Vieši tapo vartotojų vardai, slaptažodžiai, adresai, vardai ir pavardės, kreditinių kortelių duomenys. Informacija apie lankytojus buvo detali, nurodytas jų svoris, ūgis, GPS koordinatės. Portalo valdytojai turėjo pripažinti, kad bent 32 mln. skelbtų duomenų - teisingi.
Kiek šeimų dėl to susikūrė papildomų problemų, o gal atsidurs ant skyrybų slenksčio, jeigu, aišku, jo dar neperžengė, niekas nepasakys. Portalas - tarptautinis, tad jo lankytojai galėjo būti iš viso pasaulio (tiesa, daugiausiai JAV ir Didžiosios Britanijos). Bet jau atsirado pranešimų, kad nusižudė keletas sutuoktinių susektų meilės nuotykių ieškotojų.
Šitokiu veiksmu šokiravę visuomenę, programišiai įnešė ir intrigos pranešdami, jog tarp „meilės iš šalies“ ieškotojų esama garsių pasaulio politikų, visuomenės veikėjų, stambaus verslo atstovų.
Lietuvos gyventojai nė kiek neišsiskiria iš kitų valstybių žmonių. Taip pat ieško nuotykių, registruojasi pažinčių portaluose. Kada programišiai jiems padės prieiti liepto galą? Tai šiandien prašėme paaiškinti trijų „Vakaro žinių“ ekspertų.
Gediminas NAVAITIS, Psichologas, Mykolo Romerio universiteto profesorius:
- Kokių pasekmių gali turėti „Ashley Madison“ pažinčių portale užsiregistravusių „meilės iš šono“ ieškotojų asmens duomenų paviešinimas?
- Atsakymą į šį klausimą siečiau su Lietuvos situacija. Manyčiau, kad galėtų būti 10 procentų, o gal ir daugiau, kai santykių lūžis šeimoje įvyksta dėl to, kad arba randamos žinutės telefone, arba aptinkamas elektroninis susirašinėjimas, arba pamatoma tinklalapio istorija, arba žmogus per daug laiko skiria bendravimui internete. Kalbėti apie technologijas kaip apie priežastį šeimų konflikte tikrai neverta. Jos kartais tik atskleidžia tuos konfliktus. Štai, pavyzdžiui, XVIII amžiuje vyras ar žmona perėmė sutuoktinio meilės laišką, rašytą kažkam. Bet dėl to nekaltiname rašto išradėjo. Noriu pasakyti, kad palyginimas su tuo laišku situaciją daro aiškesnę. Ar žmogus, kuris pavogė meilės laišką ir atidavė apgautam vyrui, pasielgė gerai ar negerai - į tai galima pažiūrėti įvairiai. Lygiai tą patį padarė programišiai.
- Programišiai, pateisindami tokį savo veiksmą, motyvavo šitaip pasielgę kovodami už moralią visuomenę.
- Abejočiau, kad vienu nemoraliu veiksmu galima įveikti kitą nemoralų veiksmą.
- Jau girdėti duomenų paviešinimo pasekmių. Toronto policija pranešė apie kelis nusižudžiusius asmenis.
- Mes nežinome visų aplinkybių, todėl siūlyčiau supaprastintai nekomentuoti žmogaus elgesio, ypač tokio drastiško. Nes tikėtina, kad žmonių santykiai buvo nekokie, žmogus šeimoje jautėsi nereikalingas, darbe jam nesisekė, gal jis bandė rasti kokį nors psichologinį palaikymą už šeimos ribų ir šitoje vietoje jam nepasisekė. Tokiu atveju jis ir galėjo pasirinkti tokią suicidinę išeitį. Kadangi mes nežinome situacijos šeimoje, taip pat darbe, mūsų samprotavimas ir paskatų seka yra išgalvoti. Ji galėjo būti ir visai kitokia. Todėl susilaikyčiau nuo komentarų, nes gilesniam komentarui nėra jokių prielaidų.
- Ar registravimąsi tokioje svetainėje vienareikšmiškai būtų galima laikyti progos pasvetimauti paieška?
- Veikiausiai taip. O dėl kokios kitos priežasties ten reikėjo registruotis, bus visokių tvirtinimų. Pavyzdžiui, kad norėjo susipažinti su pačia svetaine, norėjo patyrinėti reiškinį arba dar ką nors. Taip gali pasakyti, pajuokausiu, 99 procentai, tik 1 procentas pasakys, kad norėjo seksualinio nuotykio. Tačiau realybėje turbūt tik 1 procentas norėjo patyrinėti, o 99 norėjo seksualinio nuotykio.
