Europos Parlamentas įpareigos gerbti gėjus ir lesbietes?

Diskusijos dėl austrės Ulrikės Lunaček (Ulrike Lunacek) parengto pranešimo „Homofobija ir diskriminacija dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės“ vyko pirmadienį vakare. Jų metu pasisakė 14 parlamentarų, iš kurių tik du suabejojo dėl būtinybės priimti tokią rezoliuciją. Visų, palaikančiųjų gėjų ir lesbiečių teisę „būti nediskriminuojamiems“, pasisakymai buvo palydimi plojimais. Dėl šio pranešimo nepasisakė nė vienas Lietuvos europarlamentaras.

U. Lunaček projekte keliamas tikslas „nubrėžti gaires kovai su homofobija ir diskriminacija dėl seksualinės orientacijos bei lytinio identiteto“.

Jame primenama, kad nuo 2011 m. sausio Europos Parlamentas įvairiose savo rezoliucijose dešimt kartų reikalavimą Europos Komisijos parengti kovos su homofobija ir diskriminacija dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės veiksmų planą. O 2013 m. gegužę vienuolika už lygybę atsakingų ministrų (Austrijos, Belgijos, Kroatijos, Danijos, Suomijos, Prancūzijos, Italijos, Liuksemburgo, Maltos, Nyderlandų ir Švedijos) paragino Europos Komisiją parengti visapusišką Europos Sąjungos lesbiečių, gėjų, biseksualių ir translyčių asmenų (LGBT) lygybės užtikrinimo politiką, o dešimt valstybių narių jau patvirtino arba svarsto galimybę patvirtinti panašią politiką nacionaliniu ir regionų lygmenimis.

Teigiama, kad Europos Sąjungos (ES) pagrindinių teisių agentūra, 2013 m. atlikusi LGBT apklausą, nustatė, kad 2012 m. ES vienas iš dviejų respondentų jautėsi diskriminuojamas ar persekiojamas dėl seksualinės orientacijos, vienas iš trijų buvo diskriminuojamas, norėdamas gauti prekių ar paslaugų, vienas iš keturių buvo fiziškai užpultas ir vienas iš penkių buvo diskriminuojamas užimtumo ar profesinėje srityje. Tad šiuo metu ES esą trūksta visapusiškos LGBT pagrindinių teisių apsaugos politikos.

Todėl pranešimu raginama Europos Komisiją, valstybes nares ir atitinkamas agentūras per 5–10 metų laikotarpį kartu parengti visapusišką LGBT pagrindinių teisių apsaugos politiką, t. y. sukurti veiksmų planą ar strategiją, nuolat rinkti svarbius ir palyginamus duomenis apie LGBT padėtį, o „Europos Komisija ir valstybės narės kartu su atitinkamomis agentūromis turėtų siekti informuoti piliečius apie LGBT teises“.

Kur kas radikalesnius pasiūlymus pranešimui pateikė parlamento Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas.

Jo nuomonės referentė rumunė Mindora Cliveti mano, kad:

LGBTI asmenims turėtų būti užtikrinta teikiamos vaisingumo paslaugos;

Lytinis  švietimas turi apimti informaciją apie nediskriminavimą ir perteikti teigiamą požiūrį į LGBT asmenis, siekiant veiksmingu būdu remti ir ginti jaunų LGBT asmenų teises;

Būtina ugdyti ir lavinti socialinės ir sveikatos priežiūros specialistus ir, pagal atitinkamą mokymo programą rengiant specialias programas, pabrėžti pagarbos LGBT asmenų orumui, taip pat specifinių jų sveikatos priežiūros ir pasirinkčių paisymo svarbą;

Būtina raginti valstybes nares imtis reikiamų priemonių ir užtikrinti, kad būtent translyčiai asmenys galėtų veiksmingai naudotis tinkamomis lyties keitimo paslaugomis;

Būtina raginti valstybes nares imtis veiksmų ir skatinti pagarbą LGBT asmenims ir jų įtrauktį mokykloje, taip pat skatinti objektyvias žinias klausimais, susijusiais su seksualine orientacija, lytine tapatybe ir lyties raiška mokyklose ir kitose švietimo įstaigose

Būtina raginti valstybes nares remiantis ES taisyklėmis pripažinti visų formų santuoką, partnerystę ir tėvystę, kurią jų teritorijoje gyvenantys ar dirbantys asmenys yra sudarę / įgiję kitur, ir būtina raginti Europos Komisiją imtis veiksmų prieš valstybes nares, kurios šito nedaro;

