Kodėl vaikai žiauriai elgiasi?

Visi šie faktai verčia sunerimti vien dėl to, kad daugelis žiauriausių nusikaltėlių, prieš pradėdami kankinti žmones, maitojo būtent gyvūnėlius.

Keičiasi ir į gera

"Pasitaiko žiaurumo provežių, stengiamės tuos vaikus auklėti. Ypač benamės katės kenčia nuo paauglių, jos tampomos, kai kada kačiukams išbado akis", - sakė gyvūnų gerovės tarnybos "Pifas" vadovė Brigita Kymantaitė.

Pasak pokalbininkės, tėvų nuostatos būna įvairios. Vieni pyksta, kalbasi su vaikais apie tai, ką jaučia kankinamas gyvūnas, apgailestauja, kad jo atžalos tokios žiaurios. Kiti negali tuo patikėti, treti lieka abejingi. Dar kiti sako, kad benamiams gyvūnams taip ir reikia. Būna, kai į gyvūnų globos namus patenka visiškai išsekusių iš bado ir troškulio gyvūnų, kurie vaikams pabodus žaisti ir prižiūrėti, tiesiog išmetami į gatvę.

SEKA. Kai kurie elgesio modeliai perimami iš gimdytojų, ypač jeigu šie vaiką nuvertina, negailestingai kritikuoja, auklėja diržu. Redakcijos archyvo nuotr.

"Tačiau būna, kad susiradę kontaktus mums skambina ir patys vaikai bei informuoja, kad kaimynai skriaudžia šunelį. Neseniai skambino mergaitė, iš balso sprendžiant, dar labai maža, ir sakė, kad per gatvę eina antis su ančiukais, klausė, ką jai daryti. Mūsų savanorės eina į mokyklas ir aiškina, kaip reikia elgtis su gyvūnais. Prieš keletą metų, kai vaikų paklausdavome, ar žino, kaip rūpintis savo gyvūnu, ko jam reikia, reikėdavo pateikti kelis atsakymų variantus. Dabar savanorės sako, kad ko paklausi, tą ir gausi. Turbūt žiniasklaida ir internetas daro įtaką. Vaikų požiūris keičiasi", - sakė Brigita.

Kova už būvį - kumščiais

"Dažniausiai gauname pranešimą, kai tėvai nebesusitvarko su paaugliu, ir, nagrinėdami tokius atvejus, mes beveik visada galime surasti priežastį", - sakė Klaipėdos vaikų teisių apsaugos skyriaus vedėjos pavaduotoja Virginija Gelažnikienė.

Anot pokalbininkės, gana dažnai paauglės mergaitės susiburia į kompaniją, kurios lyderė jomis manipuliuoja, ir jos terorizuoja kitas bendraamžes: verčia bėgioti iš namų, išgėrinėti, rūkyti, tyčiojasi. Keista, bet tos mergaitės bijo ir klauso. Paaiškėja, kad kitų draugų jos neturi, tėvai su jomis beveik nesikalba. Buvo atvejis, kai prieš keletą metų paauglė organizavo savo draugės išžaginimą, galbūt keršydama už kažką, gal nepasidalino vaikinais.

"Gilindamiesi į berniuko nepaaiškinamai agresyvaus elgesio priežastis išsiaiškinome, kad tėvas, kuris nebuvo girtuoklis, sūnų nuolat žemino, vadino nevykėliu, idiotu, neūžauga, sakė, kad nieko iš jo nebus. Paaugęs vaikas "išsiliedavo" ant kitų. Pasikapsčius agresyvios mergaitės šeimos santykiuose sužinojome, kad jos tėvas mušdavo motiną, o jos abi niekam nesiskundė, jausmus gniaužė savyje. Kai vaikystėje negauna paramos, palaikymo, tai atsiliepia suaugusiam žmogui, ir tada jis atsikeršija engdamas savo žmoną, vaikus. Taip karta iš kartos ir tęsiasi", - sakė specialistė.

