Penkių vaikų mama: "Įtaigiausias globos skatinimas - tai reali pagalba globėjams"

Penki vaikai

Papasakokite, kada pradėjote globoti vaikus, kokio jie amžiaus.

Berniukui vienuolika, mergaitei trylika metų. Mes susipažinome prieš dvejus metus. Nuo šių metų pavasario vaikai gyvena mūsų namuose.

Turite biologinių vaikų?

Taip, turime tris. Penkerių, dešimties ir trylikos metų.

Taigi apsisprendėte auginti penkis vaikus. Koks buvo stimulas, motyvas pagausinti šeimą, o kartu ir rūpesčių naštą?

Tai nebuvo staigus sprendimas. Jis subrendo per tam tikrą laiką. Kaip minėjau, su globotiniais susipažinome prieš porą metų. Jie apsilankė mūsų namuose per užpraėjusią Kalėdų šventę, kurią buvome surengę savo vaikų bendraklasiams, jų tėvams ir auklėtojams. Globotinis mokosi vienoje klasėje su dukra, o globotinė - vienoje klasėje su sūnumi. Berniukui pas mus labai patiko, jis apie tai pasakė. Pradėjome jį kviesti į svečius dažniau - savaitgaliais, per šventes, atostogų metu.

O mergaitę?

Tuo metu mergaitė svečiuodavosi kitoje šeimoje. Berniukas neturėjo jokių globėjų, jo niekas į svečius nesikviesdavo.

Po minėtos Kalėdų šventės mes abu su vyru kurį laiką buvome susimąstę, paskendę kiekvienas savo mintyse - ir abu galvojome apie tą patį: apie tą berniuką. Pasikalbėjome ir nutarėme, kad kviesime jį svečiuotis. Svečiavimosi leidimo sutvarkymas nėra sudėtinga procedūra, ir jau nuo sausio jis galėjo leisti laiką mūsų namuose. Po kurio laiko ir mergaitės draugystė su ana šeima nutrūko, tiksliai nežinau kodėl. Tuomet ir ji pradėjo lankytis pas mus.

Tyla

Ar iš pradžių jautėte nerimą dėl šių vaikų - kad jie iš globos namų, kitokie, gali netinkamai pasielgti, padaryti žalos?

Ne, nieko panašaus nejautėme, tokių minčių nekilo. Jie geri vaikai, niekuo nesiskiriantys nuo kitų.

Ar per visą jūsų pažinties laiką būta kokių nors drastiškų įvykių? Visuomenėje veši stereotipas, kad šie vaikai turi didelių psichologinių problemų, kurios anksčiau ar vėliau išlenda kaip yla iš maišo - pasireiškia netinkamu elgesiu.

Jokių drastiškų įvykių nebuvo. Elgesio ypatumų esama dėl aiškios priežasties: šie vaikai neturi tam tikrų įgūdžių, kuriuos turi šeimose nuo gimimo augantys vaikai. Tačiau įgūdžiai yra išugdomi.

Kokių įgūdžių jie neturi, ką pastebėjote pirmiausiai?

Nenori, nedrįsta, nesugeba papasakoti apie save, argumentuoti savo elgesio, paaiškinti jo priežasčių - ypač mergaitė. Todėl dažniausiai renkasi tylą, užsisklendimą arba tiesiog atsako "aš nenoriu". Kai klausi, bandai suprasti, kodėl pasielgė vienaip ar kitaip (tarkime, nenuėjo į gydomąją mankštą), - tyli. Vaikai įpratę viską laikyti savyje. Tačiau laikui bėgant tai keičiasi. Dabar jau dažniau išgirstu atsakymus į klausimus, į kuriuos prieš metus atsakydavo tyla.

Kas nors duos

Kokių dar pastebėjote ryškių ypatumų, skiriančių šiuos vaikus nuo augančiųjų šeimose?

Šeima nelaukia, nesitiki paramos iš rėmėjų. Taip, mes su dėkingumu ją priimame (pavyzdžiui, padovanoja drabužių), tačiau jos nesuvokiame kaip savaime suprantamos. Globos namų vaikai mano, kad yra geradarių, kurie viską duoda. Kartais per drąsiai linkę prašyti ko nors iš svetimų žmonių. Mokome juos jausti taktą, saiką, per daug nesinaudoti kitų gerumu.

