Jūrinės industrijos įmonių atstovai šventes pasitiko kartu

Trečiadienį „Amberton Klaipėda“ viešbučio „Vakario“ salėje surengtas bendras Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos, Lietuvos laivų savininkų asociacijos, Lietuvos laivų statytojų ir remontininkų asociacijos, Lietuvos laivybos maklerių ir agentų asociacijos bei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos šventinis vakaras.

Jo metu uostininkus sveikino ir Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas bei Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) prezidento pareigas einantis Gediminas Rainys.

Žinia, LPK, kaip aukščiausia verslo, pramonės struktūra, kasmet apdovanoja verslui ir valstybei nusipelniusius žmones. Prieš savaitę vienas garbingiausių jos apdovanojimų – Petro Vileišio nominacija, teikiama už asmeninius nuopelnus versle, verslo aplinkos ir kultūros tobulinimą, mecenatinę paramą, aktyvų dalyvavimą visuomeninėje veikloje, - buvo įteikta Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentui, kompanijos „Bega“ vadovui Aloyzui Kuzmarskiui.

Trečiadienį G. Rainys į Klaipėdą atvežė dar keturis garbingus LPK apdovanojimus uosto žmonėms.

LPK Garbės aukso ženklais, teikiamais už ilgalaikį, aktyvų ir produktyvų darbą, ženklų indėlį, skatinant ir remiant Lietuvos verslo ugdymą, buvo apdovanoti Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Klasco“ generalinis direktorius Audrius Pauža, bendrovės „Klaipėdos Smeltė“ generalinis direktorius Rimantas Juška ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas.

LPK Profesijos riterio nominaciją, teikiamą už pasišventimą ir ištikimybę profesijai, pelnė „Klaipėdos Smeltės“ gamybos direktorius Linas Miceika.

Apibendrindami besibaigiančius metus, uostininkai džiaugėsi gerais rezultatais ir akcentavo, kad tai yra bendrų skirtingose uosto komplekso grandyse dirbančių žmonių pastangų vaisius.

Anot E. Gentvilo, tiek valstybinės valdoma Uosto direkcija, tiek privačios krovos, laivų statybos bei remonto ar kitos su uosto veikla susijusios kompanijos kasdien susiduria su tais pačiais iššūkiais, todėl daugelis uosto žmonių yra tapę ne tik verslo partneriais, bet gerais bičiuliais, bendraminčiais, turinčiais vieną tikslą – sėkmingą uosto veiklą.

A. Kuzmarskis taip pat akcentavo, kad tik sinergijos tarp įvairių uosto, valstybės struktūrų dėka pavyko pasiekti šių metų rekordinį krovos apimčių augimą, o žvelgdamas į priekį jis teigė manąs, kad dirbant taip ir toliau bei įgyvendinant numatytas uosto plėtros programas, užtikrinant tiek valstybės, tiek privačias investicijas į uostinę infrastruktūrą, Klaipėdos uosto laukia nauji proveržiai.

Pasak Lietuvos laivų statytojų ir remontininkų asociacijos prezidento Arnoldo Šileikos, nors laivų statytojai ir negali pasigirti milijonais perkrautų tonų, tačiau jie taip pat svariai prisideda prie Klaipėdos uosto sėkmės ir prestižo, mat sėkmingai atlaiko stiprėjančią kaimyninių uostų konkurenciją ir tokiais projektais, kaip neseniai pastatytas dujomis varomas keltas, ne tik patenkina, bet ir viršija užsakovų lūkesčius.

Beje, į šventinį vakarą susirinkę uosto įmonių, asociacijų vadovai atidavė pagarbą ir tiems žmonėms, kurie tuo metu dirbo savo darbo vietose, mat uosto specifika yra tokia, kad darbas čia nenutrūksta nė minutei, net ir per didžiausias metų šventes.