Klebono paskaitos šokiruoja

"Sūnus pasakojo, kad kunigas paskaitos apie abortų žalą metu demonstravo video medžiagą, kurioje, be kitų vaizdų, rodomos ir išdraskyto kūnelio liekanos. Mano sūnus kelias dienas buvo šokiruotas ir prislėgtas. Negi kunigas nebeturi daugiau apie ką pasakoti?" - stebėjosi moksleivio mama.

Aktyvaus kovotojo prieš abortus, Kauno rajono klebono Roberto Skrinsko paskaitų apie priklausomybių bei abortų žalą klausėsi ne vienos uostamiesčio mokyklos mokiniai. Kai kurie - jau ne pirmą kartą, nes klebonas tokia prevencija užsiima jau 25 metus. Vienų mokyklų pedagogai tikino, kad klebono paskaita moksleiviams labai pravertė ir esą tėvai geriau padėkotų, o ne purkštautų. Tačiau buvo ir tokių, kurie puse lūpų užsiminė, kad kitais metais, ko gero, šio dvasininko nebesikvies.

"Manau, kad tokia mamos reakcija - poabortinis sindromas. Matyt, tos mamos, kurios jautriai reaguoja į mano pateiktą medžiagą, pačios yra dar psichologiškai nepasveikusios po kažkada atlikto aborto", - šitaip kritiką atrėmė R. Skrinskas.

SENIAI. Paskaitas mokyklose apie įvairių priklausomybių žalą Robertas Skrinskas sakė skaitantis jau nuo 1989 metų ir nežada sustoti.

"Tegul kalba apie Dievą"

Atrodytų, šiais laikais, kai internete įmanoma rasti kokios tik nori informacijos ar vaizdo medžiagos, jaunimui niekas nebeturėtų kelti nuostabos. Visgi klaipėdietė Laima įsitikinusi, kad kiekvieną informaciją jaunam žmogui turėtų pateikti kompetetingas vienos ar kitos srities specialistas.

"Suprasčiau, kad apie abortų žalą mokiniams pasakotų medikas. Kunigas, mano manymu, gali pasakoti apie Dievą, dvasingumą. Nežinau, ką jis darė ne taip, bet mano sūnų jo paskaita paveikė labai neigiamai. Beje, jis jos klausė jau antrą kartą. Pirmą kartą progimnazijoje, o dabar - Klaipėdos statybininkų mokykloje, kur mokosi. Ir prieš dvejus metus jis buvo labai sukrėstas, o dabar vėl tas pats. Sūnus manęs klausia, kodėl jis privalo žiūrėti, kaip atrodo išdraskytas kūnelis?" - emocingai kalbėjo jaunuolio mama.

Moteris sakė prieš dvejus metus dėl to skambinusi ir į Klaipėdos savivaldybės administracijos Švietimo skyrių. Esą specialistai telefonu žadėję pasidomėti šiuo klausimu.

"Kaip matau - niekas niekuo nesidomėjo, nes kunigas ir toliau sėkmingai važinėja po mokyklas ir gąsdina vaikus", - pyko klaipėdietė.

"O internetiniai žaidimai gerai?"

"Iš kur imu medžiagą savo paskaitoms? Iš gyvenimiškos patirties. Dar šen bei ten pasirankioju. Vadovaujuosi posakiu, kad geriau kartą pamatyti, nei dešimt kartų išgirsti. Rodydamas vaizdinę medžiagą tik noriu apsaugoti vaikus nuo ateities klaidų", - komentavo R. Skrinskas.

Kunigas svarstė, kad kritikuoti jį gali nebent tokie tėvai, kurie patys yra susiję su tabako, alkoholio ar medicinos industrija. Esą jie baiminasi, kad atvedus į doros kelią jaunuomenę nukentės jų verslas.

"Esu ir aš girdėjęs vieną kitą kritišką atsiliepimą, bet tokių tėvų ar pedagogų norėčiau paklausti, kodėl jie taip nereaguoja, kai jų vaikai žaidžia internetinius žaidimus, kur kertamos galvos, sprogsta viduriai ir išvirsta žarnos. Tegul jie geriau pasižiūri, kokius filmus per televiziją žiūri jų vaikai", - rekomendavo klebonas.

Paskaitas mokyklose apie įvairių priklausomybių žalą R. Skrinskas sakė skaitantis jau nuo 1989 m. Kunigas skaičiuoja, kad kasmet aplanko 100 mokyklų įvairiuose Lietuvos miestuose.

"Žinote, ką pastebiu? Kad dabar vaikai apatiški. Ankstesniais metais sulaukdavau klausimų, vykdavo diskusijos, o dabar atrodo, kad jiems niekas nebeįdomu, akys užgesusios", - pastebėjo kunigas.

Abejojantiems jo kompetencija R. Skrinskas priminė, kad yra išleidęs knygą "Už gyvybę", kurią, pasak jo, Švietimo ministerija rekomendavo naudoti ir mokyklose.

"Geriau padėkotų"

Tokia mamos reakcija nustebino ir kai kuriuos uostamiesčio pedagogus. Esą kaip tik reikėtų džiaugtis, kad klebonas savo iniciatyva šviečia jaunimą be jokio atlygio.

"Kleboną R. Skrinską kviečiamės jau antri metai. Tiesiog ieškome įdomių žmonių, lektorių, nes mes, socialiniai pedagogai, kartais gal ir pabostame vaikams. Tikrai nieko šokiruojančio tose paskaitose nėra. Mūsų mokykloje daugiausia studijuoja vaikinai, tad R. Skrinskas apeliavo į vyriškumą, pabrėžė, kad nuo jų priklauso moters sveikata ir gyvenimo kokybė. Rodė daug įdomių skaidrių", - kleboną palaikė Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokyklos socialinė pedagogė Rita Staršelskienė. Pedagogė sakė nepastebėjusi, kad mokiniams ši paskaita būtų padariusi neigiamą poveikį, esą - atvirkščiai. "Keletas mokinių po klebono paskaitos kreipėsi į mane, kad patarčiau, kaip jiems mesti rūkyti", - pasakojo R. Staršelskienė. Socialinė pedagogė įsitikinusi, kad apie rūkymo, narkotikų žalą bei abortus su moksleiviais reikėtų pradėti kalbėti kur kas anksčiau nei yra dabar, gal net nuo 4 klasės.

Kiekvieną paveikia skirtingai

"Nesiimu vertinti, bet girdėjau įvairių nuomonių. Stebėjau ir pati minėto klebono paskaitą mokiniams. Galbūt kai kurie rodomi vaizdai tikrai šokiruoja, bet juk negali žinoti, kaip tie vaizdai paveiks kiekvieną mokinį", - pasakojo Vytauto Didžiojo gimnazijos, kurioje R. Skrinskas taip pat skaitė paskaitą, tikybos mokytoja Eugenija Vaitkienė.

Mokytoja minėjo, kad ir ji kartais tikybos pamokose nevengia mokiniams demonstruoti šokiruojančios vaizdinės medžiagos.

"Tačiau visuomet įspėju, kad tie, kuriems baisu, gali nežiūrėti. Visokių vaikų yra. Vieni yra prisižiūrėję dar baisesnių dalykų nei mes rodome, o kiti labai jautriai į viską reaguoja. Kaip kiekvieną paveiks konkrečiai - sunku nuspėti. Pamenu, vienam mokiniui pasidarė bloga, kai skaičiau medžiagą apie meilę. O kai demonstravau vaizdinę medžiagą, kaip narkotikai paveikia žmogaus kūną, - žiūrėjo visi labai susidomėję", - pasakojo tikybos mokytoja.

S. Dacho progimnazijos tikybos mokytojas Ernestas Butikis taip pat savo pamokose mokiniams pasakoja apie aborto žalą ir, pasak jo, mokiniai į tai labai normaliai reaguoja.