Globos namuose vaikams organizuojamas laisvalaikis: įvairios pramogos, išvykos, vasarą - bent keletas stovyklų. Tai, žinoma, puiku. Tačiau šeimoje vaikai, kitaip nei globos namų auklėtiniai, aiškiai žino, kiek visa tai kainuoja. Jie supranta, kad tėvai turi galimybę patenkinti tik mažąją dalį jų norų. Šeimos biudžetas aptariamas nuolat, jis planuojamas kartu, taigi vaikai nuo mažumės sužino, kaip atsiranda ir kur išleidžiami pinigai. Šeimos vaikai taip pat žino, kad tėvų funkcijos yra daug platesnės ir sudėtingesnės nei tik pramogų organizavimas.

Kokių pramogų, jeigu kalbame apie mokamas, jie labiausiai norėtų?

Jie norėtų, tarkime, vasarą leisti vaikų poilsio stovykloje. Tačiau penkiems vaikams nupirkti kelialapius yra nerealu.

Ką dar jie norėtų veikti laisvalaikiu?

Visi vaikai labiausiai nori ką nors veikti kartu su tėvais: važiuoti dviračiais ar tiesiog pasivaikščioti. Mes tai ir darome, tik dažnai norus riboja galimybės.

Jūs abu dirbate?

Taip. Pastarąjį pusmetį leidau namuose su vaikais, tačiau netrukus vėl pradėsiu dirbti - puse etato. Visu etatu, auginant penkis vaikus, dirbti nelabai įmanoma.

Auklės, virėjos ar namų ekonomės nesamdote?

(Juokiasi) Ne, neturime, viską darome patys.

Per griežtos taisyklės

Kalbėjome apie ypatumus, kuriuos jūs pastebėjote. O kas neįprasta, nepriimtina atrodė globotiniams, patekusiems į šeimą?

Kad būtina kasdien skirti laiko pamokų ruošai. Mes nereikalaujame konkrečių mokymosi rezultatų, tačiau skatiname dėti pastangas. Negalima išvis nesiruošti pamokoms. Tai jiems buvo nauja.

Mergaitei taip pat atrodė, kad šeimoje galioja per griežtos taisyklės. Tai susiję su telefono, kompiuterio, televizoriaus naudojimu, dienos režimu - pavyzdžiui, kada reikia eiti miegoti, taip pat su namų tvarkymu šeštadieniais, darbų pasidalijimu ir pan. Berniukas lengviau priėmė šias taisykles.

Taip pat iš pradžių dažnai girdėjome, kad "nėra ką veikti", nors mes leidžiame ir pasikviesti draugų, ir likti jiems čia nakvoti. Be to, ir patys nesame sėslūs ar uždari: pas mus dažnai, ypač vasarą, būna svečių, ir mes svečiuojamės su vaikais pas draugus...

Ar jiems sunku bendrauti su žmonėmis, susipažinti, susirasti draugų?

Berniukui buvo lengviau susirasti draugų kaimynystėje, mergaitei sekėsi sunkiau. Nepasakyčiau, kad jie turi bendravimo su žmonėmis sunkumų. Sugeba būti paslaugūs, mandagūs.

Kaip jiems sekasi mokslai?

Berniukui neblogai, mergaitei sunkiau, bet reikalai taisosi.

Kaip supratau, gyvenate nuosavoje sodyboje. Minėjote darbų pasidalijimą namuose. Ar turite galvoje ir gyvulių bei daržų priežiūrą?

Ne, tokio ūkio neturime. Turėjau galvoje namų tvarkymą. Tačiau jeigu turėtume ūkį, žinoma, reikėtų dalintis ir šiuos darbus.

Išmoka

Kiek valstybė, visuomeninės organizacijos ar šiaip pavieniai žmonės padeda jums, pasiryžusiems pastatyti ant kojų svetimus vaikus?

Valstybė skiria 190 eurų išmoką vienam vaikui.

Ar tiek pakanka?

Ne, nepakanka.

O bent išmaitinti, aprengti?

Nelygu kokį maistą, drabužius vaikams perki... Mes neskaičiavome, kiek išlaidų tenka vienam vaikui, įtraukiant visas sąnaudas (šildymo, elektros, vandens sunaudojimą etc.). Manau, minėtos sumos pakanka vaikui kaip nors išgyventi. Drabužių dažniausiai atiduoda pažįstami, tai didelė parama. Jeigu turėsime galvoje, kad vaikui dar reikia ir mokyklinių priemonių, ir sveikatos gerinimo procedūrų, ir sporto reikmenų, ir mokesčių už išvykas į varžybas... ir kad jie visi nori eiti į draugų gimtadienius... Kuo didesnis vaikas - tuo didesni poreikiai ir išlaidos, kas augina paauglius - tai žino.

