Ar verta globoti vaiką?

BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro darbuotojos sako, kad vis daugiau žmonių ryžtasi tapti tėvais net ir paaugliams.

Krikšto mama - tas pats, kas mama

"Mano brolio kūdikis dažnai verkė, tad būdama 14 metų pasisiūliau būti krikšto mama ir jį pakrikštijome. Iki Algis sulaukė 10 metų, nedaug apie jį žinojau. Po skyrybų brolis ėmė gerti, ir jo žmona mūsų mamai atvežė mažą berniuką bei paliko. Jau tada žmogutis patyrė traumą.

O kai mirė mano mama, vaikui buvo 15 metų. Brolis tuo metu išsivadavo iš priklausomybės ir sukūrė naują šeimą Norvegijoje. Ėmė siųsti sūnui pinigų, leido apsigyventi savo bute Klaipėdoje, mokėjo už tą butą. Aš krikštasūnį parsivežiau, kai reikėjo jį gelbėti nuo mirties. Man nuo vaikystės buvo įdiegta, kad krikšto mama - tas pats, kas mama", - pasakojo Danutė.

SUNKUMAI. Pasak socialinių pedagogų, pagrindinė problema, su kuria susiduria globėjai - vaiko adaptacija šeimoje, nes susikurti prieraišumą nėra paprasta. Taip pat aktualūs yra vaiko drausminimo ir auklėjimo klausimai, ypač kai šeimoje auga ir biologiniai vaikai. Vyginto SKARAIČIO nuotr.

Anksčiau berniuko ji negalėjo pasiimti, nes su vyru ir dviem mažais vaikais gyveno pas uošvius. Tad paauglį augino gatvė. Sulaukęs 18 metų Algis sumušė žmogų, ir šešeriems metams pakliuvo į įkalinimo įstaigą Pravieniškėse. Krikšto mama jį lankė, vežė maistą. Pirmojo apsilankymo metu vaikinas kaltino Danutę, kad buvo paliktas likimo valiai kaip našlaitis. O paskui jo motiną rado negyvą, ilgai nenustatė tapatybės, Danutė ją ir palaidojo. Vaikinas išgyveno didelį sukrėtimą, kai buvo išleistas iš Pravieniškių į laidotuves.

Įtraukė narkotikai

"Kai grįžo iš kalėjimo, iškart atėjo pas mane į darbą. Jis buvo kaip kūdikis, sakė: "Kaip dabar gyvensiu? Kalėjimas buvo mano namai." Užsiregistravo į darbo biržą, tvarkėsi dokumentus, ruošėsi laikyti vairuotojo teises.

Kartą paskambino ir pralemeno, kad blogai jaučiasi. Nuvažiavau - panašu į gripą, visas dreba po keliais apklotais, aplink akis - raudonos dėmės. Poliklinikoje gydytoja pasakė, kad tai tikrai ne gripas, tad slapta paėmiau jo šlapimo tyrimams, ir narkotikų testas buvo teigiamas. Iš anoniminių narkomanų gavau knygelę "Laiškai tėvams apie narkotikus", pasakiau vaikiui: "Jeigu man meluosi, negalėsiu padėti", - sakė Danutė.

Krikštasūnis prisipažino prieš 4 metus pradėjęs rūkyti žolę, jautė, kad "veža", paskui perėjo prie heroino, kurį leidosi, kad išgyventų. Moteris Algį barė, keiksnojo, atseit, tu toks ir anoks, kaip drįsti taip elgtis. Psichiatras patarė jokiu būdu "neūdyti", rodyti tik meilę ir leisti suprasti: "Kai tau labai reikės, aš būsiu šalia."

Jis verkė, atsiprašinėjo. Kartą 2 valandą nakties paskambino: "Man labai bloga, gelbėk! Man abstinencija, aš nusižudysiu, neištversiu!" Greitosios pagalbos medikė suleido vaistus - poveikio jokio. Ji dar pasakė Danutei, kad negalima jo palikti vieno. Moteris Algio maldavo: "Tik ištverk iki ryto."

Vedžiojo už rankos

Į Psichiatrijos ligoninę nepriėmė, Priklausomybės ligų centras šeštadienį buvo užrakintas. Psichiatras patarė Algį gydyti namuose, o vežamą atgal kančios laužė kaulus, prasidėjo stiprūs traukuliai, vėmimas. Su draugėmis pakaitomis dvi paras statė lašinę, budėjo.

