"Nešk, laiveli, vėtrungėlę" subūrė Klaipėdos darželius

2014 metai Klaipėdoje yra paskelbti-Vėtrungių metais. Klaipėda yra pamario kraštas, kuris turi vieną iš tapatumo ženklų-vėtrunges. Klaipėdos lopšelio-darželio „Čiauškutė“ meninio ugdymo mokytoja S. Brazdeikienė atvežė į salę parodyti įstaigos vaikams nuostabią parodą didelių kurėnų (laivų) su ant stiebo iškeltomis vėtrungėmis. Unikalus lietuviškas simbolis-pamario vėtrungės sudomino Klaipėdos lopšelio-darželio „Čiauškutė“ vadovus, pedagogus ir vaikus. Meninio ugdymo mokytoja S. Brazdeikienė kartu su direktoriaus pavaduotoja ugdymui J. Butkiene suaudė idėją paruošti renginį „Nešk, laiveli, vėtrungėlę“ su kitomis įstaigomis, kuriame būtų supažindinta su vėtrungių atsiradimo istorija, pasidžiaugta kurėnais (laivais) su ant stiebo iškeltomis vėtrungėmis, sudėta didžiulė pagaminta Vėtrungės dėlionė, padainuota dainelių ir pašokta ratelių, skirtų Vėtrungių metams paminėti.

Tad Klaipėdos lopšelio-darželio „Čiauškutė“ vadovai, pedagogai ir vaikai su mikrorajono darželiais: ,,Liepaitė”, ,,Želmenėlis”, ,,Žuvėdra”, ,,Vyturėlis”, ,,Pumpurėlis”, ,,Pagrandukas”, ,,Eglutė” ir Regos ugdymo centru bei Vytauto Didžiojo gimnazija 2014 m. balandžio 30 d. savo kieme organizavo atvirą renginį „Nešk, laiveli, vėtrungėlę“.

Visų darželių vaikučius ir svečius, atvykusius į Klaipėdos lopšelio-darželio „Čiauškutė“ renginį „Nešk, laiveli, vėtrungėlę“, kieme pasitiko „tikri jūreiviai“ (auklėtojos: J. Kanišauskienė, B. Katkienė, J. Rimkutė, Ž. Venclauskienė). Renginio „įamžinimui“ kiekvienam dalyviui ant rankučių užštampavo su antspaudukais šypsenėles.

Renginio pradžioje vaikus sudomino krykštaujančios „žuvėdros“ (meninio ugdymo mokytojos: S. Brazdeikienė ir O. Pučinskienė). Pirmoji „žuvėdra“ (O. Pučinskienė) labai gražiai pasisveikino su renginio dalyviais, pasidžiaugė jų gausumu ir šventinių rūbų gražumu. Antroji „žuvėdra“ (S. Brazdeikienė) suintrigavo vaikus - krykštavo ant stogo ir vaikai pakėlę galvas laukė, kol pamatys, kas ant stogo krykštauja.

Žuvėdros sužinojusios, kas sukvietė tiek daug vaikučių į Klaipėdos lopšelį-darželį „Čiauškutė“ , pradėjo vesti renginį.

Ugdytinius sužavėjo į „Klaipėdos lopšelio-darželio „Čiauškutė“ žvejybos uostą“ „įplaukę“ didžiuliai kurėnai (laivai) su ant stiebo iškeltomis vėtrungėmis. Pakilęs mariose vėjas (auklėtoja L. Kalvienė) išmėtė Vėtrungės dėlionę ant žolės, kurią visi lopšelio-darželio „Čiauškutė“ ir mikrorajono darželių: ,,Liepaitė”, ,,Želmenėlis”, ,,Žuvėdra”, ,,Vyturėlis”, ,,Pumpurėlis”, ,,Pagrandukas”, ,,Eglutė” ir Regos ugdymo centro vaikai bendrai sudėjo į vientisą didžiulę 5 metrų Vėtrungę.

Tada direktoriaus pavaduotoja ugdymui J. Butkienė pasekė vaikams sakmę apie vėtrungių atsiradimą. Vaikams buvo papasakota, kad senovėje kuršių mariose žvejai žvejodavo valtimis, kurių stiebo viršuje būdavo iškelta iš medžio lentelės išpjaustynėta vėtrungė, kurią žvejai vadindavo skirtingai: ,,vėliava”, ,,herbu”, ,,vėjarode”, „vėluku“.