Kaip sukatės?

Dirbame. Pasitelkiame taupumą, išradingumą. Pavyzdžiui, vasarą keičiamės namais su savo draugais iš Anykščių, kad atostogų metu "nemokamai" galėtume pakeisti kasdienę aplinką.

Fotolia nuotr.

Padėkos žodžiai

O, pavyzdžiui, vietos valdžia niekada nepasiūlo apmokėti globojamiems vaikams bent savaitės trukmės kelialapius į vasaros stovyklą?

Niekas nepasiūlo. Jeigu valdžia rastų tokią galimybę, žinoma, šeimos, globojančios vaikus, labai tuo džiaugtųsi.

Bet valdžios atstovai turbūt pasidžiaugia, kad yra tokių šeimų kaip jūsų?

Taip. Pasidžiaugia, pasako padėkos žodžius.

O jums nekyla tuomet mintis: nedarykite to vien žodžiais?

Malonu išgirsti gerą žodį, bet, žinoma, padėka suteikiant džiaugsmo vaikams būtų dar malonesnė. Pavyzdžiui, padovanojant jiems bilietus į vandens parką arba į kino teatrą.

Ar tiesa, kad vaiko teisių institucijos atstovai globėjus dargi ragina atidėti pinigų į vaiko sąskaitą - ateičiai? Ką apie tai manote?

Mūsų neragino. Bet jeigu kiti tokį raginimą išgirdo, tai, manau, yra labai negražu užkrauti globėjams tokią naštą. Ji ir taip nelengva.

Skatinimas

Ar jūs pati skatintumėte kitus žmones globoti vaikus?

Kartą įsikalbėjome su viena moterimi sporto aikštelėje. Ji išreiškė susižavėjimą mūsų sprendimu auginti globotinius, pasakė daug gražių žodžių ir pridūrė: "Aš taip negalėčiau."

Jeigu žmogus taip mano, matyt, kad iš tiesų negalėtų - bent jau šiuo gyvenimo momentu. Tai išties sunkus darbas, reikalaujantis daug fizinių ir dvasinių jėgų, psichologinio pasirengimo. Tačiau yra daug žmonių, kurie galėtų tai daryti. Yra daug žmonių, kurie tai daro. Galima jiems padėti. Yra daug būdų prisidėti prie šio darbo, kuriuo žavimasi.

Kaip dar galima prisidėti, neįskaitant susižavėjimo ir komplimentų?

Prisidėti bet kuo, kas teikia džiaugsmo ir naudos vaikams. Pavyzdžiui, padovanoti kvietimą pavakarieniauti kavinėje. Suprantama, kad septynių asmenų šeima negali sau to leisti, o juk vaikams būtų didelė šventė. Manau, globėjai su dėkingumu priimtų korepetitorių pagalbą. Tai irgi globos palaikymas ir skatinimas - kad ir netiesioginis.

Apsisprendimas

Jūsų nuomone, nereikia įkalbinėti žmogaus ryžtis tokiam žingsniui.

Įkalbinėti nereikia. Net sutuoktiniai neturėtų vienas kito įkalbinėti. Tai turi būti asmeninis sprendimas. Todėl, kad tuomet, kai iškils sunkumų arba prislėgs nuovargis, tu nesijausi turintis moralinę teisę kreiptis, remtis į kitą. O vienas, be artimo žmogaus paramos, pagalbos neišsiversi.

Pažįstu moterį, kuri globojo berniuką svečiavimosi teisėmis, t. y. savaitgaliais, ketverius metus. Jis prašėsi pas ją gyventi nuolat, tačiau ji nebuvo tam pasirengusi: berniukas sudėtingo charakterio, sutrikusios raidos, ir moteris jautė neužteksianti jėgų jį auginti. Dabar berniukui jau 16 metų, ir ji tvarkosi dokumentus, kad pasiimtų jį į savo namus, padėtų jam mokytis profesijos.

Žmogus turi pats pajusti, kada jis gali, kada jis pasiruošęs, subrendęs tokiam žingsniui.

Globos reikia ir šešiolikmečiui, ir netgi sulaukusiam pilnametystės.

