Bitės sugėlė jaučius, o pyktis - kaimynus

Skaičiavo įgėlimus ir nuostolius

„Gerai, kad per nelaimę buvome namuose: vyras išgirdo klaikų baubimą, lyg kas pjautų jaučius. Išpuolė lauk. Po to visas aplipęs bitėmis įlėkė į namą, pasigriebė purškalą nuo musių ir stačia galva nėrė į kiemo prūdą. Visa jo nugara juodavo nuo bičių, o aš traiškiau bites plaukuose“, - apie liepos 1 dienos vakarą jų sodyboje, Barzdžių kaime, nutikusį incidentą pasakojo R.Stonkienė.

Moters teigimu, du sumitusius jų sodyboje besiganančius jaučius ir veršiuką užpuolė piktos kaimyno Alfonso Pociaus bitės.

Ji sakė tuoj pranešusi apie tai A.Pociui, šis atvykęs su privačiu veterinarijos gydytoju, kuris suleidęs vaistų ir pasakęs, kad tie jaučiai betinką tik šaltienai. „Apsikabinau gyvulio kaklą ir visą naktį praverkiau. Auginome jaučius tikėdamiesi parduoti juos mėsai – kasdien sekdavau kainas ir laukėme, kada pasiūlys geriausią. Iš akies galėjai pasakyti, kad mėsinius galvijus jau iki 600 kg buvome priauginę, už tokį iki 3,5 tūkst. Lt galėjai gauti. O dabar ką – vos po 1 Lt už 1 kg begautume. Jei abu jaučiai kris, patirsime 6-7 tūkst. Lt nuostolių“, - skaičiavo R.Stonkienė. Tvarte aprodydami gumbais nusėtą galvijo nugarą, moteris sakė, jog iš gyvulių jų šeima ir gyvenanti: mėsai užauginą po 2 jaučius, ir po 2 išsyk perką į jų vietą. Kitądien, anot jos, bitės jau po langais vėl puolusios jaučius – vyras ištraukęs kuolus, o išsigandę gyvuliai patys subėgo į tvartą. „Vėl pranešėme kaimynui, šis antrąkart atvyko su veterinarijos gydytoju, kuris dar suleido vaistų. Žmonės mus paprotino, kad apie įvykį praneštume policijai: išsikvietėme įgaliotinį. Iš pradžių A.Pocius su mumis kalbėjosi geranoriškai, bet, kai pas jį apsilankė įgaliotinis, šis mums pareiškė, kad konfliktą spręsime teismo keliu“, - pabrėžė R.Stonkienė. Ji neslėpė, kad liepos 3 d. skambinusi į Kretingos, Klaipėdos bei Vilniaus valstybines veterinarijos tarnybas, reikalavusi, kad atvyktų komisija ir surašytų aktą, nes, jos manymu, šio dokumento prireiks bylinėjantis su A.Pociumi.

Rasa ir Bronius Stonkai jaučia nuoskaudą dėl netikėtai patirtų materialinių nuostolių.

Bitės „su auskarais“ nelekioja

Salantuose gyvenantis bitininkas A.Pocius redakcijai pasakojo iš pradžių ketinęs geranoriškai atlyginti nuostolį: „Galvoju: sumokėsiu už vaistus ir už patirtą nuostolį, duosiu ganyklos. Juk gyvuliai nenugaišo, o taisosi. Bet kai antrą kartą atvažiavus B. Stonkus pradėjo reikalauti milžiniškų sumų, pasakiau, kad pyktis su kaimynais nenoriu – jei negalime žmoniškai susikalbėti, reikalus spręsime valdiškose institucijose“, - neslėpė 30 metų bitininkaujantis vyras.

„Antra vertus, - samprotavo A.Pocius, - iš kur man žinoti, kad tikrai mano bitės sugėlė Stonkų gyvulius, gal koks praskrendantis spiečius arba vapsvos? Bitės juk nesužymėtos kaip jaučiai, - „su auskarais“ nelakioja. Bitės be reikalo nepuola, gal patys jaučiai pasileido ir užerzino bites?“.

Bitininkas neslėpė, jog „dėl šventos ramybės“ ketinąs iš savo tėviškės, kur ilgus metus laikė bityną, iškeldinti avilius, - dabar tam ieškąs tinkamos vietos. Bet jam keista – jeigu jau savame kaime nebegalima laikyti bičių, tai kurgi kitur belaikyti. Juk ir netoliese tame pačiame kaime yra didelių bitynų bei šalia ganosi galvijų bandos.

Kalti patys žmonės

Kretingos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Normantas Žeimys patikino gerai žinąs šią situaciją, nes teko bendrauti su R.Stonkiene, kuri, parodžiusi nepasitikėjimą jų tarnyba, išsikvietė kolegas iš Klaipėdos.

Remdamasis jų patikrinimo aktu, N.Žeimys teigė: „Nė viena konfliktuojanti pusė negalėjo pateikti konkrečias žemės ribas patvirtinančių dokumentų, nes jų neturi: vieni nurodė į vieną, kiti – į kitą pusę. Jaučių savininkė R.Stonkienė lokalizavo vietą, kur incidento metu ganėsi jos gyvuliai: aviliai nuo tos vietos buvo už 100 m. Akte komisija surašė rekomendacijas, kad bityno savininkui reikėtų toliau nukelti avilius, o jaučių šeimininkams atokiau parinkti ganyklas“, - pabrėžė N.Žeimys. A.Pociaus avilius nuo R. ir B. Stonkų sodybos skiria gojus. N.Žeimio teigimu, pagal normatyvus atvirame plote į priešingą pusę rekomenduojamas atstumas nuo avilių yra 50 m.

„Bites galima laikyti net ir sodininkų bendrijos sklype, kurio plotas tėra vos 6 arai, tačiau nuo kaimyninio sklypo aviliai turi būti ribojami biologiniu barjeru – tvora ar gyvatvore“, - įprastai nepavojingą kaimynystę su bitėmis apibūdino N.Žeimys.

Jo nuomone, šio konflikto galima buvę išvengti: „Nei bitės nėra kaltos, nei jaučiai, o tik - žmonių veikla. Kiekvienas bitininkas turi įvertinti situaciją, jaučių savininkai – taip pat. Negalima teigti nei taip, nei kitaip: kaip įrodyti, kad konkrečiai A.Pociaus bitės sugėlė, o gal patys jaučiai pasileido ir nuėjo ligi avilių? Viską lemia žmogiški dalykai: suprantu jaučių augintojų nuostolį ir stresą, bet sukelti tokio sąmyšio nevertėjo, nes bitininkas neneigė problemos ir savo iniciatyva iškvietė veterinarijos gydytoją“.

*

Kretingos bitininkų draugijos vadovo Augusto Latako komentaras:

- Dabar bitės užimtos darbu: žiedai pilni nektaro, joms - pats medunešis. Jų pyktį tiesiog kažkas išprovokavo: manau, kad jaučiai galėjo apspardyti avilius arba su uodegomis užmušti kelias bites, o mirusių bičių kvapas suerzino kitas bites. Bitės gali sugelti tik rugpjūtį, kada nebedirba, o tik saugo avilius.

Galiu patvirtinti, jog A.Pocius yra patyręs bitininkas, dalyvauja tarptautiniuose seminaruose, jis pirko 10 apvaisintų motinėlių iš Skuodo, Kauno. Gamta yra gamta, bet žmonės turi elgtis supratingai. Kodėl tik jaučių savininkė skaičiuoja nuostolius, - juk kiek žuvusių bičių prarado ir bitininkas.