Klaipėdos miesto vyriausias Kuršių marių žvejybinis inspektorius Ernestas Vilhelmas Berbomas, norėdamas palaikyti žvejybos tvarką, kiekvienam marių pakrantės kaimui sukūrė pirmąsias vėtrunges, kurios buvo stačiakampio formos ženklai su skirtingų dviejų spalvų geometriniu piešiniu. Pagal ant stiebo iškeltą vėtrungę ir joje esančias spalvas buvo lengva atskirti, iš kokio miesto yra kurėnas (laivelis) ir lengviau kontroliuoti, ar žvejys laimikį gaudo savo kaimui skirtuose vandenyse. Žvejai vėtrungėse vaizduodavo gamtos simbolius (saulę, mėnulį, vėją, orą), savo namus, šeimos istoriją ir tai, apie ką svajodavo: ir namus, ir bažnyčias, ir pilis, ir žmones ir gyvūnus, ir laivus, ir žirgelius, ir augalus (dobilą, kaip sėkmės simbolį). Vėtrungė buvo netik medžio drožinys, skirtas vėjo krypčiai rodyti, bet ir simbolis, kuris informuodavo, iš kokio kaimo yra atplaukęs kurėnas (laivas), bei kurėno (laivelio) unikali puošmena.

Išklausę sakmę, vaikai kartu su meninio ugdymo mokytojomis: S. Brazdeikiene,

N. Pociene, A. Kontrimiene, D. Šilinskiene, L. Aukštuoliene, N. Pranevičiene, D. Indiliene, O. Pučinskiene, A. Andrijauskiene padainavo ir pašoko daineles ir lietuvių liaudies šokius: „Laivelis“, „Jūra banguoja“, „Mano tėvas žvejas“, „Akmenukai“, „Upytėlė teka“, „Pasėjau kanapę“, „Tyliai gražiai“, „Stintos-pūkiai“, „Varpai ir varpeliai“, „Dainuoja pajūrio vaikai“.

Visam gražiam renginiui pritarė nuostabi pedagogų kapela: L. Aukštolienė (Regos ugdymo centras), N. Pranevčienė (lopšelis-darželis „Vyturėlis“), D. Brazdeikis (Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazija), D. Balsienė (Klaipėdos jaunimo centras), A. Vozgirdas (Klaipėdos raj. Gargždų mokykla).

Renginio pabaigoje garbingas svečias - Klaipėdos miesto savivaldybės ugdymo ir kultūros departamento švietimo skyriaus vyriausioji specialistė R. Zavtrikovienė pasveikino visas įstaigas su gražiu bendravimu ir bendradarbiavimu, organizuotu bendru renginiu, kuris pradžiugino ir davė vieni kitiems žinių, džiugių emocijų. Vyriausioji specialistė R. Zavtrikovienė pasidžiaugė gražiomis dainomis ir šokiais, padėkojo darželių meninio ugdymo mokytojoms ir auklėtojoms, prisidėjusioms savo geranoriškumu, kūrybiškumu prie renginio ir padariusiu jį džiugiu.

Klaipėdos lopšelio darželio „Čiauškutė“ direktorė E. Sobutienė ir direktoriaus pavaduotoja ugdymui J. Butkienė pasidžiaugė vaikų šauniu dalyvavimu renginyje „Nešk, laiveli, vėtrungėlę“, įteikė prizus ugdytiniams „žuvytes“ (viduje saldainius), padėkojo visiems organizatoriams ir dalyviams, pasidžiaugė, kad mikrorajono darželiai: Liepaitė”, ,,Želmenėlis”, ,,Žuvėdra”, ,,Vyturėlis”, ,,Pumpurėlis”, ,,Pagrandukas”, ,,Eglutė”, Regos ugdymo centras ir Vytauto Didžiojo gimnazija susibūrė į bendrą renginį „Nešk, laiveli, vėtrungėlę“, skirtą Vėtrungių metams paminėti.

Džiugu, kad Klaipėdos lopšelyje-darželyje „Čiauškutė“ renginį „Nešk, laiveli, vėtrungėlę“ puošė Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos pedagogų ir vaikų pagaminti kurėnai (laivai) su vėtrungėmis.