Be abejo. Jeigu pilnametis, baigęs vidurinę, mokosi, jis dar gali gyventi globos namuose. O ką daryti toliau? Jis nežino. Galėtų rastis visuomeninės iniciatyvos, organizacijos, užsiimančios būtent su šia kategorija vaikų. Jiems irgi reikia pagalbos apsisprendžiant dėl profesijos, dėl tolesnio gyvenimo, kai išeina iš globos namų. Be kitų problemų, daugelis iš tokių vaikų lengvai pasiduoda įvairių manipuliatorių įtakai, greitai praranda sukauptą jų sąskaitoje kapitalą ir t. t.

Abejonės

Jeigu žmonės norėtų, tačiau abejoja, nežino, ar jie galėtų auginti svetimą vaiką, ką jiems daryti?

Taip, yra žmonių, kurie galėtų, tačiau to nežino. Tam yra svečiavimosi galimybė. Mums, kaip šeimai, iš pradžių ši bendravimo forma buvo geriausia, labiausiai priimtina. Ji leidžia apsiprasti palaipsniui. Mes visi pavargstame nuo svečių namuose, nuo naujų žmonių, nes reikia stengtis labiau nei įprastai, tam tikri dalykai varžo. Jeigu staiga namuose atsiradę svečiai būna nuolat, žinoma, tai sudėtinga. Bet kai tu tarp savaitgalių gali atsipūsti, pailsėti - tai padeda apsiprasti, ir svečiai palaipsniui tampa tavo šeimos nariais.

Pastebėjau, kad žmonės mažai žino apie globos būdus ir formalumus. Viena moteris, su kuria bendravau, netgi manė, jog tai mokamos paslaugos. Nustebo, kai pasakiau, jog už dokumentų sutvarkymą mokėti nereikia, kad procedūra nesudėtinga. Ji taip pat buvo girdėjusi, kad norinčiajam globoti yra pasiūlomas vaikas ir jį privalu imti - netgi jei jis nemielas širdžiai, o jeigu neimi - daugiau nebesiūlo. Tai netiesa.

Mama

Ar jūsų globojami vaikai palaiko ryšį su biologiniais giminaičiais?

Taip. Yra pilnametis brolis, kuris dar gyvena globos namuose, tačiau jau turi apsispręsti dėl tolesnės ateities. Jam irgi norisi padėti, tačiau mūsų šeimai tai jau būtų per sunku. Vaikai palaiko ryšį su močiute ir kartais internetu bendrauja su mama, kuri seniai gyvena užsienyje. Kai mama išvažiavo, jie dar buvo visai mažiukai.

Ar mama džiaugiasi, kad vaikai gyvena ne globos namuose?

Kartą su ja bendravome, ji padėkojo. Manau, supranta, kad šeimoje jiems geriau, tačiau jai skaudu. Kartais pasireiškia motiniškas pavydas - tai natūralu.

Jūs jos nesmerkiate.

Ji pati augo globos namuose. Neturėdama nei šeimyninių įgūdžių, nei vyro palaikymo, susilaukė trijų vaikų. Kaip ir jos mama, sirgo alkoholio priklausomybe. Ji ne nemyli savo vaikų, o nemoka jų mylėti. Ne iš blogos valios. Žinodami jos gyvenimo istoriją, suprantame priežastis, kodėl taip atsitiko. Todėl nesmerkiame. Tik norime ištraukti jos vaikus iš šio uždaro rato.

Jeigu jūs nebūtumėte jos vaikų paėmę į savo šeimą, greičiausiai jie, sukūrę savo šeimas, pakartotų mamos istoriją.

Tikriausiai. Jie nebūtų matę kitokio šeimos modelio, normalių vyro ir žmonos santykių - kad jie gali mylėti vienas kitą, paremti, palaikyti. Auklėdama vaikus, aš galvoju apie kiekvieną: o koks tu būsi vyras savo žmonai, kokia būsi žmona savo vyrui, ar sugebėsi palaikyti, pastiprinti savo antrąją pusę? Kas bus, jeigu visą laiką tik dejuosi, kad to ir ano negana, kad tai nepatinka, taip neįdomu? Noriu, kad jie suprastų, jog šeimą kurs patys, ir kokia ji bus - priklauso nuo jų pastangų.

Kaip jie jus vadina?

Vardu. Bet žinau, kad telefone šalia mano numerio parašyta "mama".