Vaikinas nebejautė, kad teršia po savimi, Danutė nuolat keitė patalynę ir nuo jo nesitraukė. Vėliau mokė Algį iš naujo valgyti ir vaikščioti, eidama į parduotuvę, nepaleido jo rankos. Kai nuvežė į Priklausomybės ligų centrą, kaip tik narkomanai ėjo pasiimti metadono.

"Jis išsigando, nes kai kurie atėjo su strampais vietoje kojų, kaip zombiai, iš kapo ką tik išlipę. Klausiau, ar ir jis tokio gyvenimo nori? Paskui 4 mėnesius gėrė raminamuosius, jų nuolat prašinėjo, duodavau tik tiek, kad nepriprastų. Manęs žmonės klausė, ar nebijau namuose laikyti narkomaną, ir sakė, kad šitaip mylėti gali tik mama", - pasakojo moteris.

Turi savo šeimą

Danutė pagaliau pranešė vaikino tėvui, kokią dramą Algis išgyveno. Tas labai susijaudino, atsiuntė pinigų lėktuvo bilietui.

Dabar Algis turi šeimą Norvegijoje. Kol kas jis ieškosi darbo, tai šeimininkauja namie, verda, prižiūri vaikus. Anot pokalbininkės, brolis turi nuostabią moterį, kuri myli brolį, o kartu ir jo sūnų.

"Aš galvojau, kad niekas geriau už mane vaikinu nepasirūpins. Bet naujoje šeimoje į Algį kreipiamasi mažybiniais žodeliais. Tie žmonės kompensuoja vaikinui tai, ko jis neturėjo vaikystėje", - sakė krikštamotė, nė akimirkos nesigailėjusi nemigo naktų, iškentėto skausmo.

"Tapo mano vaiku"

Saulė su vyru apsilankydavo Sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, ir važiuodavo ne rinktis vaiko, o tiesiog pabendrauti.

"Pasišnekėjom su vyru, gal reikia pasiimti globoti vaikelį, ir tai padarėme gana greitai, niekam apie tai nekalbėjome. Ir nerekomenduočiau pasakoti, nes visi pradeda gąsdinti, filosofijas išvedžioti. Sugalvoji, ir daryk: bus taip, kaip turi būti, ir kiekvienam vis kitaip, ne taip, kaip kažkam ar net tau pačiam atrodė", - sakė Saulė.

Pora gavo sąrašą vaikų, kurių dokumentai sutvarkyti globai. Susipažino su Domu, kelis kartus pasiėmė į namus, širdis nesipriešino, ir apsisprendė.

"3 metukų vaikas išvis nekalbėjo, atrodė, kad vystymasis sulėtėjęs, bet viskas vyko audringai, netrukus kalbėjimas atsirišo taip, kad reikėdavo papildomų jėgų norint į viską atsakyti.

Norėčiau pasakyti, kad naujo, ypač mažo žmogaus atėjimas į namus yra didelis atsinaujinimas, turi atsisakyti rutinos ir sustabarėjusių nuostatų. Gyvenimas smarkiai pasikeičia, turi derintis, naktį keltis, bet tai neapsunkina.

Stengiausi laikytis vaikui įprasto režimo, tam tikru laiku maitinti, migdyti, o paskui susiderino ritmai. Buvome pasiėmę vaiką globoti, nes tada mokėdavo pašalpą po 500 litų per mėnesį, ir pervesdavome į banko sąskaitą. Bet kai turėjo eiti į mokyklą, suteikėme jam savo pavardę", - sakė Domo įmotė.

Reikia daug ko atsisakyti

Ji pasakojo, kad tuo metu, kai ruošėsi tapti globėjais, lankė kursus. Psichiatrai, pedagogai kalbėjo apie blogiausią variantą: kokios ligos, nenuspėjamas elgesys. Saulė visa tai praleido pro ausis.

Ji sako: "Visko gyvenime būna, bet jeigu galvosi, kad visa, kas blogiausia, nutiks tau, tada užsiprogramuosi. Iš valdiškų namų paimti vaikai yra jautresni, lengviau pažeidžiami, jiems reikia daug švelnumo, dėmesio, emocinio nusiteikimo prieš miegą."

