„Facebook“ okupuojantys vaikai – kąsnis iškrypėliams ir kerštui

Vaiko profilyje imta skleisti šmeižikiška informacija ir net pornografinio pobūdžio nuotraukos, kurios, vaiko vardu, tapo prieinamos giminėms, artimiesiems, įtakingiems pažįstamiems. Kriminalistai perspėja – tai tik pradžia negandų, kurias atneš atsainus naudojimasis internetu.

Naudojasi naiviai

Internetiniai socialiniai tinklalapiai „Facebook“, „Twitter“, lietuviškasis one.lt ar kitokie internetiniai pažinčių portalai, iš pradžių vertinti kaip ideali nemokama galimybė bendrauti su pažįstamais iš viso pasaulio, tapo masine asmens duomenų vogimo vieta.

Besinaudojantieji, tarkime, „Facebook`u“ žino, kad jame galima pateikti svarbiausius savo duomenis – vardą ir pavardę, gimimo datą, gyvenamąją vietą, darbovietę ir t. t. Jau nekalbant apie asmeninio gyvenimo viešinimą įrašais, nuotraukomis. Sumanesni internautai pasirūpina, kad ši informacija būtų prieinama tik draugams ar nematytų net jie. Mažiau techniškai išprusę nė neįtaria, kad visa jo informacija ir nuotraukos prieinama, tarkim, smalsiai kaimynei iš gretimo namo. Beje, „Facebook“ profilį kurtis leidžiama tik asmenims nuo 13 metų. Tačiau internete apstu vyresniais pasiskelbusių vaikų, mat duomenų niekas netikrina.

Tačiau ši trumpa apžvalga – tik tarp kitko. Straipsnyje nagrinėjama toliau pažengusi „Facebook“ bėda – aferos.

Klaipėdos rajono PK Kriminalinės policijos skyriaus vyresnioji tyrėja Aina Skromanienė informavo, kad per pastarąjį laikotarpį tyrė du atvejus, kai „Facebook`e“ nukentėjo nepilnametės mergaitės. Vienas atvejis ištirtas, o antrojo tyrimo laikotarpis nusitęsia neribotam laikui – kriminalistai pasiruošę kreiptis į „Facebook“ administraciją. Bėda tik ta, kad ji įsikūrusi Amerikoje, o pats tinklalapis skelbia turintis net milijardą vartotojų. Kyla klausimas, ar nenuguls Klaipėdos rajono pareigūnų kreipimasis masėje analogiškų atvejų?

Susigundė žaidimu

Neseniai į pareigūnus kreipėsi rajono gyventoja, kuri pranešė, kad pasinaudojus dešimtmetės dukters slaptažodžiu, įsibrauta į jos profilį „Facebook`e“, jame imta skelbti nepadori informacija. Anot A. Skromanienės, tai buvo žinutės apie teikiamas seksualines paslaugas, imtos skelbti pornografinės nuotraukos.

Atlikus apklausas paaiškėjo, kad mergaitė tinklalapiu naudojosi dvejus metus. Ją internete užregistravo studentė sesuo. Kartą mergaitė paskyroje „Troliai“ išvydo kvietimą pažaisti – parašyti savo slaptažodį, kuris neva pavirs žvaigždute. Deja, taip neįvyko. „Neigiama informacija profilyje atsirado už keliasdešimt minučių. Jos panaikinti nebuvo įmanoma. Tą informaciją matė sesuo, draugai, klasiokai, mama, jos pažįstami. Laimei, „Facebook“ administracija be atskiro prašymo blokuoja bet kokią pornografinio pobūdžio informaciją, todėl profilis buvo užblokuotas tą patį vakarą. Jis neveikia ir dabar“, – sakė A. Skromanienė.

Kokia tyrimo eiga? Nors šmeižikiška informacija skelbta lietuvių kalba ir akivaizdu, kad afera vykdyta Lietuvoje, tyrėjai tik iš administratorių gali gauti informaciją, iš kur buvo prisijungta prie mergaitės profilio. Šiuo metu ruošiamasi Amerikon siųsti teisinės pagalbos prašymą.

„Tokio pobūdžio nusikaltimų pastaruoju metu ėmė stipriai daugėti. Manau, kad tai tik pradžia. Visų pirma noriu perspėti tėvus – neleiskite vaikams registruotis socialiniuose tinklalapiuose, nepirkite išmaniųjų telefonų ar bent pasirūpinkite, kad juose nebūtų interneto. Vaikai yra naivūs, jie nepagalvoja apie pasekmes ir dar neturi savisaugos instinkto saugoti paslaptis. Esu įsitikinusi, kad spręsti duomenų apsaugos problemą reikėtų pradedant nuo tėvų. Keista, kad jie nesidomi, ką prie kompiuterio veikia atžalos, nekontroliuoja jų, nepažįsta draugų, o paskui ateina su priekaištais, jog yra apšmeižti, nuvilti, įskaudinti, pažeminta jų moralė“, – stebėjosi pašnekovė.

Teko pakeisti mokyklą

„Facebook“ tapo ir draugių konflikto įrankiu. Klaipėdos rajone gyvenančios keturiolikmetės tėvai į policiją kreipėsi po to, kai profilyje jos vardu imta siūlyti seksualines paslaugas. A. Skromanienės teigimu, į šeimos namus ateidavo dukters draugė, kuri čia naudodavosi internetu, naršydavo „Facebook“. Nužiūrėjusi šeimininkų dukters slaptažodį, jį dar išplepėjo kitoms. Kompanijai susipykus, 12-metė draugė, įvedusi slaptažodį, ėmė 14-metės profilyje skleisti šmeižikišką informaciją. Dėl to mokykloje nukentėjusioji patyrė tikrą pragarą – bendraamžiai ją ėmė vadinti paleistuve, negelbėjo taikus situacijos aiškinimas.