INICIATYVA

Fotolia nuotr.

Klaipėdos ROTARY klubas "Karalienė Luizė" ėmėsi iniciatyvos įvairiomis priemonėmis skatinti visuomenę padėti tėvų globos netekusiems vaikams, augantiems institucijose, patekti į šeimas.

Dienraštis "Vakarų ekspresas" prisideda prie šios iniciatyvos skleisdamas informaciją globos klausimais.

Savo patirtimi, įžvalgomis, rekomendacijomis vaikų globos tema prašome dalintis elektroniniu paštu [email protected] arba tel. 8 613 70337 (Jolanta Braukylienė, klubo "Karalienė Luizė" narė).

STATISTIKA

Fotolia nuotr.

9 220 - tiek vaikų Lietuvoje 2015 m. pabaigoje buvo netekę tėvų globos. Iš jų 4 262 vaikams nustatyta nuolatinė globa kitoje šeimoje, šeimynoje arba institucijoje.

3 275 (35,5 proc.) - tiek vaikų 2015 m. pabaigoje augo institucijose. Iš jų 1 855 berniukai, 1 420 mergaičių.

1 837 - tiek nepilnamečių vaikų neteko tėvų globos per 2015 metus. 37 vaikai neteko tėvų globos kelis kartus. 555 atvejais tėvų globos neteko vaikai iki 3 metų amžiaus. 540 atvejų tėvų globos neteko 10-14 metų amžiaus vaikai. 20 vaikų per metus buvo skirta nuolatinė globa, 807 - laikinoji.

58,7 proc. vaikų (1 079 vaikai), kuriems 2015 m. nustatyta globa (rūpyba), kaip ir ankstesniais metais, gyveno mieste.

611 - tiek asmenų/šeimų tapo globėjais 2015 m.

132 - tiek iš globėjais tapusių asmenų nebuvo vaiko giminaičiai.

62 proc. - tokia dalis tarp vaiko giminaičių globėjais yra seneliai, 25 proc. - tetos ar dėdės, 13 proc. - broliai ar seserys.

3 532 asmenų/šeimų rūpinosi vienu vaiku, 664 - dviem, 137 - trimis, 3 - šešiais ir daugiau vaikų.

Klausiate - atsakome

Ar yra galimybė atsisakyti vaiko globos, jeigu jis neklauso, neina į mokyklą, daro nusikaltimus? Nežinau, ką daryti, kur kreiptis... Nei psichologai, nei Vaikų teisių skyrius niekuo nepadeda.

Iš principo globa, pasikeitus aplinkybėms, dėl kurių ji buvo nustatyta, gali būti panaikinta. Kitaip yra su įvaikinimu: jis negali būti atšauktas ar panaikintas jokiu atveju - tai yra pagrindinis įvaikinimo ir globos skirtumas.

Globėjas atleidžiamas nuo pareigų atlikimo šiais atvejais:

1) jei nepilnametis grąžinamas tėvams arba įtėviams;

2) jeigu globėjas (rūpintojas) savo pareigų negali atlikti dėl savo ar artimųjų giminaičių ligos, savo turtinės padėties pablogėjimo ar dėl kitų svarbių priežasčių.

Dėl globėjo atleidimo nuo pareigų į teismą gali kreiptis pats globėjas, globos institucijos arba prokuroras.

Jūsų situaciją turi įvertinti gyvenamosios vietos Vaiko teisių apsaugos skyrius. Jis turi rasti vaiko interesus atitinkantį sprendimą.

Jei šeimoje iškilo sunkumų dėl globojamo vaiko elgesio, jūs galite kreiptis ne tik į Vaiko teisių apsaugos tarnybą, bet ir į globėjų bei įtėvių mokymo ir konsultavimo specialistus, kurie vykdo tęstinius globėjų mokymus, teikia jiems individualias konsultacijas, organizuoja savitarpio paramos grupes.

Jūs, kaip vaiko globėjas, esate jo atstovas pagal įstatymą, todėl turite spręsti klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiaudamas su valstybės ir savivaldybės institucijomis.

Jeigu institucija nevykdo savo funkcijų ir nesuteikia jums pagalbos (nebendradarbiauja), tokiu atveju kreipkitės į vietos savivaldybės administratorių. Taip pat galite parašyti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos el. p. [email protected]. Nurodykite aplinkybes ir savo gyvenamąją vietą.