Ugnis sužalojo žmones
„Čiupau į glėbį trejų metų dukrą Auksę, norėjau bėgti iš ugnies žiedu virstančių namų, bet, vos pradarius lauko duris, didžiulė karščio jėga pati mus spriegte išspriegė į kiemą. Gerokai nudegiau nugarą, o rankų pirštai apėjo pūslėmis. Mažylei liepsnos taip pat aplaižė ranką, laimė - ne taip smarkiai, bet medicinos pagalbos mums abiem prireikė“,– kitą dieną „Pajūrio naujienoms“ pasakojo Raimondas. Galina, jos vyresnioji dukra su šeima iš liepsnojančios trobos iššokinėjo pro langus, išdaužę jų stiklus. „Aš šukėmis susipjausčiau koją, skauda, bet tai – niekis, svarbiausia, jog visi 6 name miegoję šeimos nariai esame gyvi“,– vis dar priblokšta nelaimės kalbėjo Galina.
Liepsnos prarijo visą šeimos užgyventą turtą: pinigus, baldus, drabužius, dokumentus. Gyvi sudegė patalpoje buvę šuo ir Siamo katinas. Nuo liepsnojančio pragaro gyvūnai slėpėsi po vaikiška lova, ten apanglėję jų kūnų likučiai ir rasti.
Ugnis prarijo visą Galinos ir Raimondo Želvių užgyventą turtą. |
Pastatas buvo istorinis
Prieš daugiau kaip 100 metų Senojoje Įpiltyje pastatytą ir dėl to tautos paveldu tampantį namą G. ir R. Želviai nuomojosi iš Šventojoje gyvenančios Stasės Serepinienės. Nelaimės naktį šeimininkė nakvojo vos už kelių metrų pasistatytoje poilsinėje-pirtyje. „Išgirdusi triukšmą, vien su naktiniais baltiniais išbėgau į lauką, prie namo kieme pamačiau išgąsčio apimtus pusnuogius nuomininkus. Namo stogas liepsnos dar nebuvo apimtas, maniau, kad, iki gaisrinės mašinos atlėks, reikėtų patiems pradėti gesinti, tačiau, kol susigriebiau drabužius apsirengti, situacija pasikeitė – nebebuvo prasmės to daryti“,– sakė S. Serepinienė.
Istoriniu tapusį namą ji buvo paveldėjusi iš savo motinos. Du kambarius ir virtuvę buvo užleidusi G. ir R. Želviams, o dar dviejuose eksponavo senoviškus daiktus, ketino įsteigti muziejų. Nemažai senienų jau buvo sukaupusi ir išdėliojusi, bet gaisras ir jų nepagailėjo. Pro išdegusias žiojėjančias langų kiaurymes moteris parodė belikusią vis dar įspūdingą, nors ir gaisro nuniokotą, krosnį. „Jemelios pečiumi, kaip parašyta pasakoje „Lydekai paliepus“, aš ją vadinau“,– sakė S. Serepinienė.
Ji teigė nenorinti spėlioti, kas galėjo būti gaisro priežastis. Anot moters, tegu tiria specialistai – jie pasakys. Gali būti, kad dėl gedimo elektros instaliacijoje – namas juk seniai statytas, bet gali būti ir kokia nors kita priežastis.
Jaučia pareigą padėti
Apie Senojoje Įpiltyje kilusį gaisrą žinią ugniagesiai gavo 2 valandą nakties. Po pusvalandžio į įvykio vietą atskubėjo ir Darbėnų seniūnijos seniūnas Edvardas Stalmokas. „Pajūrio naujienoms“ jis sakė, kad per 17 darbo šiose pareigose metų jam yra tekę matyti ne vieną panašią nelaimę. Seniūnijoje buvo ir tokių gaisrų, kuriuose žuvo žmonės. „Tai – tragedija. Laimė, kad šįkart ugnis nepasiglemžė gyvybių“,– sakė seniūnas.
Gaisro siaubą išgyvenusi Galina Želvienė guodėsi tik tuo, kad šeima liko gyva. |
Prieš dvejus metus už paramos padegėlių šeimai organizavimą E. Stalmokui buvo įteiktas televizijos projekto „Auksinė širdis“ apdovanojimas. To seniūnas nesureikšmina, o į projektą teigė tada patekęs atsitiktinai. „Manęs paprašiusiai daugiavaikei nausėdiškių šeimai, dalyvavusiai projekte, parašiau rekomendaciją suremontuoti jų būstą. Maniau - tegu remontuoja, tuo viskas ir pasibaigs. Bet kai į Darbėnus atvažiavusi televizijos žurnalistė ėmė įtikinėti, kad dabar pats turiu surasti, iš kokių lėšų ir kas tą būstą remontuos, gerokai nustebau, sakiau, jei jau taip, tai pirmiausia padėkim tiems, kam pagalba labiau reikalinga“,– prisiminė E. Stalmokas.
Tuo metu iki pamatų namas gaisro nušluotas buvo Plokščių kaime, o plika basa likusi padegėlių šeima su mažais vaikais persikėlė į vienišo tėvo sodybą, kurioje reikėjo įrengti antrąjį aukštą.
Seniūnui pavyko surasti rėmėjų, remontui surinkti apie 20 tūkst. Lt.
Pas giminaičius Senojoje Įpiltyje laikinai besiglaudžiantiems G. ir R. Želviams E. Stalmokas taip pat, kuo gali, padės: prašys Savivaldybės paramos, be to, kaip įprasta tokiais atvejais, telks kaimų bendruomenes aukoti. Jau dabar padegėlių šeimai geraširdžiai žmonės negaili įvairių buities daiktų, drabužių. „Net televizorių jau gavome, tačiau labiausiai mums reikia gyvenamojo ploto“,– neslėpė svajonės Raimondas. Būstą, sakė, galėtų ir nuomotis – nesvarbu, kur, kad tik būtų patogu nuvažiuoti į darbą. R. Želvys yra medienos įmonės „Varkojis ir ko“ darbininkas, o jo žmona Galina su 18-mete dukra – Darbėnų miestelyje esančios maisto produktų parduotuvės pardavėjos.
Galinai Želvienei galima skambinti tel. 8 629 01154. Norintieji nuo gaisro nukentėjusią šeimą paremti pinigais, juos gali pervesti į Galinos sesers Linos Alonderienės sąskaitą LT597300010024176632 „Swedbanke“, nes savo sąskaitos G. ir R. Želviai neturi.
Rašyti komentarą