"Jei jau turi žmogų šeimoje, jis tampa tavo vaiku, ir tau nėra jokio skirtumo, iš kur jis atėjo. Reikia į savo vietą pastatyti darbą, karjerą, nes į du frontus tikrai nesuspėsi, laiką atiduodi augančiam žmogui. Ar atsiperka toks atsižadėjimas? Mūsų esybėje daug egoizmo, bijom, kad kažką reikės aukoti. Bet jau yra tokie laikai, kai riba, kas mano ir ne mano, smarkiai tirpsta, ir atsižadėjimas kažko savo vardan kito žmogaus perkelia į kitą plotmę", - sakė Saulė.

Nesiėmė bausmių

Moteris pabrėžė, kad jeigu vaikas neklausia, tai ir nekalba su juo apie biologinę šeimą. Pasak jos, Domas žino, kad nėra žmogus iš šalies, kad yra savas. Anot Saulės, be reikalo manome, kad vaikas yra buka būtybė.

"Tie vaikai turi be galo daug išminties, ir aš pati turiu labai daug ko pasimokyti iš jų pasaulio matymo. Paklausiu Domo patarimo, nesu komanduojanti motina, nebijau atsiprašyti, jei buvau neteisi ar šiurkšti.

Ir tikrų tėvų lūkesčiai dideli, tikisi, kad jo vaikas bus idealus; tuomet tėvai turi ieškoti problemų savyje. Šeima tarsi nuostabi, į ją ateina vargšas vaikas, ir manoma, kad jį reikia perdirbti. Gerai, jeigu sugebame tolerantiškai, su švelnumu, kantrybe peršnekėti, analizuoti. Aš nesielgiau agresyviai, nesiėmiau bausmių; mačiau, kad tai neveiks, netgi gali pabloginti situaciją", - sakė Saulė, užauginusi Domą laimingu žmogumi, suteikusi jam galimybę lankyti šokius, dailės ir muzikos užsiėmimus. Įsūnis baigė studijas užsienio dailės akademijoje.

Globoja ir vyresnius

BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro socialinės darbuotojos Violeta Zakatovienė ir Ingrida Vainorienė teigia, kad globoti vaikus imasi maždaug tiek pat giminaičių, kiek ir svetimų. Pastarieji dažniausiai pageidauja globoti mažesnius, maždaug iki 6 metų vaikus. Jų pagrindiniai motyvai - pagalba vaikui, noras turėti gausesnę šeimą.

Giminaičių pagrindinis motyvas - kad vaikas nepatektų į globos įstaigą. Giminaičiai linkę globoti įvairaus amžiaus vaikus, nuo kūdikių iki paauglių. Paradoksas, tačiau giminaičių šeimose dažniau kyla problemų nei svetimų globėjų.

PROBLEMA. "Dažniausiai faktas, kad vaikas globojamas, iškyla į viešumą tada, kai jis mokykloje prasikalsta", - sakė socialinė darbuotoja Ingrida Vainorienė. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

"Per pastaruosius dvejus metus pastebėjome, kad vis dažniau šeimos ryžtasi globoti vyresnio amžiaus vaikus. Tai brandesnio amžiaus žmonės, jau užauginę savo vaikus, tačiau norintys ir galintys padėti užaugti likimo nuskriaustam vaikui. Vyresni žmonės įvertina ir tai, kad amžiaus skirtumas tarp globėjo ir globotinio taip pat turi didžiulę įtaką, todėl ir renkasi vyresnius vaikus", - sakė V. Zakatovienė.

NESIGAILI. "Nepaisant patirtų rūpesčių, įtėviai ir globėjai tikina, jog, atsukus laiką atgal, jie vėl pasielgtų taip pat: suteiktų galimybę vaikui užaugti šeimoje", - teigia socialinė darbuotoja Violeta Zakatovienė.

