Ekologiškas gyvenimo būdas: mada ar neišvengiamybė?

Kad ir kaip ten būtų, parduotuvėje leidžiame sau įsigyti vieną kitą ekologišką prekę, parduotuvėse ėmėme studijuoti produktų etiketes, daržoves pirkti turguje...

Tačiau kas iš tiesų yra ekologiškas gyvenimo būdas? Gamintojų triukas, skirtas vilioti iš pirkėjų pinigus, ar nuoširdus siekis pakeisti pasaulį? Ar iš viso įmanoma gyventi ekologiškai, pagaminti ar išauginti ekologišką produktą? Kokia ateitis laukia ekologijos? Ar tai taps natūraliu gyvenimo būdu visiems, ar laikui bėgant pasimirš kaip ir bet kuri kita mada?

Apie tai kalbamės su žmonėmis, populiarinančiais ir platinančiais ekologiško gyvenimo būdo idėją.

Sąmoningos asmenybės pasirinkimas

Pašnekovai, paklausti koks iš tiesų yra žmonių santykis su ekologija, atsako vienareikšmiškai: norisi tikėti, kad tai nėra vien tik mada ir žmonės domisi nuoširdžiai. Svarbiausias jų bruožas - sąmoningumas.

Renata Maksimovič, Baltijos aplinkos forumo finansininkė, pastebi, kad vis daugėja jaunimo, besidominčio ekologija. Moteris pasakoja, kad prieš porą metų to nebuvo.

"Atsiradus daugiau informacijos, ima augti paklausa, atsiranda ir pasiūla. Pradedami organizuoti mokymai, seminarai apie sveiką gyvenimo būdą, ekologiją. Būtent ta informacijos gausa ir sukuria žmonių susidomėjimą", - teigė ji.

Agnė Norkevičiūtė, "Eko Banga" judėjimo atstovė, žmones skirsto į keletą grupių: "Vieni yra besivaikantys madų, antrieji yra labai sąmoningi žmonės, pradėję gyventi ekologiškai po ligų, susilaukę vaikų ar kitokių apsisprendimų pastūmėti, o treti - žmonės, kurie visą laiką taip ir gyveno, kuriems ekologiška gyvensena buvo natūrali ir įprasta dar tuomet, kai niekas jos nevadino ekologiška."

Tuo tarpu Sigitas Podėnas, vyriausiasis mokslo darbuotojas Vilniaus universiteto Gamtos tyrimų centro Ekologijos institute, iš pradžių klausia: "Kas iš viso yra ta ekologija? Esame gerokai atitolę nuo pirminio ekologijos subjekto. Tai visų pirma yra gyvų organizmų santykis su aplinka. Žmogus irgi yra gamtos dalis ir nuo to mes nepabėgsime. Įdomu yra tai, kad siekiame atsiriboti nuo gamtos ir susikurti sau geresnes sąlygas, kartais gamtos net bijome. Juo labiau nepabėgsime nuo to, kad žmonių planetoje daugėja, o tam, kad išgyventume, tarkime, mums reikia nenatūraliomis priemonėmis didinti produkcijos kiekius. Tokia realybė."

Vaida Balčiūnienė, viena iš "ekovairavimo" iniciatyvos įkūrėjų Lietuvoje, UAB "Ecodriving LT" direktorė, džiaugiasi, kad jų ekonomišką vairavimą skatinantis projektas susidomėjimo sulaukia vis daugiau ir daugiau.

"Žmones "veža" ne tik reali galimybė sutaupyti. Pastebime, kad "ekovairavimu" besidomintys vairuotojai yra labai sąmoningi žmonės, galvojantys apie atsakingą elgesį kelyje, apie eismo saugumą. Ir net sunku būtų pasakyti, kokie tai žmonės - labai daug naujoms idėjoms imlaus jaunimo, bet ne mažiau entuziazmu užsidega ir per 20 metų vairavimo stažą turintys vairuotojai", - sako moteris.

Prekinis ženklas ar šis tas daugiau?

Išpopuliarėjus ekologiškoms idėjoms pamažu ėmė steigtis parduotuvės, siūlančios įvairiausios paskirties prekes su žaliuoju "eko" ženklu. Negana to, kur kas populiaresnis pasidarė ir ekologiškas transportas ar būstas, labai norint galima naudoti ir atsinaujinančią energiją savo buityje.

MADA. Renginių vedėjas Giedrius Masalskis, kaip ir nemažai vienas kitą mėgdžiojančių ir madingomis būti norinčių Holivudo žvaigždžių, pasirinko hibridinį automobilį. Tačiau Lietuvoje toks transportas nėra populiarus - jis per brangus. 

Žinoma, daugelis iš šių dalykų yra brangūs ir kol kas neprieinami paprastam vartotojui. Tačiau ekologija gali apimti viską - nuo apatinio trikotažo iki būdo, kaip vairuojate savo automobilį. Ar yra susiformavęs toks reiškinys kaip "ekologiška" rinka?

