Pirmieji pabėgėliai - kaip svečiai

Vyskupai nebėga už akių

Kretingos katalikų parapijos klebonas Antanas Blužas sakė, jog savaitgalį atvyks 4 asmenų irakiečių pabėgėlių šeima – 13–27 metų seserys ir jų tėvas, kuriuos priglobė Vilniaus dekanatas bei Bernardinų parapija.

Ši šeima dalyvaus ateinančio šeštadienio vakaro šv. Mišiose, o po jų bus surengtos suneštinės vaišės ir susitikimas su kretingiškiais.

Paklaustas, ar, atsiliepiant į Šventojo Tėvo Pranciškaus raginimą parapijoms priglobti krikščionis iš karo zonų, tam kretingiškiai jau pasirengė, A. Blužas atsakė: „Mes, kretingiškiai, dar neturime ką priimti – šis klausimas dar neišspręstas nė Vyriausybės lygmeniu, negavome jokių nurodymų ir iš Vyskupų konferencijos. Tačiau mūsų parapijos žmonės susirūpinę krikščionių iš Sirijos, Irako likimu – siūlo surinkti šiltų rūbų, domisi, kaip jiems galėtų pagelbėti“, – sakė klebonas, patikindamas, jog kol kas didžiausias indėlis, sprendžiant pabėgėlių problemą, yra visuotinė malda.

„Spalio mėnesį kasdien prieš šv. Mišias ir po jų kalbėsime rožančių ir melsimės už taiką bei pasaulio vienybę“, – patikino klebonas.

Laikinai – Socialinių paslaugų centre

Praėjusią savaitę išvien su kitų Lietuvos savivaldybių merais apsilankęs Vilniuje pas Premjerą, Kretingos rajono meras Juozas Mažeika taip pat užtikrino, jog pabėgėlių problema buvo aptarta, tačiau konkrečių nurodymų tebelaukiama.

Pasiteiravus, ar yra numatyta strategija, kur Kretingoje galėtų būti įkurdinti pabėgėliai, J. Mažeika atsakė: „Kai kuriems rajonams paprasčiau. Tarkim, Naujojoje Akmenėje pilna laisvų butų. O mes gyvename auksiniame trikampyje – prie jūros, ir butai pas mus brangūs. Laikinai kelias šeimas galėtume įkurdinti Socialinių pasaugų centre, tačiau neįsivaizduoju, kur reikėtų jas apgyvendinti ilgesniam laikui“, – atviravo meras.

Kretingoje jau glaudėsi sirų šeima

Šiandienos žiniomis, mūsų šalis ketina priglobti pabėgėlius krikščionis iš karo niokojamų Sirijos bei Eritrėjos. Patys pirmieji pabėgėliai iš Sirijos Kretingą jau buvo pasiekę pernai.

Pernai kovą Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčiai pirmajai Europoje priglaudus krikščionių šeimas iš Sirijos, jos atstovai Kretingoje Rūta ir Arūnas Šulskiai taip pat ėmėsi globoti vieną pabėgėlių šeimą: 82-jų Marin Habib ir 80-metį jos vyrą Rophael Bchara bei dar 4 jų šeimos narius. Kretingoje pabėgėlių šeima buvo apgyvendinta atskirame dviaukščio R. ir A. Šulskių mūrinio namo priestate, kur visiškai savarankiškai galėjo tvarkyti savo ūkį. Kretingiškiai jiems suteikė pastogę, o gyvenimu sirai rūpinosi patys. Dokumentus tvarkyti pagelbėjo evangelikų liuteronų bendruomenė.

„Marin ir Rophael buvo – šilti inteligentiški žmonės, Sirijoje jų šeima turėjo savo konditerijos, farmacijos verslus. Nors abu senoliai kalbėjo tik arabiškai, tačiau likę vieni, be angliškai susikalbančio jaunimo, mes susibendraudavome žvilgsniais, gestais. Prieidavau, apsikabindavau, lyg savo senelius, kuriems gyvenimo saulėlydyje teko tiek daug išgyventi – palikti namus ir bėgti, nežinant, ar į juos besugrįš. Mes tik iš savo tėvų težinome apie karo baisumus, o jie tai patyrė patys. Jų anūkai pripasakojo žiaurių dalykų, išėję laikyti egzaminų, jie matė, kaip jų koledžas išlėkė į orą“, – pasakojo kretingiškė pedagogė R. Šulskienė.