14-metė buvo priversta pakeisti mokyklą. Už kerštavusios 12-metės draugės poelgį teko atsakyti jos tėvams. Jiems skirta piniginė bauda. Pagal ATPK 181 str. (Tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams) numatomas įspėjimas arba bauda iki 400 Lt. A. Skromanienė priminė, kad už vaikus iki 16 metų atsako jų tėvai ar globėjai. Vyresni nei 16 metų ir pilnamečiai asmenys atsako patys ir už analogiškus nusikaltimus – šmeižtą – jiems gresia baudžiamoji atsakomybė.

Kriminalistai jau susisiekė su Savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistais, kurių prašoma inicijuoti informacinę sklaidą mokyklose – informuoti tėvus apie galimas interneto grėsmes vaikams.

Policijai jau žinoma apie atvejus, kai įsibrovus į suaugusio asmens profilį draugams išsiunčiamos žinutės su prašymu ištikus bėdai paremti materialiai, nurodomas sąskaitos numeris. Galiausiai paaiškėja, kad buvę telefoniniai sukčiai įniko į aferas per socialinius tinklus, kuriuose taip pat užkimba patiklūs vartotojai.

Mokyklose – saugu?

Didelę dalį rajono nepilnamečių moksleivių ugdanti Gargždų „Minijos“ progimnazija oficialių pareiškimų dėl mokinių asmeninių duomenų neteisėto panaudojimo neturėjo. Mokyklos inžinierė Rasa Jusčienė ir skaityklos vedėja Viktorija Jokūbaitienė teigė, kad nepilnamečių naudojimasis internetu mokyklos kompiuteriuose ribojamas. Tačiau, anot jų, dažnai matoma, kad vaikai turi „Facebook“ paskyras. „Skaitykloje mokinių poreikiams palikome tik tris kompiuterius. Jų pakanka, o vaikai jais dažniausiai naudojasi mokymosi tikslais – naudojasi dokumentų laikmenomis, pvz. įsikelti skaidres ar pan., ruošia namų darbus. Kontroliuoju, kad kompiuteriu nebūtų žaidžiama, ir vaikai tai yra įsidėmėję“, – teigė V. Jokūbaitienė.

Anot R. Jusčienės, mokiniams informacinių technologijų pamokose jau „įkalta“, kad prisijungimo prie įvairių tinklų slaptažodžius būtina saugoti. „Būna, kad kompiuteriui persikrovus vaikai net supanikuoja, jog nespėjo atsijungti iš tinklalapio. Jie laukia, kol kompiuteris vėl veiks ir skuba tai padaryti. Tačiau vaikai koridoriuose vaikšto nuolat įnikę į telefonus, ko neįmanoma sukontroliuoti. Todėl visų pirma reikia tėvų ir pačių vaikų supratimo apie galimus pavojus. Kažin ar mokytojas iš viso gali kištis, kokia informacija skelbiama ar su kuo internete draugauja mokinys“, – svarstė pašnekovė.

„Facebook“ jau turi daugiau nei vieną milijardą vartotojų, kurie prie tinklo prisijungia kiekvieną mėnesį. Šią naujieną „Facebook“ kūrėjas ir vadovas Markas Zuckerbergas spalio mėnesį pranešė per vieną JAV televiziją. Tinklalapis pradėjo veikti 2004 metais ir nuolat siekia didinti vartotojų skaičių.

Remiantis statistika, dabar daugiau nei 600 mln. vartotojų prie tinklalapio prisijungia per mobiliuosius įrenginius, t. y. 48 mln. daugiau nei praėjusių metų birželį.

Tvarus augimas „Facebook“ būtinas norint išlaikyti vertę. Kompanijos akcijų vertė nuo pradinės 38 JAV dolerių už akciją smuko iki maždaug 22 JAV dolerių už akciją. Visas socialinis tinklas vertinamas apie 70 000 000 000 JAV dolerių.

Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Komunikacijos skyriaus viršininko Ramūno MATONIO komentaras:

– Skaičiaus, kiek asmenų nukenčia dėl pasisavintų prisijungimo duomenų internete, departamentas neturi. Dažniausiai registruojami bendri sukčiavimo elektroniniu būdu atvejai. Jūsų minimą atvejį reikėtų patikslinti. Duomenys gali būti vagiami įvairiai: perimant socialinio tinklalapio vartotojo prisijungimo duomenis (dažniausiai kenkėjiškos programinės įrangos pagalba), sukuriami vartotojai su kitiems asmenims priklausančiais vardu bei pavarde (kas nėra nusikaltimas Lietuvoje) ir pan.

Į Nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimo valdybą dėl neteisėto elektroninio duomenų perėmimo bei panaudojimo kreipiasi vos keli asmenys per metus. Tyrimai dėl tokių veikų dažniausiai atliekami šalies teritoriniuose policijos komisariatuose.

2011 metais Lietuvoje pagal LR BK 198 str. „Neteisėtas elektroninių duomenų perėmimas bei panaudojimas“ buvo pradėta 80 ikiteisminių tyrimų, 2012 metais – 121 ikiteisminis tyrimas, tačiau tik labai nedidelė šių tyrimų dalis pradėta būtent dėl prisijungimo prie socialinių tinklų duomenų perėmimo. Šie nusikaltimai pasižymi dideliu latentiškumu, kadangi asmenys dėl tokių veikų nepatiria finansinės žalos, o socialiniai tinklalapiai dažniausiai turi pažangią saugumo politiką, kuri leidžia vartotojui atgauti pavogtą sąskaitą.