Emigrantai tikisi rankų darbo dovanų

Beje, kai kurie emigrantai pripažino nieko nelaukiantys Kalėdoms iš Lietuvoje likusių artimųjų. "Juk pas jus ten kainos - "kosmosas". Prisakiau giminaičiams, kad nieko nepirktų ir nesiųstų. Nors, žinoma, visada malonu gauti ką nors lietuviško, kad ir kūčiukų ar šakočio", - atviravo Norvegijoje jau septynerius metus gyvenanti buvusi klaipėdietė Edita Jakubkienė.

Nors pačių emigrantų norai kuklūs, pasak pašto darbuotojų, siuntiniuose pasitaiko ir šaunamųjų ginklų ar kitų draudžiamų siųsti daiktų.

Mamos uogienė

Daugelyje užsienio šalių, kur emigruoja lietuviai, veikia ir lietuviškos parduotuvės, tad įsigyti gimtąją šalį primenančių produktų dažnai nėra sudėtinga. Visgi dovanų pageidavimų sąraše dažniausiai minimi lietuviški maisto produktai, ypač laukiami artimųjų rankomis pagaminti skanėstai.

"Airijoje yra ne tik lietuviškų prekių parduotuvių, bet ir lietuviška duonos kepykla. Tad negalime skųstis, jog mums trūksta lietuviškų produktų. Ir raugintų kopūstų galime nusipirkti. Galima dar ir pasirinkti, nes yra ir lietuviškų, ir lenkiškų", - pasakojo Airijos lietuvių bendruomenės pirmininkas Arūnas Teišerskis.

Nepaisant to, daugelis Airijoje gyvenančių lietuvių labiausiai dovanų laukia namus primenančių skanių dovanų. Ypač naminių gaminių.

REIKALAVIMAI. Pašto darbuotojai primena, kad siuntiniai turi būti tinkamai supakuoti bei nurodytas tikslus adresas. Stasio ŽUMBIO nuotr.

"Jūsų klausimą, kokių dovanų iš Lietuvos labiausiai laukia Airijoje gyvenantys lietuviai, uždaviau Dublino mokyklos bendruomenės nariams. Gavau daugybę atsakymų ir pastebėjau, kad dažniausiai jiems malonu gauti pačių namiškių rankomis pagamintą dovaną. Ne vienas minėjo, kad labai laukia močiutės numegztų vilnonių kojinių, dar daugiau teigė, jog juos pradžiugina atsiųstos mamos virtos uogienės arba Lietuvos pievose surinktas bičių medus. Taip pat buvo paminėtas obuolių sūris, džiovinti obuoliai, baravykai, mamos iškepti kūčiukai, kartais net užsiprašo lietuviškų daržovių ar obuolių iš tėvų sodo. Kiti laukia kalėdaičių iš konkrečios Lietuviškos bažnyčios. Mažus vaikus auginantys tėveliai dažnai prašo atsiųsti lietuviškų vaikiškų knygų. Ne vienas paminėjo, kad juos labai pradžiugina ir lietuviškas kalėdinis atvirukas", - pasakojo A. Teišerskis.

Nuo 2004-ųjų metų Airijoje gyvenantis vyras pats sakė labiausiai laukiantis jo mamos Lietuvoje surinktų žolelių arbatų bei naminės uogienės.

"Kadangi žmonos mama bitininkė, gauname ir lietuviško medaus. Labai džiaugiamės gavę džiovintų grybų. Atsiunčia artimieji ir savo gamybos kaimiškų mėsos vyniotinių", - pasakojo A. Teišerskis.

Pasiteiravus, argi nėra rizikinga siųsti taip toli naminį mėsos vyniotinį, Airijos lietuvis pabrėžė, kad dažniausiai tokių gaminių niekas paštu ir nesiunčia.

"Kadangi Airijoje lietuvių labai daug, netgi yra vystomas siuntų verslas. Lietuviškos firmos surenka ir atveža siuntas iš Lietuvos į Airiją ir atgal. Vargu, ar tokias specifines dovanas būtų protinga siųsti paštu", - svarstė vyras.

Gauna ir lašinių

"Manau, kad didžioji dalis Vokietijoje gyvenančių lietuvių gauna kokių nors skanumynų ir tradicinių lauktuvių iš Lietuvos", - panašiai pasakojo ir Vokietijos lietuvių bendruomenės leidinio "Informacijos" vyriausioji redaktorė Evelina Kislych-Šochienė. Ji pridūrė, kad, ko gero, didžiausia dovana emigrantams - įsigyti bilietą į Lietuvą, kad galėtų šventėms grįžti namo ir "padovanoti" save artimiesiems.