Anot jos, geriančių tėvų vaikai paaugę perkelia pyktį kitiems ir elgiasi taip, kaip matė darant savo šeimoje. Jie tiesiog negali dirbti ar daryti tai, ko jų nemokė. Tiems vaikams labai sunku išeiti už tos aplinkos ribų: ir tėvų draugai, ir šių vaikai verda tame pačiame pragaro katile. Tačiau nebūtinai šeima turi būti problemiška, bet jeigu joje vaikų nemoko gražiai bendrauti, jie iš niekur kitur to neišmoks.

Specialistė sakė neprisimenanti atvejo, kai prasikaltęs vaikas, sužeidęs, įskaudinęs bendraamžį, to gailėtųsi ar atgailautų. Jie kaltina kitus: jeigu aš primušiau, tai mane išprovokavo, visi taip daro. Labai nuoširdžiai prisipažįsta nematantys nieko blogo, kad atkeršijo tokiu būdu. Tokių vaikų tėvai paprastai taip pat niekada dėl nieko nesijaučia kalti, suklydę ar dėl niekų kirtę antausį vaikui, neatsiprašo.

Būna, kad tėvai, neapsikentę savo vaiko blogo elgesio, sumuša jį ir paskui teisinasi, kad ir juos vaikystėje tėvai diržu auklėjo. Kiti samdo advokatą arba puldinėja mokytojus ir kaimynus už tai, kad šie mėgino įžūlų, viską aplinkui niokojantį ar mušeiką sudrausti.

Specialistė sako, kad visi turėtume nusiimti akidangčius ir stabdyti smurtą. Būna, kad patys vaikai paskambina vaikų teisių gynėjams ir skundžiasi skriaudžiami. Paskutinįkart į tarnybą atėjęs berniukas pranešė, kad jį namie muša vyresnysis brolis, ir jis nori į globos namus. Paaiškėjo, kad jo brolis mušė ir savo motiną.

Aiškinasi priežastis

Šalies ir Klaipėdos krašto psichiatrai bei psichologai rengia konferencijas, kurių metu aiškinasi priežastis, kodėl vaikai tyčiojasi vieni iš kitų, ir kaip jiems padėti suvokti, kad tai nėra nekaltas elgesys ar žaidimas.

"Prieš vaikus smurtauja ne tik suaugusieji, bet ir kiti vaikai. Tai tapo kasdieniu gyvenimo reiškiniu. O skriaudžiamiems vaikams sunku apie tai kalbėti, jie nenori, kad apie tai sužinotų kaimynai ir draugai. Patyčios ir smurtas, patiriami mokykloje, gniuždo vaikus ir moko agresyvaus elgesio, kurį jis vėliau perkelia į savo aplinką, kiemą, šeimą", - sakė Kretingos psichikos sveikatos centro vaikų ir paauglių psichiatrė Teresė Ramanauskienė.

Pasak specialistės, kuo intensyviau paaugliai bendrauja su bendraamžiais, tuo dažniau patiria smurtą. Kai kurie elgesio modeliai perimami iš gimdytojų, ypač jeigu šie vaiką nuvertina, negailestingai kritikuoja, muša. Tuomet, norėdamas įgyti daugiau galios ir savivertės, agresyviai ir priešiškai elgiasi su kitais. Smurtautojai dažnai renkasi silpnesnius už save. Nuo psichologinio ir fizinio smurto daugiau nukenčia berniukai, aukomis dažniausiai tampa 10-17 metų vaikai. O seksualinį smurtą iš bendraamžių dažniausiai patiria 7-9, 10-14 metų vaikai.

Atlikus apklausas paaiškėjo, kad vaikai vieni kitus muša, spardo, atima pinigus ir daiktus, apkalbinėja arba ignoruoja. Vieni kitiems grasina, rašo įžeidžiamus laiškus, priekabiauja. Skriaudžiamieji dažniausiai nesiskundžia namiškiams ar mokytojams.

Paklausti, kas galėtų ir turėtų tai sustabdyti, jie siūlė įvairius variantus. Vieni galvoja, kad nieko nepakeisi, reikia išlaukti, kol kada nors smurtas ir patyčios liausis, kad yra bendraamžių, kurie normaliai elgtis negali, kiti - kad mokyklose turėtų būti apsaugininkų, vaizdo kamerų. Treti mano, kad apie tai reikia kalbėtis su mokyklos psichologu.