Turėjo tik svečių vizas

Iš viso Lietuvos evangelikų liuteronų rūpesčiu pernai į mūsų šalį buvo atvykę 36 nuo genocido bėgantys krikščionys sirai. Kai kurių išgyvenimai – baisūs: jų akyse sprogstančių bombų ištaškyti artimųjų kūnai, autobusuose išskersti krikščionys, o jų galvos teroristams gatvėse tapdavo futbolo kamuoliais. Pabėgėlių šeimos bėgo per Libiją ar kalnų perėjomis, kol pasiekė Turkiją, iš čia į Lietuvą jas atskraidino Lietuvos karinių oro pajėgų lėktuvas.

Anot R. Šulskienės, pernai jų priglobti sirai, kol dar nebuvo taip aštriai visoje Europoje iškilusi pabėgėlių problema, teturėjo vienerius metus Lietuvoje galiojančias svečių vizas, ir negalėjo čia nei mokytis, nei įsidarbinti.

„Todėl jie ieškojo kelių, kaip išvykti į Švediją, kur susijungė su likusiais šeimos nariais, nuvykusiais ir įsitvirtinusiais toje šalyje, – teigė kretingiškė. – Šiandieną jaunimas – Marin ir Rophael anūkai David bei Nour ir kiti – užimti mokslais, Švedijoje jie tęsia studijas. Per „feisbuką“ pabendraujame, matome, ką veikia, susirašome.“

R. ir A. Šulskiai buvo vieninteliai Lietuvoje, priglobę pabėgėlius po savo namų pastoge – dar 9 šeimos buvo įkurdintos evangelikų liuteronų bendruomenėse Šilutėje, Šakiuose, Jurbarke, Vilniuje, Druskininkuose, Klaipėdos parapijos namuose.

Globai rengėsi nuosekliai

Tačiau R. Šulskienė prisiminė, kad jų bendruomenės tam rengėsi nuosekliai: „Mūsų vyskupas Mindaugas Seibutis šia linkme dirbo vienerius metus, derino daugybę reikalų su įvairiomis institucijomis, o taip pat – ir su Užsienio reikalų ministerija.“

Pirmąją pabėgėlių šeimą dar kone prieš trejus metus ėmėsi globoti Šakių vaikų globos namų ir neįgaliųjų dienos centro vadovas kunigas Virginijus Kelertas, kuris ir buvo pirmasis šios krikščioniškos misijos iniciatorius.

Iniciatyvos finansiškai padėti Sirijos krikščionims, sugrįžęs iš Izraelio, kur buvo susitikęs misijose Sirijoje tarnaujančius brolius, beje, ėmėsi ir Kretingos pranciškonų gimnazijos kapelionas Paulius Vaineikis.

Šiandieną, mano R. Šulskienė, Europą pabėgėlių problema užgriuvo lyg lavina, tam nepasirengus. „Mūsų priglobti žmonės buvo krikščionys, nors ir skirtingų tautų, bet panašaus mentaliteto. Dabar gi plūsta visokie pabėgėliai, dauguma jų – ekonominiai, ieškantys geresnio gyvenimo. Antra vertus, pabėgėliams reikia padėti, nes ir mūsiškiai Anglijoje, Norvegijoje bei kitose šalyse tam tikra prasme – taip pat ekonominiai pabėgėliai. Ir visokių atsiliepimų apie tautiečius tenka išgirsti. Neseniai mūsų šeimoje viešėjo mergaitė iš Danijos: klausiu, kaip Lietuva, ji atsakė – puiki šalis ir žmonės puikūs, o kol gyvenau Danijoj, apie lietuvius tegirdėjau, kad jie nusikaltėliai ir vagys. Taigi, kol konkretaus žmogaus, kokios tautybės ir tikėjimo jis bebūtų, nepamatysime savo akimis, vertinti iš anksto neturėtume“, – įsitikinusi pašnekovė.

* Kretingos policijos komisariato Migracijos poskyrio vadovės Zitos Kontenienės komentaras:

– Nurodymų, kaip elgtis su būsimais pabėgėliais, mūsų tarnyba taip pat dar negavo. Visus dokumentus, susijusius su jų atvykimu, išsyk tvarkys Migracijos departamentas. Lig šiol Kretingos rajone neturėjome nė vieno pabėgėlio, išskirtinis atvejis – sirų šeima, gyvenusi svečių teisėmis. Bet jie čia trumpai tepabuvo, retsykiais mūsų tarnyba nuvykdavo susitikti su jais, pabendrauti. Ir kitus užsieniečius privalome patikrinti, ar nėra fiktyvių santuokų, ar neįkūrė fiktyvių įmonių.

Šiuo metu Kretingos rajone su leidimais gyvena apie 100 užsieniečių.