Šiais metais vyresnius vaikus, netgi po du ir tris, paėmė globoti svetimos šeimos. Viena, turinti tris savus vaikus, ėmė globoti du kaimynų paauglius, likusius našlaičiais. Abu berniukus ši šeima gerai pažino, jie mokėsi kartu su jų vaikais, artimai bendravo. Kita globėjų šeima, auginanti tris savo vaikučius, paėmė globon tris mergaites: dvi paaugles ir mažametę. Globotinės gyveno kaimynystėje, ir šeima negalėjo likti nuošalėje, kai buvo sprendžiamas mergaičių likimas. Kelios svetimos šeimos šiemet paėmė globon po vieną paauglį.

Vieni kitus pažįsta

"Mūsų centras teikia bendrąsias socialines paslaugas globėjams, kurie su globotiniais giminystės ryšiais nesusiję. Šiandien turime tik vieną šeimą, kuri nuo bendravimo su socialiniais darbuotojais yra atsiribojusi. Lankomės namuose, ugdymo įstaigose, tarpininkaujame sprendžiant įvairius konfliktus, padedame organizuoti susitikimus. Vieną kartą per ketvirtį organizuojamos savitarpio paramos grupės, kuriose mielai dalyvauja ir įtėvių šeimos. Dauguma šeimų vieni kitus gerai pažįsta, kadangi drauge dalyvavo mokymuose. Šių susitikimų metu šeimos dalijasi savo patirtimi, bando vieni kitiems padėti spręsti iškilusias problemas", - sakė I. Vainorienė.

Pasak pokalbininkių, pagrindinė problema, su kuria susiduria globėjai, - vaiko adaptacija šeimoje, nes susikurti prieraišumą nėra paprasta. Taip pat aktualūs yra vaiko drausminimo ir auklėjimo klausimai, ypač kai šeimoje auga ir biologiniai vaikai.

Priimti su visa praeitimi

Socialiniai darbuotojai informacijos neviešina, globėjai patys sprendžia, kiek ir su kuo apie tai kalbėti. Apie tai, kad yra ne tikrieji tėvai, turi pasikalbėti su vaiku, pamokyti, kaip jam elgtis, jeigu prikišama, kad auginamas ne savo gimdytojų. Dažniausiai globos faktai iškyla į viešumą tada, kai mokykloje vaikas prasikalsta.

"Viena šeima globon paėmė paauglę mergaitę, kurios ryšys su mama buvo labai stiprus. Globėjai labai nerimavo, ar pavyks su mergaite rasti kontaktą, kai ji nuolat apie motiną kalba, dažnai aplanko po pamokų. Iš pradžių kilo sunkumų, šeima jautė tarsi nusivylimą, tačiau vėliau patys pasiūlė mergaitei drauge aplankyti mamą. Kai globotinė suprato, kad ją globėjai priima su visa jos praeitimi ir gyvenimo istorija, santykiai pasikeitė. Mergaitė ėmė atviriau demonstruoti savo jausmus globėjams, tuo išreikšdama savo pasitikėjimą jais.

Visada globėjams teigiame, kad prieraišumas formuojasi gana ilgai, prisitaikymas šeimoje gali trukti metus ir daugiau. Dauguma globėjų, nors ir patiria daugybę sunkumų ir išbandymų, teigia, jog jeigu grąžintų laiką atgal, visgi pasielgtų taip pat", - sakė V. Zakatovienė.

Specialūs mokymai

Būsimieji globėjai (rūpintojai) Klaipėdoje dalyvauja mokymuose, kurie trunka apie tris, o išimtiniais atvejais - keturis mėnesius. Per šį laikotarpį asmenys, ketinantys globoti vaikus, privalo išklausyti 10 sesijų, kuriose kalbama apie komandinį darbą užtikrinant stabilumą vaiko gyvenime, apie atvirą kalbėjimą su vaiku, raidos poreikių tenkinimą, ką daryti netekties metu, kaip padėti vaikui pajausti savąją vertę. Mokymai leidžia pasiruošti pokyčiams.

Grupės vadovai konsultuoja individualiai, apsilanko globėjų namuose. Prieš priimant sprendimą siekiama apsaugoti vaiką nuo dar vienos netekties sukelto skausmo, o globėjų šeimą - nuo blogų išgyvenimų ir nusivylimo. Ryšys su globėjais ir įtėviais palaikomas nuolat.

2013 metais mokymus sėkmingai baigė 18 globėjų šeimų. Viena šeima dar laukia vaikučio.