"Jaudina toks vaiko pasakymas, jog skriaudžia ne tik kankintojas, bet ir tas, kuris jo neapsaugo nuo smūgių", - sakė psichiatrė.

Vertinant situaciją Lietuvoje, manoma, kad dalis informacijos apie smurtą nepasiekia policijos ar vaikų teisių apsaugos specialistų. Gali būti, kad ta, kuri pasiekia, yra tik aisbergo viršūnė.

Ką mano vaikai?

Gintas, 8 metai

Kai tėvai blogai elgiasi su vaikais, jie pradeda skriausti kitus vaikus, nes nori iš karto apsiginti, kad ir jie jų nemuštų. Pats su tuo nesusidūriau, bet aš galvoju, kad taip yra. Žiaurus elgesys yra tada, kai nori, kad kitam skaudėtų, būtų blogai.

Redas, 9 metai

Kai prisižiūri žiaurių filmų, vaikai muša silpnesnius, nes yra bailiai. Jiems blogi žmonės, kurie filme gerai mušasi, kelia pasigėrėjimą.

Paulius, 7 metai

Kai man kas ką padaro, aš duodu atgal. Bet tik tada, kai kiti pradeda. Kai mergaitės erzina, tampau jas už plaukų, kartais pastumiu. Man tai smagu, nes geruoju tartis ilgai trunka. Tėvai mane pastato į kampą, muša, kai ką bloga padarau, ką nors sudaužau. Kartais į mašinas mėtau obuolius ir pataikau.

Ugnė, 6 metai

Žiaurumas ateina iš šeimos, jei tėvai elgiasi šiurkščiai tarp savęs ir su vaiku, tai tas ir užaugęs elgiasi žiauriai.

Ąžuolas, 8 metai

Vaikai žiaurūs todėl, kad yra pilni smurto ir jiems atrodo, kad jie yra kieti bičai.

Simona, 6 metai

Tiems, kurie skriaudžia ir muša, galbūt yra liūdna. Būna, kad du nori to paties žaislo, ir tada mušasi, gal taip ir normalu. Esu mačiusi, kaip skriaudžia gyvūnėlį, tada verkiau, o dabar pasakyčiau suaugusiam.

Jogailė, 5 metai

Kai vaikai nesidalina žaisliuku, supyksta, tada kanda arba suspaudžia ranką. Jie būna susiraukę kaip žvėrys. Bet tokių yra nedaug.

Audrius, 10 metų

Žiauriai elgiasi blogi vaikai, kai pyksta, kai ko negauna, kai suaugę neklauso, ką vaikai sako. Tai tokia savybė, kurią kai kurie įgyja gyvendami.

"Smurtautojai - nelaimingi žmonės"

Aurelija MARKEVIČIENĖ, psichoanalitikė.

Filosofai ir psichologai diskutuodami nesutaria dėl to, ar žiaurumas yra mūsų prigimtyje. Vieni sako, kad žmogus yra geras, ir agresija yra atsakas į blogį. Kiti - kad žmogus iš prigimties turi blogio, kaip ir mirties instinktą, kartu - ir gerąjį pradą, ir pagaliau susiformuoja pusiausvyra.

Naujausiais tyrimų duomenimis, pabrėžiamas "užtaisyto šautuvo" principas, kai susidaro tam tikros sąlygos, kad būtų paspaustas gaidukas. Jeigu vaikas yra patyręs prievartą, atstūmimą, menkavertiškumo jausmą, gaidukas bus paspaustas anksčiau. Vienas iš "paspaudimų" yra gyvūnų kankinimas. Manoma, jog daugelis žiauriausių nusikaltėlių prieš pradėdami kankinti žmones, maitojo gyvūnėlius.

Jeigu žmogus netampa smurtautoju, jis gali visą gyvenimą būti auka, provokuojanti smurtą. Manau, kad smurtautojai jaučiasi nelaimingi ir apskritai nesugeba pasiekti laimės ir pilnatvės jausmo. Tai yra pakankamai gili patologija. Galbūt kankindami jaučia tik keršto malonumo arba seksualinio pasitenkinimo jausmą. Jie jaučiasi kontroliuojantys situaciją ir galintys valdyti kitą žmogų.