Ragina nutraukti maisto švaistymą Lietuvoje

Į šį klausimą atsakymo buvo ieškota trečiadienį Klaipėdos miesto rotušėje vykusioje apvalaus stalo diskusijoje ir praktinėse dirbtuvėse „Stabdykime maisto švaistymą Lietuvoje!”.

Diskusijoje buvo pristatyti „Maisto banko“ darbo metodai ir rezultatai, teisės aktai, maisto tvarkymo kokybė, logistika, bendradarbiavimo tinklas. Buvo pristatytas Maisto išteklių žemėlapis – priemonė, palengvinsianti atliekamo maisto perdavimą labdarai. Vyko dokumentinio filmo „Dėmesio – maistas!“ peržiūra ir aptarimas.

Europa iššvaisto 89 mln. tonų maisto per metus, nors 79 mln. ES piliečių gyvena žemiau skurdo ribos. Europos parlamentas nurodė ES šalims imtis priemonių, kurios iki 2025 m. leistų sumažinti maisto švaistymą perpus. Milžiniški kiekiai išmetamo maisto neigiamai veikia aplinką. Didžioji dalis maisto atliekų patenka į sąvartynus, kur pūvantis maistas išskiria anglies dioksidą ir metaną. Pastarasis teršia atmosferą 20 kartų stipriau nei CO2 (anglies dioksidas), ir tuo smarkiai aštrina klimato atšilimo problemą. Visgi Lietuvos namų ūkiuose susidaro tik 19 proc. maisto atliekų. Likęs maistas prarandamas žemės ūkio, maisto pramonės ir prekybos sektoriuose.

Tam, kad mažintume maisto švaistymą, JAV Aplinkosaugos agentūra rekomenduoja laikytis keleto paprastų taisyklių. Jie pataria pirkti tik tiek maisto, kiek tikrai reikia, produktus laikyti jiems tinkamomis sąlygomis; pasidalinti su skurstančiais – tinkamus naudoti atliekančius maisto produktus ar gaminius atiduoti „Maisto bankui“ ar panašioms nepasiturinčius maitinančioms organizacijoms; nebetinkamus žmonių vartojimui maisto produktus naudoti gaminant pašarus.

Aplinkosaugininkai taip pat pataria produktus, kurie nebetinkami žmonių vartojimui ar pašarams, naudoti komposto gamybai, dirvos tręšimui, elektros energijos ar kuro gaminimui. Sunaikinti ar į sąvartynus išmesti reiktų tik tuo atveju, jei maisto atliekų jau neįmanoma ekologiškai panaudoti ar perdirbti.