klaipėda turi tik strateginius triukšmo žemėlapius, kurie ateityje bus naudojami "triukšmo prevencijos zonų, tyliųjų zonų nustatymui, atnaujinant triukšmo prevencijos veiksmų planą, informuojant visuomenę, teikiant duomenis Europos Komisijai". Beje, ir šiuos žemėlapius uostamiestis sudarė vienas iš paskutiniųjų.

Kompensacijų negavo

Pramonės įmonių apsupty ir vos keliolika metrų nuo geležinkelio stovinčiame name gyvenanti Stanislava Leonauskienė teigė kiekvieną naktį pabundanti nuo pro šalį pravažiuojančių traukinių bildesio.

"Naktį traukiniai važiuoja vienas po kito, o bildesys - nenusakomas", - skundėsi moteris.

TRIUKŠMAS. Prie pat geležinkelio gyvenanti moteris nuolat skundžiasi triukšmu, tačiau valdininkai baksnoja į triukšmo žemėlapius ir aiškina, kad šioje vietoje triukšmo lygis atitinka normas. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Pailsėti ji negalinti ir dieną, nes tada ūžia už tvoros esančios UAB "Klaipėdos kartono tara" gamyklos įrenginiai. Netrukus pradės veikti vos už poros šimtų metrų baigiama statyti atliekas kūrensianti kogeneracinė jėgainė.

"Ar ji bus triukšmingesnė nei kitos įmonės? Nežinau. Tačiau tarša tikrai padidės", - prognozuoja S. Leonauskienė.

Šiame name nuo 1949-ųjų gyvenanti moteris šypsosi, kad jau priprato prie geležinkelio bei greta esančių gamyklų keliamo triukšmo. Tačiau sulaukus garbaus amžiaus norėtųsi ir ramybės.

"Jau XXI amžius, tačiau neturime nei vandentiekio, vandenį semiame iš šulinio, nei centrinio šildymo, kūrename malkas. Kai žmonės anapus geležinkelio, Lypkių gyvenvietėje, gavo kompensacijas už nekilnojamąjį turtą ir išsikėlė, manėme, kad ir mes turėsime tokią galimybę. Deja, mus užmiršo, nes gyvename jau Klaipėdos miesto teritorijoje", - apgailestauja S. Leonauskienė.

Žemėlapis neklysta

Buvęs Klaipėdos miesto meras Rimantas Taraškevičius teigė lankęsis šiame namelyje prieš keletą metų.

"Buvau ir mačiau tų žmonių gyvenimo sąlygas. Jiems tikrai nepavydžiu. Greta geležinkelis, aplink pramonės gamyklos", - liūdnai konstatavo R. Taraškevičius.

"Vakarų ekspresui" jis aiškino, kad vienintelė galimybė padėti tiems žmonėms - naujos Lypkių gatvės tiesimas.

"Tai pagerintų susisiekimą su laisvojoje ekonominėje zonoje veikiančiomis gamyklomis. Tačiau tam reikėtų statyti ir tiltą per geležinkelį. O tą namelį, pateksiantį į projektuojamo tilto zoną, tektų griauti. Tada jo gyventojai ir sulauktų kompensacijų už nekilnojamąjį turtą bei galėtų išsikelti iš triukšmingos vietos", - sakė pokalbininkas.

Tačiau Klaipėdos merijos Sveikatos apsaugos skyriaus darbuotojų manymu, čia gyvenantys žmonės neturėtų skųstis keliamu triukšmu.

"Bent jau mūsų triukšmo žemėlapis nerodo, kad ši vieta patektų tarp triukšmingiausių", - sakė Nina Gendvilienė, vyriausioji skyriaus specialistė.

Jos teigimu, greta esančiuose "Klaipėdos kartono taros" cechuose vidutinis paros triukšmo lygis siekia 60-65 decibelus. Kitoje geležinkelio pusėje veikiančioje metalo laužo supirkimo įmonėje vidutinis paros triukšmo lygis siekia iki 77 decibelų. Tačiau tarp minėtųjų įmonių stovintis S. Leonauskienės namelis triukšmo žemėlapyje pažymėtas kaip esantis tykioje, vos ne rekreacinėje teritorijoje.

"Gal ten retkarčiais ir pravažiuoja koks nors traukinys... Tačiau žemėlapis nerodo, kad tam nameliui būtų taikomos triukšmo prevencijos priemonės", - aiškino N. Gendvilienė.

Pagal Triukšmo įstatymą, jei pamatavus triukšmo lygį nustatoma, kad jis viršija 65 decibelus, privaloma taikyti triukšmo prevencijos priemones.

Kenčia ne pavieniai

Dėl per didelio triukšmo gyvenamojoje aplinkoje gali skųstis bene trečdalis miestiečių. Teigiama, kad triukšmas higienos normas viršija miesto teritorijose, kuriose gyvena apie 60 tūkst. klaipėdiečių. Nustatyta, kad pagrindinis triukšmo šaltinis yra transportas.