Bergeno (Norvegija) lietuvių bendruomenės pirmininkė Edita Jakubkienė taip pat pasakojo, kad dažniausiai Lietuvoje likę artimieji Norvegijos lietuvius džiugina skanėstais.

"Gauname visko: ir kūčiukų, ir lietuviškos duonos, kumpių, rūkytų lašinių, dešrų, šakočio. Iš tiesų labai smagu gauti tokių dovanų, nors Norvegijoje, atrodo, nieko netrūksta. Bergene yra net lietuviška parduotuvė "Orchidėja", kuri prekiauja lietuviškais produktais, galima nusipirkti ne tik lietuviškų maisto produktų, bet ir lietuviškų žurnalų. Kartais artimiesiems net "moralą skaitome" dėl to, kad per daug visko pripirko Lietuvoje ir atsiuntė. Juk žinome, kaip Lietuvoje dabar viskas brangiai kainuoja. Kai kurios prekės Norvegijoje net pigesnės", - pasakojo jau septynerius metus Norvegijoje gyvenanti buvusi klaipėdietė.

Moteris pasakojo, kad į Norvegiją siuntas dažniausiai pristato tokias paslaugas teikiantys vežėjai. Esą taip ir pigiau, ir greičiau.

"Jei paštu siųstum tokį svorį, suplotum labai daug. Be to, gali būti, kad, kol sulauksi kumpio, jis ir suges. O vežėjai paprastai siuntą pristato per savaitę. Žinoma jų yra ir patikimų, ir nelabai. Bet kiekvienas per laiką suranda jam tinkamiausią", - pasakojo E. Jakubkienė.

Pati moteris į Lietuvą dovanų taip pat sakė dažnai siunčianti įdomesnių maisto produktų rinkinius ar kitas mielas smulkmenas.

"Mes, Bergeno lietuvių bendruomenė, rūpinamės ir Lietuvoje skurstančiomis šeimomis. Vežėjai net sutinka nemokamai nuvežti į Lietuvą paramai skirtus daiktus - ir drabužius, ir baldus", - minėjo E. Jakubkienė.

Siunčia ginklų ir kanapių

Planuojantiems kalėdines dovanas artimiesiems siųsti paštu Lietuvos pašto Tinklo direktorė Inga Dundulienė priminė, jog siuntose negali būti draudžiamų ir pavojingų siųsti daiktų. Jei tokių aptinkama pašto siuntoje, ji pareigūnų sulaikoma arba konfiskuojama ir gavėjo nepasiekia.

"Nebūtinai iš piktos valios, kartais gal iš nežinojimo apie draudžiamus siųsti daiktus pašto siuntose atsiduria ličio baterijų, dezodorantų, oro pagalvių, šaunamųjų antikvarinių ginklų ant net tam tikrų maisto produktų, kuriuos draudžia įvežti užsienio šalis", - minėjo I. Dundulienė.

Sulaikomosiose pašto siuntose, kurios nepasiekia adresato dažniausiai aptinkami įvairūs purškiamieji aerozoliai, fejerverkai ir bengališkos ugnelės, stiprūs alkoholiniai gėrimai, pluoštinės kanapės ir jų sėklos, suvenyrai iš dramblio kaulo ilčių ar krokodilo odos batai, kitos gyvūninės kilmės prekės, ginklai, amunicija ir antikvariniai dirbiniai, neturintys specialių leidimų, taip pat prabangių rūbų ir aksesuarų, mobiliųjų telefonų, kosmetikos, kitų pasaulyje garsių prekių ženklų klastotės.

"Rekomenduojame papildomai pasidomėti, kokius apribojimus taiko šalis, į kurią rengiamasi siųsti siuntą. Draudžiamų siųsti daiktų sąrašą galima rasti ir Lietuvos pašto internetinėje svetainėje", - priminė Lietuvos pašto Tinklo direktorė.

Primenama, kad siunčiant siuntas į trečiąsias šalis, JAV, Kiniją būtina tinkamai užpildyti muitinės deklaracijas ir pridėti visus muitinės formalumams atlikti reikalingus dokumentus.

Pakuoja ir į laikraščius

I. Dundulienė priminė, kad labai svarbu ne tik išrinkti tinkamą dovaną užsienyje gyvenantiems artimiesiems, bet ir ją itin kruopščiai ir atsakingai supakuoti, kad šios saugiai pasiektų adresatus ir nesukeltų nepatogumų nei siuntėjui, nei gavėjui.

"Pastebime, kad gyventojai, nepaisydami reikalavimų, dažnai siuntas pakuoja į nepatvarų "kraft" arba laikraštinį popierių, plastikinius maišelius, nepatvarias ir jau ne kartą naudotas kartotines dėžutes, kurių tvirtai neapjuosia lipniąja juosta. Arba į dėžutę įdėto daikto, ypač dužaus, papildomai neapsaugo - palieka siuntos pakuotės ertmes tuščias, dėl to siunčiamas daiktas siuntoje slankioja, trankosi į sieneles", - pasakojo I. Dundulienė.

