"Labai padaugėjo jaunų žmonių, kuriuos kankina nerimas, depresija. Labai susilpnėjo psichinė žmonių sveikata. Anksčiau to tikrai nebuvo. Šiuolaikinis jaunimas emociškai yra jautresnis, šiuo aspektu tai emociškai silpnesnė karta. Anksčiau visuomenėje nebuvo tokios įtampos, nebuvo keliami tokie reikalavimai mokyklose, universitetuose, darbuose. Žmogus nuolat turi rodyti rezultatus, nes konkurencija rinkoje didžiulė. O ką daro kompiuteriai - smegenys patiria nuolatinę įtampą. Anksčiau vaikai daugiau būdavo lauke, o dabar sėdi namuose, ruošia pamokas.
Šiuolaikinis jaunimas praranda psichinį stabilumą. Tai pasireiškia dideliu nerimu, nepasitikėjimu, perdėtu reagavimu į smulkmenas, gyvenimu nuo vaikystės nuolatinėje įtampoje, kuri vis didėja. Atsiranda chroninis nuovargis, pradeda perdėtai išgyventi. Aš tai matau vos ne kasdien ir man liūdna, ir tėvai nežino ką daryti..." - tvirtina klaipėdietė psichologė-konsultantė Viktorija Gončarova.
Dar viena ne itin gera tendencija - šiuolaikinis jaunimas yra labiau priklausomas nuo tėvų, jam trūksta savarankiškumo. V. Gončarova sako, jog apskritai šiais laikais stebima tendencija - emocinis bukumas, t. y. dėl nuovargio prarastas jautrumas. Žmonės gyvena tokiu sparčiu ritmu, nes darbe krūviai didžiuliai, kad nebesustoja, nebeturi laiko sau, nors reikia "persikrauti", atsistatyti.
"Emocinis bukumas atsiranda nepastebimai. Žmonės praranda jautrumą, gebėjimą džiaugtis smulkmenomis, norą bendrauti", - teigia psichologė.
Į šoną nustumta problema
Klaipėdos jaunimo organizacijos "Apskritasis stalas", vienijančios 24 organizacijas, kurios rūpinasi 14-29 metų ir jaunesniais žmonėmis, pirmininkė Gintarė Žymantaitė mano, kad 25-30 metų žmonės nuo vyresnės ir jaunesnės kartos skiriasi tuo, kad nebijo laisvo pasirinkimo.
"Jie nebijo permainų, siekia išbandyti ką nors nauja, tai labai dinamiški žmonės. Dėl to dinamiškumo nelieka pastovumo, kartais pritrūksta atsakomybės. Jie gimė laisvoje Lietuvoje, jiems nuo pat mažens buvo aiškinama, kad jie gali naudotis viskuo. Todėl atsirado nežinojimas, ką reikia daryti, norėjimas pabandyti viską ir galų gale nežinojimas ko griebtis", - sakė ji.
Jaunimo organizacijos pirmininkė teigia, kad pats jaunimas jau kalba apie savo kartos problemą, polinkį į depresiją ir kitus dalykus.
"Manau, kad visuomenėje ta problema yra nustumta į šoną ir susirūpinama tik tada, kai jau prarandame jauną žmogų. Kartais žmogus pats nejaučia, kad turi problemų. Tas, kuris labiau užsidaręs, jį sunkiau pasiekti ir paklausti, kas jam negerai. Pats jis bijo pasisakyti apie tai", - sakė ji.
G. Žymantaitės manymu, pagrindinė šiuolaikinio jaunimo fobija - baimė nerasti savo kelio.
"Jaunas žmogus ieško, kur save realizuoti. Jis nenori dirbti bet kokio darbo, nori tokio, kuris jam patiktų. Labiausiai jis bijo nerasti tokio gyvenimo variklio. Jaunimas mato, kad vyresnieji daugybę metų dirba toje pačioje vietoje ir nuolatos skundžiasi, kad nepatinka, jis to nenori", - mano mergina.
Daugiau skaitykite dienraštyje "Vakarų ekspresas".
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą