Kapų išvaizda - artimųjų atsakomybė

Apie apleistus kapus žmonės praneša kapinių priežiūros tarnybai, tačiau šioji, pasirodo, net ir matydama netvarkingą, apžėlusį kapą, tiesiog imti ir jį sutvarkyti negali. O kartais aptvarkius kapavietę net sulaukiama pykčio dėl esą sugadinto jos vaizdo.

Iniciatyvos siūloma imtis patiems žmonėms ir, pavyzdžiui, apgenėti ant gretimo kapo išsikerojusius augalus, jei šie trukdo praeiti ar krenta ant kitos kapavietės.

Išsikerojo tujos

Klaipėdietis Viktoras pasakojo, kad lankydamas artimųjų kapus Lėbartų kapinėse atkreipė dėmesį į apleistas kapavietes. Viena tokia yra visai prie pat giminaičių kapo. Joje kažkas prieš keletą metų pasodino tujų ir buksmedį, tačiau vėliau augalais niekas nesirūpino.

Kol augmenija nebuvo didelė, problemų tai nekėlė, tačiau vėliau suvešėję augalai ėmė kerotis ir net virsti ant gretimų kapų, o šakos užkritusios ant takelių tarp kapaviečių.

Praėjusių metų lapkritį klaipėdietis kreipėsi į Savivaldybės Kapinių priežiūros skyrių ir nurodė, kad apžėlęs kapas kelia problemų norint sutvarkyti esančius greta. Tarp krūmų matyti ir senas medinis kryžius, tačiau užrašai ant jo neįskaitomi, tad nežinia, kas ten palaidotas.

Vyras laiške net nurodė kapo geografines koordinates, kad tvarkytojams būtų lengviau jį rasti. Tačiau per keturis mėnesius atsakymo į skundą jis teigė nesulaukęs, o augmenija kerojosi ir toliau.

"Akivaizdu, kad niekas to kapo neprižiūri, tai gal gali kapinių prižiūrėtojai patys pagaliau tą krūmą apgenėti?" - atėjus pavasariui svarstė klaipėdietis.

Rado ir plytų

Priekaištų tvarkai Lėbartuose turėjo ir ten apsilankęs klaipėdietis Jonas.

Jis buvo nemaloniai nustebintas naujuose kapinių kvartaluose esančios netvarkos, kai ten teko laidoti artimąjį, ir teigė negalintis patikėti, kokioje aplinkoje yra laidojami mirusieji.

"Pažiūrėkit, kiek plytų, betono, ir apskritai statybinių medžiagų didžiausios krūvos. Žmogus ateina atsisveikinti ir pagedėti į statybos ir šiukšlyno aikštelę", - rašė pasipiktinęs vyras.

Jis pridėjo ir nuotraukų, kurioje matyti kapinių kvartale gulintys plytgaliai, akmenys, statybinės šiukšlės.

Komentuodama pastarąjį atvejį, Savivaldybės administracijos Kapinių priežiūros skyriaus vedėja Zina Stankienė neslėpė, kad tokių kartais pasitaiko.

"Kalbant apie naujuosius kvartalus, iš tiesų kapinės yra suformuotos buvusio tarybinio ūkio teritorijoje, kur buvo užvežtas žemės sluoksnis. Kai yra kasamos duobės iki 2 metrų gylio, yra buvę, kad atranda kokius nors netinkamus kapinėms ir kapavietėms daiktus. Mes juos paskui surenkame. Kartą per mėnesį pervažiuojame ir išvežame.

Yra buvę tokių atvejų, bet žemės tikrai niekas neperkasa ir nežinome, ant ko konkrečiose vietose yra užpiltos žemės, kas jose yra. Natūralu, kad prisikasama iki to senesnio paviršiaus ir kas nors randama", - komentavo Z. Stankienė.

Stebi, ar prižiūrima

Pasidomėjus situacija dėl apžėlusių ir netvarkomų kapų, Z. Stankienė sakė, kad pačias kapavietes tvarko atsakingi asmenys, o tarnyba vykdo viešųjų erdvių priežiūrą.

"Jeigu yra kapavietė neprižiūrima, ji yra stebima. Po metų laiko jos priežiūra gali būti perrašyta arba ji gali būti pripažinta neprižiūrima. Tik atlikus visas administracines procedūras galima tvarkytis toje kapavietėje. Paprastai jeigu kapavietės želdiniai praauga jos ribas, suinteresuoti asmenys trukdančias šakas tiesiog patys susitvarko ir pasidaro praėjimą nepažeisdami nei kapavietės, nei želdinio.

Norint mums tvarkyti visą kapavietę iš pagrindų - išrauti, apkarpyti viduje augančius augalus, tokią kapavietę pirmiausia reikia pripažinti neprižiūrima ir tik tada jos priežiūrą perima Savivaldybė", - aiškino Z. Stankienė.

Pasak jos, pavasarį - pats darbymetis, specialistai nuolat apžiūri kapines ir planuoja tvarkymo darbus.

"Tai, kad yra apleistų kapų, nieko nebestebina, nes žmonės pamiršta savo palaidotus artimuosius. Bet jei neįmanoma atrasti, kieno tai kapas, yra tam tikra procedūra, kuriai nepasibaigus mes negalime perimti priežiūros. Reikia atrasti, kas palaidota, surasti žurnalų įrašus, atsekti artimuosius. Tai nėra vienos dienos darbas, nes žmonės pakeičia telefonų numerius, gyvenamąją vietą. Pagal navigacijas kapų kol kas dar neieškome", - sakė vedėja.

Šiuo metu per 60 hektarų plote Lėbartų kapinėse palaidota per 50 tūkst. asmenų. Maždaug 10-15 proc. kapaviečių yra neprižiūrimos ar prižiūrimos savotiškai.

Savivaldybė prižiūri kapus tų asmenų, kurie buvo laidoti Savivaldybės lėšomis - vieniši, tie, kuriuos artimieji atsisakė laidoti ir pan. Kartais kapinių prižiūrėtojai sulaukia ir pykčio - esą kodėl "sudarkė" kapą, kuris, žmonių nuomone, buvo gerai prižiūrėtas.

"Stengiamės tokius kapus aptvarkyti bent prieš lapkričio 1-ąją, tačiau yra buvę, kad sulaukėme priekaištų dėl to, kad nušienavome lauko gėles, kurios džiugino akį, priekaištauja ir žmonės, kurie turi aplinkines kapavietes.

Žmonių yra daug ir visokių nuomonių, sunku visiems įtikti, todėl prašome jų apsitvarkyti kapavietes taip, kad kai vykdome bendrus priežiūros darbus, kiek galima mažiau pridarytume problemų", - kalbėjo Z. Stankienė.

Beje, vakar po žurnalistų skambučio ant minėto kapo išsikerojusi augmenija buvo apgenėta.

Semia vanduo

Problemų Lėbartų kapinėse kyla ir dėl besikaupiančio vandens. Sausį dėl neįprastos žiemos, kai pamainomis pylė lietus ir krito sniegas, naujuosiuose kapinių kvartaluose tyvuliavo didžiulės balos. Tuomet miesto ūkio departamento vadovas Liudvikas Dūda žadėjo imtis kokių nors priemonių.

"Yra susiformavusios įdubos, jas reikės likviduoti, išlyginti su greideriu. Planuojame užvežti karjerinio žvyro sluoksnį, taip bus pakelta teritorija, estetiškai geriau atrodys, vanduo kažkiek į jį susigers ir tai leis sudaryti geresnes sąlygas laidoti mirusiuosius", - tąsyk komentavo L. Dūda.

Pasak Z. Stankienės, šiuo metu rengiamasi minėtiems darbams.

"Renkame informaciją, planuojame. Tačiau turi pradžiūti žemė, nes dabar bet kuri įvažiavusi mašina užklimptų. Dėliojame planą, skaičiuojame, kiek reikėtų žemių, nes reikia visą plotą išlyginti ir po to užpilti žemių, kad paviršius būtų laidus vandeniui ir nebūtų šitokių dalykų. Tai neplanuoti dalykai, reikia numatyti, iš kur paimti lėšų. Jeigu bus įmanoma sutaupyti, taupysime", - kalbėjo Z. Stankienė.

Tikimasi, kad darbus bus galima pradėti apie gegužę, kai jau bus sausiau.

Ieško naujų plotų

Be visų problemų, kapinės nėra guminės. Skaičiuojama, kad jeigu nebus imtasi veiksmų, jau po kelerių metų ims trūkti vietos mirusiems laidoti.

Šiuo metu Savivaldybė ieško plotų, kurie tiktų kapinėms. Tokių miesto teritorijoje nėra, tad dairomasi į Klaipėdos rajoną.

Vakar Savivaldybėje kaip tik vyko pasitarimas dėl kapinių plėtros galimybių studijos. Pasak Savivaldybės administracijos direktoriaus Sauliaus Budino, atsižvelgiant į laidojamų žmonių skaičių, Lėbartų kapinėse vietos užteks kiek ilgiau nei penkeriems metams. Laiko būtų kiek daugiau, jeigu būtų dažniau kremuojama, tačiau laidojimo būdą pasirenka žmonės.

"Ieškojome vietos, kur papildomai galėtų būti steigiamos kapinės. Vertinome kapinių poreikį iki 2050 metų. Klaipėdos mieste tokių vietų nėra, nes pagal mirštančių žmonių skaičių iki 2050 metų mums būtų reikalingas apie 90 hektarų žemės sklypas.

Visos vietos, kurias svarstome, kur galėtų būti tokio dydžio kapinės, yra Klaipėdos rajono teritorijoje. Tačiau, pagal Kapinių įstatymą, kapinės negali būti didesnės nei 40 hektarų. Taigi realiai kalbėtume apie keletą vietų, kur jos galėtų atsirasti - tiek apie šiaurinę dalį, tiek apie pietinę dalį. Reikia pirmiausia tokias vietas išrinkti ir tada spręsti, kaip jos galėtų tapti kapinių teritorijomis", - pasakojo S. Budinas.

Šiuo metu vyksta pradinis etapas. Vertinti plotai, kuriuose nėra kultūros paveldo objektų, nėra žema teritorija, nėra magistralių, vertinamas reljefas ir t. t. Dabar jau yra atrinktos 6 vietos, vakar pateikta dar viena galima teritorija.

"Manome, kad artimiausiu laiku informacijos pristatymas galėtų vykti ir Klaipėdos rajono savivaldybėje. Galbūt rajonas galėtų pasiūlyti ir daugiau vietų, gal jų padaugės net iki 10. Visas jas vėliau vertinsime logistikos, nuosavybės atžvilgiu, privažiavimo galimybę ir taip toliau.

Iš vienos pusės žiūrint laiko yra, bet iš kitos pusės, jis labai greitai bėga. Manau, kad šiemet jau padarysime reikalingus žingsnius, kad galėtume problemą spręsti iki galo", - vakar komentavo Savivaldybės administracijos direktorius.