Ji rekomendavo tuščias pakavimo dėžutės ertmes užpildyti plėvele su oro burbuliukais, popieriaus drožlėmis, raukšlėtuoju kartonu ar vata.

"Jei pašto siunta siunčiama Lietuvoje, patariama ją išsiųsti ne vėliau kaip iki gruodžio 16 dienos. Planuojantiems dovanas siųsti į užsienį, ypač į tolimas Azijos ar Pietų Amerikos žemyno šalis, patariame jau dabar arba pirmosiomis gruodžio dienomis suskubti į paštus ir išsiųsti siuntas", - siūlė ilgai nedelsti pašto vadovė.

I. Dundulienė priminė, kad ne ką mažiau svarbu taisyklingai ir įskaitomai užrašyti gavėjo adresą. Mat Lietuvos pašto duomenimis, kone ant kas šeštos pašto siuntos užrašomi netikslūs gavėjų adresai. Tai esanti viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl vėluoja, o kartais gavėjų nepasiekia arba siuntėjui yra grąžinama siųstoji pašto korespondencijos siunta.

"Labai dažnai siuntėjai nurodo tik kaimo ar gyvenvietės pavadinimą, tačiau nepatikslina, kokioje šalies savivaldybėje ši vietovė yra. Pavyzdžiui, Lietuvoje galima suskaičiuoti net iki keliolikos vienodų vietovardžių, todėl būna neaišku, kur pristatyti gyventojų siunčiamą siuntą: ar, pavyzdžiui, į Ažubalių kaimą Biržų rajono savivaldybėje, ar į Ažubalių kaimą, esantį Zarasų rajone", - pasakojo I. Dundulienė.

Žinotina, kad gavėjo šalies pavadinimas turi būti užrašytas didžiosiomis spausdintinėmis raidėmis anglų arba prancūzų kalba.

Kaip kvepia duona?

Lietuvos pašto Komunikacijos grupės vadovas Tomas Bašarovas informavo, kad šiandien, lapkričio 25 d., išleidžiami šventiniai pašto ženklai.

"Jie bus neįprasti - kvepės imbieriniais sausainiais!" - pabrėžė T. Bašarovas.

Tad juokaudami pasiūlėme idėją kitais metais išleisti juoda lietuviška duona kvepiančius pašto ženklus. Tai būtų išskirtinė galimybė lietuviams kartu su kalėdiniu sveikinimu užsienyje gyvenantiems artimiesiems nusiųsti ir gimtinės kvapo.

"Idėja gera, bet Lietuvoje dar neturim spaustuvių, kurios turėtų tokią technologiją, o net ir kvepalų išradėjai prancūzai nežino, kaip kvepia duona", - šmaikščiai į tokį pasiūlymą sureagavo T. Bašarovas.

Apklausa feisbuke

Džiugint, Norvegija
Geriausia kalėdinė dovana yra artimiausių šeimos narių susibūrimas. Kadangi esame išsibarstę po skirtingus pasaulio kampelius, tai per kiekvienas Kalėdas stengiamės visi drauge šeimyniškai susiburti - Lietuvoje ar Norvegijoje. Tai pati geriausia dovana - apkabinti savo artimą, būti drauge ir dalintis kalėdinėmis staigmenomis. Mes siuntinių šventiškumui nesuteikiame jokios reikšmės.
Birutė, Vokietija
Paprastai tėvukai atsiunčia kalėdaičių iš Bažnyčios. Labiausiai pasiilgstu Lietuvoje likusių draugų ir artimųjų, visa kita nesvarbu.
Virginija, Anglija
Visi turbūt tikisi skirtingai... Mūsų šeima nelaukia nieko konkretaus. Mes mėgstam siurprizus. Man daug svarbiau, kad tai būtų iš širdies siųsta, apie mus ar mane pagalvota. Dukra su savo pussesere apsikeičia piešiniais, kartais kokiomis nors savo darytomis smulkmenomis. Mes kartais nusiunčiame kokių nors įmantresnių dalykų, kurių žinom, kad Lietuvoje nėra. Bet niekada neįspėjame apie siuntinį. O patys būname palepinami kokiais nors tikrais lietuviškais delikatesais. Gauname kūčiukų, kalėdinių paplotėlių, kokią nors smulkmeną, susijusią su Lietuva. Tai mums artima ir smagu. Bet už vis smagiausia susiskambinti ir išgirsti gyvą žodį. Visada pasikalbu su artimaisiais - tai geriausias siuntinys!