Emigruoja ne dėl aukso kalnų

Neseniai jau antrą kartą iš Lietuvos emigravusi Liucyna Sinkevič „Vakaro žinioms“ pasakojo, kad gyvenimu užsienyje niekada pernelyg nesiviliojo, bet pats gyvenimas sudėliojo viską taip, kad teko išvykti. „Pirmą kartą išvažiavau į Angliją būdama antro kurso studentė, Lietuvoje studijavau neakivaizdžiai, už mokslus reikėjo mokėti. Žinoma, tuo metu dirbau, nors ir mama, ir močiutė padėjo mokėti už studijas, pinigų neužteko, uždirbdavau tikrai ne per daugiausia. Taigi išvykau į Angliją, juo labiau dar labai kvietė ir emigravę draugai, sakė, kad uždirbsiu ir mokslams, ir ne tik“, - teigė šiuo metu Švandorfe, Vokietijoje, gyvenanti 27 metų mergina.

Liucyna prisiminė, kad atvykus į Angliją gyvenimas toli gražu nepasirodė toks geras, teko dirbti šokolado, vėliau - gėlių fabrike. Taigi po 8 mėnesių darbo mergina nusprendė grįžti į Lietuvą baigti mokslų ir bandyti ieškoti darbo savoje šalyje. Įgijus verslo vadybos bakalauro laipsnį Liucynai sunkiai sekėsi rasti darbą pagal profesiją, darbdaviai reikalavo patirties, o kaip jos įgyti, jei jaunam žmogui neleidžia pabandyti?

„Lietuvos jaunimas stengiasi kažką baigti, bet taip darbo pagal profesiją ir neranda, tik nedaugeliui pasiseka dirbti mėgstamą darbą pagal profesiją, - tvirtino pašnekovė. - Tikrai nė nenumaniau, kad kada nors išvažiuosiu į Vokietiją gyventi, juo labiau kad mokykloje mokiausi anglų kalbos, o vokiškai nė pasisveikinti nemokėjau. Bet išvažiavusi nesigailiu nė kiek. Baigiau čia vokiečių kalbos kursus, pagrindus, dirbu fabrike, pakuoju BMW automobilių dalis. Darbas nesunkus, juo labiau kad dažnai stoviu prie kompiuterio ir užsakinėju dalis pakuoti.“

L.Sinkevič pasakojo Vokietijoje esanti socialiai aprūpinta, gydosi kone nemokamai, dauguma vaistų kompensuojami. Žinoma, kas mėnesį nuo algos atskaičiuoja dalį į ligonių kasas, bet čia visai kitas sveikatingumo lygis, naujos medicinos technologijos, kurių labai trūksta Lietuvoje. Mergina sako, kad Vokietijoje sveikatos sistemoje nepastebinti jokios korupcijos, jokių „kišenpinigių“ kišti tikrai nereikia. O tai irgi didžiulis pliusas. Vokietijoje ramiai gali jaustis mažas pajamas gaunantys žmonės, valstybė apmoka apgyvendinimo būstus, pasirūpina maisto produktais: vieną kartą per savaitę už simbolinę 2 eurų kainą tokios šeimos gali prisipirkti būtiniausių maisto prekių. Taip pat už kiekvieną tokį pilietį valstybė moka į ligonių kasas, kad žmogus be rūpesčių galėtų gauti gydymo paslaugas, ir dar pilietis gauna pragyvenimo minimumą - 350 eurų išmoką.

Paprašyta įvardyti, jos nuomone, pagrindinę priežastį, kodėl jauni žmonės palieka Lietuvą, mergina teigė, kad dėl geresnių socialinių sąlygų, socialinio saugumo.

„Tik labai gaila, kad nemažai mūsų jaunimo nežino žmogiškumo vertės, atvažiuoja į svetimą šalį ir parodo save ne iš geriausios pusės. Vagia, smurtauja, apgaudinėja, elgiasi kaip žvėrys, - sakė L.Sinkevič. - Kitas dalykas, dauguma jaunimo išvažiuoja iš Lietuvos, nes ieško geresnio gyvenimo, nesuvokdami, kad visur yra sunku.“

Krescencijus STOŠKUS, filosofas:

Iš tikrųjų žmogus savo krašte jaučiasi svetimas, paliktas, nereikalingas. Žmonės gali ištverti labai daug, jei jaustų, kad valstybė yra jų, kad valstybė dirba piliečiams.

Jeigu mūsų politinis elitas dėl piliečių būtų padaręs viską, ką gali, kad žmonės norėtų likti savo krašte, tada galėtų sakyti, kad tie žmonės ne patriotai, bet ar padarė ką nors? Juk neįlįsi į kiekvieno žmogaus kailį, kad suprastum, kokie sunkumai jį ištiko. Būtų labai lengva kalbėti, jei emigruotų pavieniai asmenys, o dabar šitokios masės.

Daugelis valdžios sprendimų dabar yra ciniški, atrodo lyg patyčios. Reikia viltis, kad valdžioje rasis asmenų, kurie parodys, kad jie dirba valstybei ir žmonėms, o ne savo interesams.