"Paprastai apie tai kalbame vyresnėse klasėse, tokio amžiaus mokiniai jau labai daug žino, todėl normaliai reaguoja. Negirdėjau jokios kritikos ir iš tėvų, tik vieno moksleivio teta, ginekologė, pasakė pastabą, kad kai kalbame apie vaisiaus nutrauktas rankytes - esą tai nėra tiesa, todėl koregavau metodinę medžiagą. Kalbėdamas su vaikais vadovaujuosi Katalikų bažnyčios mokymu, kad abortas yra blogybė", - pasakojo E. Butikis.

Lėšos, gautos už parduotus laivus "Audrė" ir "Akvilė", pasak A. Lubio, bus paskirstomos atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją. Šiuo metu yra trys pagrindiniai kreditoriai - bankas, tiekėjai ir darbuotojai. Beje, atlyginimai darbuotojams vėluoja jau tris mėnesius. Dar viena labai svarbi sritis, kuriai būtinai reikia pinigų - tiekimas dirbantiems laivams, kuriems reikia kuro, tepalų etc.

Pasak vadovo, vargu ar ir įmonės darbuotojus tenkintų sprendimas už parduotus laivus išsimokėti atlyginimus, nes tada tektų išsiskirstyti.

"Mūsų tikslas - išsaugoti kiek įmanoma Lietuvos vėliavą laivuose ir darbo vietas, kad jūrininkams nereikėtų eiti į gatvę. Vilties dar neprarandame ir tikimės rinkos atsigavimo", - sakė LJL generalinis direktorius.

Pasak jo, per visą krizę išsaugota tiek laivų, kiek buvo įmanoma, parduotas tik minimumas. Nors bendrovės skolos šiuo metu vis dėlto dar yra didelės, tačiau jos jau sumažintos perpus. Tačiau turint mažiau laivų ir žmonių, mažiau pavyksta ir uždirbti. LJL vadovas sako nebematąs, ką dar būtų galima efektyvinti. Dar vieno kito kranto darbuotojo atleidimas situacijos neišgelbėtų.

Didelis dalykas yra tai, kad LJL vis dėlto pavyksta susitarti su tiekėjais, su darbuotojais ir jie neteikia ieškinių teismui, tad bendrovės laivai neareštuoti ir dirba. Pasak A. Lubio, su tiekėjais užsieniečiais sunkiau susitarti, o Lietuvos įmonės labai geranoriškos, tad, galima sakyti, kol kas LJL patiria "minkštą nusileidimą". Bet jeigu krizė dar užtruks dvejus trejus metus, A. Lubio manymu, laivų nebeliks. Anot jo, jeigu rinka atsigautų, bendrovė sugebėtų dirbti kur kas efektyviau nei iki 2008 m.

Beje, šiuo atveju bendrovei išlaikyti bent jau stovumą pavyksta ir dėl to, kad LJL yra valstybės valdoma įmonė, todėl jos patikimumas rinkoje yra didesnis nei privačios įmonės.

Pasak A. Lubio, valstybė stengiasi išlaikyti Lietuvos vėliavą laivuose, net jei tai neapsimoka. Kol kas, jo manymu, tai daryti verta ir verslo požiūriu.

Paklaustas, ką šiuo atveju darytų privatininkas, LJL generalinis direktorius atsakė, kad jis galbūt pasinaudotų dabartine situacija ir kur kas pigiau įsigytų laivų, kurie atsigavus rinkai dirbtų labai efektyviai.

Daroma už LJS nugaros

Lietuvos jūrininkų sąjungos (LJS) pirmininkas Petras Bekėža piktinasi, kad šįkart "Laivininkystės" privatizavimas rengiamas už jūrinių organizacijų nugaros, netgi neinformuojant apie tai bendrovės vadovo.

LJS, būdama "Laivininkystės" socialinė partnerė, apie gresiantį privatizavimą išgirdo iš žiniasklaidos, o tada jau susirado šiemet lapkričio 5 d. susisiekimo ministro R. Sinkevičiaus pasirašytą raštą Vyriausybei. Pasirodo, Susisiekimo ministerija jau parengė net Vyriausybės nutarimo dėl "Lietuvos jūrų laivininkystės" akcijų perdavimo valstybės įmonei Turto fondui projektą. Jame nevyniojant žodžių į vatą pasakytas ir tikslas - įtraukti šios bendrovės akcijas, kurias valdo Susisiekimo ministerija, į privatizavimo objektų sąrašą.