Mindaugas Merčaitis, ekologiškų prekių parduotuvių "Eko 123" savininkas, mano, kad taip: "Toks verslas nors ir nėra labai pelningas, nes nesame didmenininkai, tačiau dirbame iš idėjos ir noro kažką pakeisti."

Tuo tarpu A. Norkevičiūtė nėra tokia užtikrinta: "Manau, daug kas priklauso nuo to, ką vadiname ekologiška preke. Yra labai daug įvairių produktų, ir tas "ekologiškumas" gali būti skaidomas į įvairias kategorijas: pirma, ar į produkto sudėtį įeina sveikatai žalingi chemikalai, antra, ar jo gamybos procesas buvo nežalingas aplinkai, ir trečia, ar prekės transportavimas buvo ekologiškas. Labai sudėtinga yra sujungti šiuos tris komponentus, tačiau manau, kad jei prekė nuo pradžios iki galo būtų pagaminta ir atsidurtų parduotuvių lentynose aplinkai nežalingu būdu - tai galėtų būti ekorinkos produktas."

Anot S. Podėno, visiškai švaraus produkto nėra: "Yra medžiagų, kurių jau seniai nebenaudojame ar jos buvo uždraustos prieš, tarkime, 20-30 metų. Jos vis dar yra aptinkamos aplinkoje, gamtoje." Esą galime įdėti visas pastangas, kad išaugintume švarią daržovę, bet tarša, esanti ore ar lietaus vandenyje, savo indėlį vis tiek įdės.

V. Balčiūnienė pripažįsta kad Lietuvoje žmonių, važinėjančių aplinkai draugišku automobiliu, nėra daug.

"Tokie automobiliai yra paprastai brangesni už savo įprastus "brolius", o valstybė niekaip neskatina naujų pažangesnėmis ir aplinkai draugiškesnėmis technologijomis apginkluotų automobilių įsigijimo, ką jau kalbėti apie tuos, kurie priskiriami prie ekologiškų... Liūdna, nes Lietuvos automobilių parko vidutinis amžius - didžiausias visoje Europoje. Prie to gerokai prisidėjo ir tai, jog Lietuvos geografinė padėtis leido apsukriems mūsų šalies gyventojams puikiai "išsukti" naudotų automobilių prekybos verslus", - teigia ji.

"Ne viskas, kas ekologiška, yra sveika"

Parduotuvių lentynos lūžta nuo įvairaus plauko "ekologiškų" prekių, tiksliau, prekių, kurios sudaro tokį įspūdį. Gražūs pavadinimai ir įspūdingos pakuotės verčia jaustis lyg močiutės podėlyje. Produktas tas pats, tačiau pridėtinę jo vertę sudaranti pakuotė ir reklama sukuria iliuziją, kad maitinamės sveikiau, žinoma, ir kaina už tą "sveikatą" sumokame atitinkamą. Tačiau koks iš tiesų yra ekologiškas produktas ir kuo jis skiriasi nuo eilinės grietinės ar duonos?

VšĮ "Ekoagros" kokybės vadovas Tomas Demikis pabrėžia, kad nebūtinai viskas, kas yra ekologiška, yra sveika.

"Žmonės dažnai ekologišką tapatina su sveiku, tačiau tai nebūtinai visada sutampa. Ekologiškas produktas yra toks, kurį gaminant nebuvo teršiama gamta ar kankinami gyvūnai, gamybos procese neturi būti jokių chemikalų, nenaudojamos cheminės trąšos, pesticidai, genetinė modifikacija. Gyvūnai turi ganytis palaidi ir būti gydomi tik esant būtinybei, teikiant pirmenybę homeopatiniams vaistams. Reikalavimų yra labai daug, - pasakoja T. Demikis.

- Tik sertifikuotą prekę galime vadinti ekologiška. Daržovės, pardavinėjamos turguje, nebūtinai bus išaugintos ekologišku būdu, ir taip vadintis negali. Pirkti jas ar ne, tai jau mūsų pasitikėjimo klausimas."

Sertifikuoti produktai yra tikrinami vieną kartą per metus.

"Retai, tačiau pasitaiko, kad sertifikuotame produkte aptinkame chemikalų. Tuomet atliekamas tyrimas ir taikomos griežtos sankcijos, gamintojai praranda sertifikatą. Siekis gauti ekologiško produkto etiketę yra savanoriškas, šiuo metu tokių ūkių, pirminių gamintojų yra 2 500, o įmonių - apie 100", - pasakoja kokybės vadovas.

Žalia ateitis

Taigi, ar apskritai galime gyventi ekologiškai? Kokia ateitis laukia šios ekologijos bangos? Ar ji nuslūgs, ar plėtosis ir taps natūraliu gyvenimo būdu kiekvienam iš mūsų?