Būtina raginti valstybes nares svarstyti, kaip pritaikyti savo šeimos teisę prie šiandien kintančių šeimos modelių ir formų, ir įtraukti galimybę vaikams turėti daugiau kaip du tėvus (ar teisėtus globėjus), nes taip atsivertų galimybės labiau pripažinti vadinamąsias vaivorykštės šeimas ir LGBT šeimas bei iš naujo sukurtas šeimas;

Būrina raginti valstybes nares užtikrinti, kad vienišos moterys ir lesbietės galėtų gydytis nuo nevaisingumo ir gauti medicininę pagalbą reprodukcijai;

Būtina  praktiškai gerbti teisę į saviraiškos laisvę: užtikrinti galimybę gauti ir teikti informaciją su seksualine orientacija ir lytine tapatybe susijusiais klausimais bet kokiu raiškos būdu, įskaitant spaudą, leidinius, žodinius ir rašytinius pareiškimus, meną ir žiniasklaidą; pabrėžia, kad būtina gerbti visų LGBT asmenų laisvę į taikius susirinkimus ir asociacijas; mano, kad dėl to vietos ir regioninės valdžios institucijos turėtų padėti LGBT organizacijoms, besistengiančioms organizuoti tokius renginius, kaip gėjų paradai, kadangi taip visuomenė gali būti išsamiau informuojama LGBTI klausimais ir įgalinami LGBTI asmenys;

Būtina raginti valstybes nares užtikrinti, kad būtų rengiami reguliarūs tyrimai, susiję su įsigalėjusiu LGBTI asmenų užgauliojimu ir viktimizacija.

Pranešimo kritikams kliūva tai, kad specifinės grupės – lesbiečių, gėjų ir biseksualų – reikalavimus norima sutapatinti su žmogaus teisėmis, tokiu būdu atveriant kelią iš esmės bet kokių reikalavimų kėlimui.

Pirmadienį per debatus prieš tokius pasiūlymus pasisakė tik du europarlamentarai – italas Klaudijo Morganti (Claudio Mirganti) ir vengrė Kirstina Morvai (Krisztina Morvai).

K. Morganti klausė, kodėl gėjams ir lesbietėms reikia specialių teisių. Jis akcentavo, kad homoseksualų lobistai labai aktyviai veikia Europos Parlamente. Tuo metu K. Morvai siūlė pirmiausia išspręsti moterų diskriminavimo ir nedeakvačių algų klausimus, o tik paskui rūpintis seksualinėmis mažumomis.

Iki pirmadienio vakaro puslapyje http://www.citizengo.org/en/2882-european-parliament-will-vote-roadmap-special-lgbt-rights-lunacekno prieš šią iniciatyvą buvo pasisakė jau daugiau nei 197 tūkst. europiečių.

Tuo metu pati pranešimo autorė U. Lunaček tikino, kad seksualinėms mažumoms nereikalaujama jokių privilegijų, tik tokių pačių teisių, kaip ir visiems kitiems. Esą nebegalima toleruoti tokios neapykantos, kurią atskleidė minėtasis tyrimas.

„Mokyklose turi būti formuojama praktika toleruoti tokius žmones“, - mano ji.

Vokietė europarlamentarė Kornelija Ernst (Cornelia Ernst) tokį pasiūlymą siejo su „civilizacijos pažanga“.

Danė Brita Tomsen (Brista Thomsen) mano, kad reikia imtis visų priemonių, kad būtų išgyvendinta tokia diskriminacijos forma, o Europos Komisija turi „priversti visas sąjungos nares elgtis pagal esminius bendrijos principus“.

Airis Polas Merfis (Paul Murphy) tvirtino, kad gauna daug laiškų iš žmonių, palaikančių tokią iniciatyvą ir pareiškė, kad homofobija yra ir tos paties lyties asmenų santuokos traktavimas kaip nevisavertės.

U. Lunaček iniciatyvą palaikė ir socialinių reikalų komisaras Lašlo Andor (László Andor). Anot jo, homofobija ir diskriminacija pažeidžia žmogaus orumą. Tad Europos Komisija siūlo teikti teisinę pagalbą tokią diskriminaciją patiriantiems asmenims ir parengti atitinkamas antihomobines gaires. Esą ji ir toliau ragins bendrijos nares visiems užtikrinti lygias teises.