"Tai dėl miesto specifikos - yra kelios pagrindinės gatvės, greta kurių yra daugybė gyvenamųjų namų, ir galybė skersgatvių. Nepaisant to, kažkokių priemonių reikės imtis", - sakė savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Janina Asadauskienė.

Ji teigia, kad laiko priemonėms galvoti yra.

"Pagrindinių gatvių tikrai neaptversime ir nedarysime iš jų tunelių - reikės sugalvoti ką kita. Nors tai didžiulis galvos skausmas, triukšmas turės mažėti", - pasakojo skyriaus vedėja.

Susizgribo vėliausiai

Liepos pabaigoje Klaipėdos miesto savivaldybės taryba patvirtino strateginius triukšmo žemėlapius. Juose nustatyta, kad pagrindiniai triukšmo šaltiniai mieste yra kelių transportas, pagrindinių kelių transportas, geležinkelių transportas. Be to, triukšmą skleidžia pramoninė veikla. Pažvelgę į šiuos žemėlapius klaipėdiečiai gali įsitikinti, ar gyvena triukšmo zonoje bei koks šaltinis tą triukšmą skleidžia.

Parengti strateginius triukšmo žemėlapius įpareigoja Europos Parlamento ir Europos Komisijos (EK) direktyva dėl aplinkos triukšmo įvertinimo ir valdymo. Klaipėda buvo vienas iš vėliausiai susizgribusių vykdyti minėtus įsipareigojimus.

Klaipėdos miesto triukšmo kartografavimo paslaugas atliko UAB "Hnit-Baltic". Pasak Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Aplinkos kokybės skyriaus vedėjos Rasos Povilanskienės, miestui šie žemėlapiai kainavo 236 tūkst. Lt.

Teigiama, jog patvirtintų strateginių triukšmo žemėlapių duomenys bus naudojami "triukšmo prevencijos zonų, tyliųjų zonų nustatymui, atnaujinant triukšmo prevencijos veiksmų planą, informuojant visuomenę, teikiant duomenis EK".

Neaišku, ko griebtis

Tiesa, R. Povilanskienės teigimu, nors triukšmo žemėlapiai jau yra parengti ir patvirtinti miesto Tarybos, įmonė, iš kurios pirktos paslaugos, dar neatliko visų darbų. Pavyzdžiui, nenumatė zonų, kuriose turėtų būti taikomos prevencinės priemonės, ir kokios tos priemonės turėtų būti. Tai ketinama padaryti iki šių metų galo, mat tiek galios su UAB "Hnit-Baltic" sudaryta sutartis.

Pasak R. Povilanskienės, kai visi darbai bus atlikti, paaiškės, kuriose miesto vietose turėtų atsirasti naujos triukšmo prevencijos priemonės - apsauginės sienelės, medžių juostos ir kita. Net ir po to didelio triukšmo zonose gyvenantys klaipėdiečiai apsauginių priemonių iš karto nesulauktų, mat jų projektus taip pat turėtų patvirtinti miesto Taryba.

Nepaisant to, kai kuriems gyventojams ir dabar savo jėgomis pavyksta pakovoti už savo ramybę. Štai Minijos g. 144 namo gyventojams neseniai pavyko pasiekti, kad būtų nutrauktas sunkvežimių eismas nuo šios gatvės sankryžos su Baltijos prospektu iki susikirtimo su Kalnupės gatve. Iki tol vadinamosioms "fūroms" šia atkarpa buvo draudžiama važiuoti 23-7 valandomis, tačiau, aplinkinių teigimu, šio draudimo niekas nepaisė.

Tuo metu Žvejų gatvėje įsikūrusių klaipėdiečių kova su jų kaimynystėje veikiančių pasilinksminimo įstaigų keliamu triukšmu vyksta ne taip sėkmingai. Rugpjūčio pradžioje savivaldybės atstovai tikino, kad gali būti imtasi tokių priemonių, kaip alkoholio prekybos ribojimas, ir žadėjo į miesto Tarybą eiti su atitinkamu sprendimo projektu. Tiesa, praėjusiame jos posėdyje nieko panašaus nebuvo svarstyta.

Informacija

Šių metų birželį Valstybės kontrolė pranešė, kad Lietuvai dėl triukšmo nevaldymo gali būti pradėta Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūra ir skiriama kelių tūkstančių eurų per dieną bauda. Nustatyta, kad pusė Lietuvos savivaldybių nėra patvirtinusios triukšmo prevencijos veiksmų planų, skirtų triukšmo problemoms valdyti, nors tai padaryti jos įpareigotos dar 2004 m. gruodžio 31 d. įsigaliojusiu Triukšmo valdymo įstatymu.
Lietuvoje didžiausias triukšmo šaltinis - automobilių keliamas triukšmas. Nustatyta, kad daugiausiai gyventojų, naktimis patenkančių į viršnorminio triukšmo poveikio zonas, yra Vilniuje - 122 tūkst. (22 proc.), Klaipėdoje - 60 tūkst. (37 proc.), Panevėžyje - 52 tūkst. (48 proc.).