- O kiek tas paviešinimas gali pasitarnauti šeimos santykių „išgryninimui“. Tarkime, norint parodyti antrajai pusei, kad šeimoje kažko trūksta, jeigu tenka ieškoti nuotykio „iš šalies“.
- Atkreipčiau dėmesį į tai, kad toks ieškojimas, gal net ir pasąmoninis siekimas, kad tai taptų žinoma, gali būti bandymas padėti paskutinį tašką santykiams, pastūmėti prie jų sprendimo. Seksualinės paslaugos daug kur nėra uždraustos. Jeigu vyras sako, kad eis į viešnamį, arba žmona sako, jog išsikvies kultūristą, teikiantį seksualines paslaugas, o kita pusė numoja ranka - na, ir daryk, ką nori, - aišku, kad tokie santykiai pasmerkti. Bet to varianto nereikėtų per daug sureikšminti. Manau, tiesiog didesnė dalis ieško tų nuotykių, o ne tiesiog bando spręsti poros santykius.
- O kaip vertinti tai, kad tame sąraše, kaip teigiama, yra nemažai aukštas pareigas einančių pareigūnų, politikų ir pan. Kodėl tokiems žmonės reikia daugiau to nuotykio?
- Pirmiausia čia mes kalbame apie Kanadą. Sakome, daug. Jeigu ten būtų bent vienas arba du politikai, iš karto dėmesys būtų atkreiptas ir apie juos būtų kalbama ir rašoma kur kas daugiau negu apie kokį kiemsargį ar vairuotoją. Žmogus, dalyvaujantis politikoje, žino, kad jis nuolat bus stebimas negeranoriškai. O kodėl tokiems asmenims reikia daugiau nuotykių, jūsų klausimo formuluotė jau parodo tam tikrą tendenciją. Dėl to aš būčiau linkęs padiskutuoti. Esu parašęs knygą „Politikų psichologija“. Vienas iš jos skyrelių buvo skirtas politiko šeimai. Tą tyrimą galite ir jūs atlikti. Seimo narių biografijos yra viešos. Lengvai galite suskaičiuoti vedusių, išsiskyrusių, vienišų žmonių skaičių ir palyginti juos su visoje Lietuvoje vedusių, išsiskyrusių ir vienišų žmonių skaičiumi. Bendras atsakymas bus toks, kad politikas yra labiau šeimyniškas žmogus nei likusi gyventojų populiacija.
- Kalbama apie 37 milijonus pavogtų adresų. Vadinasi, nemažai yra žmonių, turinčių problemų šeimose...
- Kadangi aš nežinau svetainės struktūros, šitas skaičius man neatrodo įtikinamas. Galbūt tai žmonės, kurie naršydami po internetą buvo įėję į šitą svetainę. Dabar tokių įeinančių gali padaugėti šimtus kartų, bet jie gali ir nesiregistruoti. Gali būti daug žmonių, kurie tiesiog mėgsta žiūrinėti nuotraukėles, tuo jų dalyvavimas ir baigiasi. Jie galėjo žiūrinėti prisistatymus, patys nieko neplanuodami daryti. Dar nereikėtų pamiršti, kad tokiose svetainėse tas pats žmogus gali turėti ne vieną adresą. Todėl tvirtinimas apie 37 mln. man kelia abejonių. Bet iš tikrųjų kiek yra aktyviai ieškančių seksualinio nuotykio ir kiek šiaip smalsaujančių, apibrėžti būtų tikrai sudėtinga. Dar vertėtų nepamiršti, kad tokios svetainės dažnai naudojamos žmonių, kurie teikia seksualines paslaugas už pinigus, savireklamai. Nors ir kalbama apie pažintį, bet kur nors užsimenama „už nedidelę paramėlę“. Jeigu manysime, kad ten buvo daug prostitucijos reklamos, ji gali kartotis ir šimtus kartų, kai tas seksualinės paslaugos teikėjas registruojasi įvairiausiais būdais.
- Ar tas skandalas gali iliustruoti šeimos instituto padėtį visuomenėje ir tai, kas vyksta su šeima?
- Nemanau. Lygiai taip pat galima būtų užduoti klausimą, kiek iliustruojama šeimos instituto padėtis tose šalyse, kur viešnamiai yra legalūs, turima jų lankymo statistika ir panašiai.
