Receptas, kaip neišnykti

- Visuomenės senėjimo procesai labai paspartėję, didžiausia priežastis - emigracija. Praėjusiais metais dėl demografinės Lietuvos situacijos buvo gana optimistinių įžvalgų, net pati esu sakiusi, kad yra požymių, jog demografinė situacija tampa stabilesnė. Kitaip tariant, padėtis bloga, bet ji toliau neblogėja, o pagal kai kuriuos rodiklius net gerėja.

Emigracija keletą metų mažėjo ir 2014-aisiais emigravusiųjų buvo 36,6 proc., gimstamumas irgi buvo gana stabilus, vidutinis skaičius vaikų, tenkančių vienai moteriai, buvo 1,6. Mirtingumo rodikliai taip pat rodė, kad situacija gerėja. Taip buvo iki 2015-ųjų, 2015 metais iš esmės beveik visi demografiniai rodikliai pablogėjo, išskyrus gimstamumą, - 2015 metais Lietuvoje gimė beveik 2000 daugiau vaikų nei 2014 metais.

Tačiau bendrą situaciją būtų galima vertinti kaip labai blogą. Gimstamumas, nors palengva ir didėja, išlieka labai mažas. Tam, kad gimstamumą galėtume vertinti teigiamai, vidutinis skaičius vaikų, tenkančių vienai moteriai, turėtų būti artimas 2, o jei tiksliai demografiškai, tai 2,1. Tada karta keistų kartą ir dėl gimstamumo mes demografiškai nenyktume.

- Kaip pagal demografinius rodiklius atrodome Europoje?

- Visos išsivysčiusios šalys turi tą pačią bėdą - mažą gimstamumą. Jeigu pasižiūrėtume į turtingiausias šalis Europoje, kur šeimos galėtų sau leisti turėti tiek vaikų, kiek nori, pamatytume, kad, pavyzdžiui, Vokietijoje, Austrijoje vienai moteriai tenka 1,4 vaiko. Atitinkamai Italijoje, Ispanijoje, Graikijoje - apie 1,3 vaiko. Mūsų kaimynėje Lenkijoje šis rodiklis nesiekia nė 1,3. Tarp visų Europos Sąjungos šalių esame pačiame viduryje. Geriausia gimstamumo situacija yra Šiaurės Europos valstybėse, kur vienai moteriai tenka arti 2 vaikų, o, pavyzdžiui, Prancūzijoje - 2 vaikai.

- Kodėl moterys mažai gimdo?

- Priežasčių yra daug. Esminės: aukštas moterų išsilavinimo lygis, net aukštesnis nei vyrų, moterys turi visas galimybes mokytis, dirbti, įsitraukusios į darbo rinką, profesinę veiklą jos tiesiog nesugeba derinti darbo ir šeimos.

- Ką daryti?

- Turi būti teikiamos įvairaus amžiaus vaikų priežiūros, ugdymo paslaugos, tai yra nuo pačių mažiausių vaikų, kurių amžius - iki vienų metų, iki vaikų, jau pradėjusių lankyti mokyklas, t.y. iki jaunesnio mokyklinio amžiaus. Mamos turi turėti galimybę naudotis institucinėmis vaikų priežiūros paslaugomis, jeigu to nėra, šeima apsiriboja vienu, geriausiu atveju dviem vaikais.

- Kol Lietuva pasieks tokį pragyvenimo lygį, koks yra Senosios Europos valstybėse, praeis daug metų, vadinasi, net kalbėdami apie ateinančias kartas negalime būti tikri, kad jie liks gyventi ir dirbti savoje Tėvynėje?

- Iš tiesų emigracija yra intensyvi ir tokios galima tikėtis žinant, kad vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių emigraciją, yra ekonominis. Iš šalių, kur gerovė žemesnė, darbo užmokestis mažesnis, žmonės emigruoja ten, kur šie rodikliai didesni. Pas mus beveik 5 kartus mažesnis minimalus mėnesinis atlyginimas nei Jungtinėje Karalystėje. Tai kokiu būdu gali sustabdyti emigraciją ir žmonių norą išvykti dirbti ir užsidirbti? Kol šie skirtumai bus tokie dideli, emigracija nesiliaus. Tęsiantis intensyviai emigracijai šimtmečio viduryje pas mus gali likti mažiau nei 1 mln. 900 tūkst. gyventojų.