Profesorius V. fon Hippelis atliko tyrimą, kuriame dalyvavo 40 jaunesnio amžiaus (18-25 m.) ir senesnio (65-93 m.) tiriamieji. Abiejų grupių prašyta įvertinti tikimybę, ar jų geras pažįstamas užduos nepatogų klausimą apie sveikatos būklę, santykius šeimoje girdint kitiems žmonėms. Vėliau jie turėjo įvertinti, kokioje aplinkoje tinkamiau užduoti tokius klausimus, tarkime, pobūvyje ar privačiai, prie kavos puodelio.
Paaiškėjo, kad jaunesni žmonės yra labiau linkę klausinėti vieni apie kitus asmeninių dalykų, bet yra labiau diskretiški, tai yra daro tai privačiai. Pagyvenę žmonės tokius klausimus užduoda rečiau, tačiau tai gali padaryti ir kitiems girdint. Pavyzdžiui, paklausti, ar dar paeina jūsų neįgalus brolis, kodėl taip retai aplanko vaikai. Kitaip tariant, vyresni žmonės prasčiau skiria, kokios pramogos yra socialiai deramos ir kokios - netinkamos tokio pobūdžio temoms aptarti.
Profesoriaus Hippelio nuomone, taip nutinka dėl to, kad senstant atsiranda tam tikrų pakitimų priešakinėje smegenų dalyje, dėl to mažėja planavimo ir numatymo gebėjimai bei galimybė slopinti kai kuriuos savo impulsus. Tyrimo autoriai teigia, kad vyresnio amžiaus žmonės suvokia, kad kai kurie klausimai gali būti netinkami ir nepatogūs, bet jiems sunku susilaikyti jų neuždavus, jeigu tokia mintis ateina į galvą. Tyrimo rezultatai rodo, kad tokio tipo klausimai gali turėti neigiamos įtakos vyresnių žmonių tarpusavio santykiams. Jaunimas teigia, kad per daug neima į galvą kartais netinkamų savo draugų klausimų ar pastabų, o pagyvenę žmonės jaučiasi ne taip artimi tokiems pažįstamiems, kurie viešai užduoda trikdančius klausimus.
Rašyti komentarą