"Ir anksčiau buvo žmonių, kurie gyveno ekologiškai, tačiau nebuvo tiek daug informacijos. Manau, ekologija išliks, tačiau klausimas - kokią jos formą priims žmonės? Mes Lietuvoje labai akivaizdžiai nejaučiame klimato kaitos padarinių, tačiau girdime naujienas pasaulyje, kad tirpsta ledynai, kyla grėsmė tam tikroms gyvūnų rūšims. Žinoma, šių procesų mes nesustabdysime, tačiau galime rinktis, kokioje aplinkoje ir kokie ateityje norime būti", - sako A. Norkevičiūtė.

DARŽOVĖS, pardavinėjamos turguje, nebūtinai bus išaugintos ekologišku būdu, ir taip vadintis negali.

"Ekologišką gyvenseną daug kas tapatina su laikina mada. O aš manau, kad tiesiog auga nauja karta, kurios požiūris į gyvenseną yra visiškai kitoks nei buvo mūsų tėvų kartos. Didžiulis ir greitas informacijos kiekis, galimybės rinktis bei nuolatinės mokslo ir technologijų inovacijos kiekviename žingsnyje formuoja visiškai kitokius poreikius ir su jais atsirandančius saviraiškos būdus. Automobilis tapo neatskiriama mūsų gyvenimo dalimi, tad ir čia turime begimstančias naujas tradicijas", - mano V. Balčiūnienė.

S. Podėnas teigia, jog egzistuoja natūralus biologijos, ekologijos dėsnis - kuo labiau organizmai vystosi, tuo labiau jie keičia savo gyvenamąją aplinką ir tai daro sau nepalankia linkme.

"Mes elgiamės taip pat, kaip ir bet kuri kita rūšis. Žinoma, reikia stengtis išsaugoti aplinką kiek įmanoma sveikesnę. Todėl tai nėra mada, tai - gyvenimo būtinybė", - įsitikinęs jis.

R. Maksimovič į ateitį žiūri optimistiškai: "Nesvarbu, ką darai - rūšiuoji, vartoji ekologiškas prekes ar važinėji dviračiu, tai jau yra indėlis į mūsų ateitį. Ir visų pirma čia reikia galvoti apie kitus. Juk geriau daryti bent ką nors, negu nedaryti nieko."

Iš tiesų - svarbu veikti, ne tik kalbėti. Kritiškas požiūris yra būtinas, tačiau visišką skeptiką, nusiteikusį prieš pasaulyje plintančią ekologijos bangą, rasti sudėtinga. Gamtoje vyksta procesai, kur kas galingesni už žmogaus daromą žalą, yra dalykų, kurių pirkdami ekologišką grietinę ir nepakeisime. Tikėtis to būtų naivu, tačiau abejonės nėra - patys esame atsakingi už aplinką, kurioje gyvename, todėl kiekvienas turime sąmoningai rinktis ir jausti atsakomybę vieni kitiems prieš kitus, ir, aišku gamtą.

Ekologiški tik šiek tiek sveikesni už įprastinius

Ekologiški maisto produktai yra tik šiek tiek sveikesni už įprastinius. Mokslininkai atitinkamo tyrimo metu nerado aiškių įrodymų, kad ekologiškas maistas yra maistingesnis ar kad jis kelia mažesnę riziką sveikatai.

Tačiau mokslininkai pripažįsta, kad ekologiškas maistas yra mažiau užterštas herbicidais. Stenfordo universiteto atlikto tyrimo rezultatus skelbia specializuotas žurnalas "Annals of Internal Medicine".

Mokslininkai peržiūrėjo tūkstančius studijų ir išsirinko 223, kuriose lyginamas maistingųjų medžiagų kiekis maiste arba maisto užterštumas bakterijomis, grybeliais ar pesticidais. 17 tyrimų buvo stebimi žmonės, maitinęsi arba ekologiškai, arba įprastai.

Analizė neparodė jokio realaus ekologiškų maisto produktų pranašumo: vitaminų kiekis, anot mokslininkų, praktiškai nesiskyrė, riebalai ir proteinai buvo pasiskirstę panašiai.

Nė vienoje šių grupių nenustatyta ligos sukėlėjų dažniau. Ekspertai negalėjo išskirti ir ypač sveikų ekologiškų vaisių ar daržovių. "Mes buvome šiek tiek nustebę, kad nieko neradome", - sakė viena tyrimo autorių Crystal Smith-Spangler. Tiesa, ekologiški maisto produktai buvo mažiau užteršti pesticidais, nors 100 proc. švarūs ir nebuvo.

Aplinkos apsaugos organizacija "Greenpeace" pateikia panašius rezultatus. "Įprasti vaisiai nėra mažiau sveiki žmogaus organizmui nei ekologiški vaisiai ar daržovės", - sakė organizacijos atstovė Christiane Huxdorff. Tačiau ji pabrėžė, kad auginant ekologiškas daržoves atsisakoma pesticidų. O tai teigiamai veikia žmogų ir aplinką.