Pasak P. Bekėžos, tai - pirmas žingsnis privatizavimo link. Jo manymu, jau ir taip valstybės biudžetas skylėtas, o parduodama laivus dabar ji gaus tik ašaras bei dar labiau sumažins darbo vietų skaičių. Didelė tikimybė, kad apie 300 jūrininkų atsidurs gatvėje, nes toje bendrovėje dirba ir vyresni žmonės, ir tie, kurie gerai nemoka anglų kalbos.

Ne paslaptis, kad "Laivininkystė", nemokėdama atlyginimų darbuotojams laiku, šiurkščiai pažeidžia kolektyvinę sutartį. Tačiau LJS iki šiol laikėsi pozicijos, kad negalima daryti spaudimo ir dar reikia bandyti išsaugoti darbo vietas. Bet jeigu LJL bus nuspręsta privatizuoti, tada profsąjungos rankos bus laisvos ir ji galės imtis visų įmanomų priemonių.

P. Bekėža pabrėžia, jog šį kartą bus imamasi ne tik piketų, bet ir drastiškų priemonių. LJS kreipusis į teismą "Laivininkystės" laivai gali būti areštuoti bet kuriame pasaulio uoste. Žinia, LJS yra Tarptautinės transporto darbuotojų federacijos (ITF), turinčios didžiulę kovos su darbdaviais patirtį ir gerai išvystytą`inspektorių veiklos tinklą visame pasaulyje, narė.

Tačiau kol kas dar bus bandoma padaryti viską, siekiant išgelbėti bendrovę. Jau žengti ir pirmieji žingsniai. Pasak P. Bekėžos, LJS jau susitiko su asociacijų "Jūros veteranai", Jūrų kapitono klubo, Lietuvos piliečių sąjungos atstovais ir šiuo metu rengiasi raštu kreiptis į ministrą pirmininką Algirdą Butkevičių. Jau pradėti rinkti parašai prieš "Laivininkystės" privatizavimą.

Siūlo rinkti pinigus gatvėje

Lietuvos piliečių sąjungos pirmininkas, LJS garbės narys Dionyzas Varkalis teigia, kad Lietuva turi išlikti jūrine valstybe. Jeigu ji turi uostą, įstaigą, rengiančią jūrininkus, privalo turėti ir nacionalinį laivyną. Pasak jo, privatizavus "Laivininkystę" bus sužlugdyta visa Lietuvos jūrinė sistema.

"Reikia ieškoti būdų, kaip išsaugoti laivyną. Mes privalome turėti darbo vietas ir užsidirbti, o ne skolas dengti skolomis. Buvęs susisiekimo ministras E. Masiulis buvo užsimojęs privatizuoti ne tik "Laivininkystę", bet ir "Smiltynės perkėlos" keltus, vos išplėšėm jam iš rankų. Dabar reikia daryti tą patį. Turim padaryti viską, kad Lietuva išliktų jūrinė valstybė. Jau leidom išvogti žvejybos laivyną, nes nė vienas valdžios atstovas neatsako už priimtus sprendimus. Milžiniška klaida padaryta, kad buvo privatizuoti tarptautiniais maršrutais plaukiojantys keltai. Jau gana, tai turi baigtis. Jeigu "Laivininkystei" jau taip blogai, eikime į gatves ir rinkime pinigus. Juk Lietuvos istorijoje buvo net moterų draugija laivynui remti, tad kodėl mes negalime to padaryti?" - kalbėjo D. Varkalis.

Jis sakė, kad tebėra išsaugoti seni plakatai, kuriuose pasisakoma prieš "Laivininkystės" privatizavimą, tik Masiulio pavardę reikės pakeisti į Sinkevičiaus. Tebėra išsaugoti ir 2010-aisiais surinkti pasisakančiųjų prieš privatizavimą parašai. Pasak D. Varkalio, ir šį kartą bus imamasi visų priemonių, kurias leidžia įstatymai.