- Taigi skandalas iš esmės neparodė nieko nauja, tik tai, kas visuomenėje buvo tarsi pridengta?
- Beveik sutikčiau. Nes tame atsitikime neįžvelgiu nieko revoliucinga. Mat panašių, gal tik mažesnio masto įvykių yra buvę ganėtinai daug, įvairios sekso paslaugų bendrovės, įstaigos rinkdavo informaciją, ji pakliūdavo į spaudą ir pan. Galbūt šiuo atveju išsiskiria tam tikras įvykio mastas.
Algirdas KUNČINAS, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vadovas:
- Tai yra bendra problema, susijusi su internetu. Internetas yra geras įrankis, duodantis daug gerų dalykų, tačiau ir rizikingas. Bet kuris žmogus, kuris dalyvauja vienoje ar kitoje interneto svetainėje, socialiniuose tinkluose ar kitur, visuomet turi žinoti, kad pateikdamas vienus ar kitus duomenis jis rizikuoja, kad jie gali tapti prieinami visam pasauliui. Tinklus įmanoma vienaip ar kitaip „nulaužti“, todėl žmogus turi pagalvoti, ar teikdamas savo duomenis jis sutinka rizikuoti.
- O kodėl žmonės vis dėlto rizikuoja?
- Aišku, ne kiekvienas žmogus tai aiškiai supranta. Nors duomenis stengiamasi apsaugoti, prisiminkime Džulianą Asandžą (Julian Assange) ir „WikiLeaks“, gali suveikti jeigu ne techniškasis, tai galbūt žmogiškasis faktorius ir duomenys gali tapti prieinami visam pasauliui.
- Koks šiuo atveju būna programišių interesas?
- Suveikia jų profesinis interesas. Kuo sudėtingiau prieiti, tuo įdomiau. Kaip ir sprendžiant kryžiažodį: jeigu man kažkas nepavyksta, aš vis tiek noriu išspręsti. Gal jie kartais tiesioginės naudos ir negauna, tačiau taip darydami kelia savo kvalifikaciją. O kitu atveju gavus duomenis atsiveria kelias įvairiems nusikaltimams - šantažui, provokacijoms, politinėms intrigoms, skaldymui - variantų gali būti daug.
- Į kokią lietuvišką pažinčių svetainę tikriausiai programišiams įsilaužti nebūtų sunku?
- Be jokios abejonės, tai tik laiko klausimas, per kiek galima sukurti tokį instrumentą, kuriuo galima įsibrauti ir duomenis pavogti.
Jonas KAUNECKAS, Panevėžio vyskupas emeritas:
- Kanadoje programišiai pavogė interneto portale užsiregistravusių asmenų, kurie tokiu būdu ieškojo meilužių, asmens duomenis ir juos paviešino. Kaip tokį programišių veiksmą įvertintumėte jūs, kunigas?
- Pavogti duomenis ir paviešinti jau yra nusikaltimas. Bet gal programišiai norėjo taip dorinti visuomenę? Šiuo požiūriu jų labai kaltinti negalima. Žinoma, pagal Kanados įstatymus asmeninius duomenis skelbti draudžiama. Taigi čia susipina du dalykai. Aš sakyčiau, jeigu nueitų iki teismo, programišius reikėtų išteisinti.
- O kaip tas faktas, kad svetainėje lankėsi 37 milijonai, galėtų charakterizuoti šeimos padėtį? Jeigu žmonės ieško santykių už šeimos ribų, vadinasi, joje vyksta kažko negero. Kodėl tuokdamiesi žmonės prisiekinėja Dievui, o paskui štai apgaudinėja vieni kitus. Kodėl tai vyksta?
- Dabar mes matome, kokios šeimos. Daugelis iki santuokos gyvena susidėję arba santuokoje nėra ištikimi. Tai pasaulyje yra visuotinis dalykas. Daug kur šaukiama, kad visur reikia legalizuoti prostituciją. Labai taikliai atsakė popiežius Benediktas XVI savo knygoje „Žemės druska“. Šeimos krizė yra todėl, kad yra tikėjimo krizė. Tikėjimas yra tiesiog niekinamas. Tai pasaulio tragedija. Tada ir plinta visokie dalykai - ir homoseksualizmas, ir lesbizmas. Normalių santykių šeimoje nebeužtenka, ieško už šeimos ribų. Normaliai galvojančiam žmogui tai sunku įsivaizduoti ir dar sunkiau su tuo susitaikyti.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Rašyti komentarą