Be socialinių išmokų kas antras lietuvis gyventų žemiau skurdo rizikos ribos

Skurdo rizikos lygis Lietuvoje pernai siekė 18,6 proc. ir, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo 0,6 proc., praneša Statistikos departamentas, remdamasis pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimo duomenimis.

Apskaičiuota 2012-ųjų skurdo rizikos riba siekė 749 litus per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 1572 litus šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus. Padidėjus gyventojų pajamoms, skurdo rizikos riba pernai išaugo 12,5 proc.

Žemiau skurdo rizikos ribos 2012-aisiais gyveno apie 560 tūkst. lietuvių. Disponuojamąsias pajamas, mažesnes už skurdo rizikos ribą, dvigubai dažniau gaudavo provincijos gyventojai: mieste tokių žmonių dalis sudarė 13,7 proc., kaime - net 28,5 proc. Tačiau palyginti su 2011-asiais, skurdo rizikos lygis sumažėjo tiek mieste (0,5 proc. mažėjimas), tiek kaime (0,7 proc. mažėjimas).

Tyrimas parodė, kad skurdo rizikoje dažniausiai atsiduria vaikai ir jaunimas. Vaikų iki 18 metų skurdo rizikos lygis siekė 20,8 proc., 18-24 metų jaunimo - 20,2 proc. Dėl sumažėjusio nedarbo ir išaugusio darbo užmokesčio 18-64 metų amžiaus asmenų skurdo rizikos lygis, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo ir sudarė 17,9 proc.

Pensinio amžiaus - 65 metų ir vyresnių - asmenų skurdo rizikos lygis sudarė 18,7 proc., jis išaugo 9 proc. Išmokėta vidutinė senatvės pensija buvo 1 litu mažesnė už skurdo rizikos ribą vienam gyvenančiam asmeniui. Tai reiškia, kad vieni gyvenantys senatvės pensininkai, gaunantys vidutinę ar mažesnę už vidutinę senatvės pensiją, atsidūrė žemiau skurdo rizikos ribos.

Valstybės socialinės išmokos labiausiai veikė namų ūkius su vaikais. Paskaičiuota, kad, atėmus socialines išmokas, vaikų iki 18 metų skurdo rizikos lygis būtų išaugęs nuo 20,8 iki 35,3 proc. Neskiriant jokių socialinių išmokų, žemiau skurdo rizikos ribos gyventų beveik kas antras šalies gyventojas.

Duomenys apie gyventojų pajamas ir gyvenimo sąlygas surinkti 2012 m. kovą-liepą, apklausus 5394 namų ūkius, atrinktus atsitiktinės imties būdu naudojantis Gyventojų registru. Duomenims apie pajamas rinkti papildomai buvo naudojami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys.

Pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimas Europos Sąjungoje (ES) kasmet atliekamas pagal Eurostato metodiką.