Ar saldi benamio laisvė?

67 metų Sigitas, prašantis išmaldos miesto centre, buvo nusiteikęs itin nihilistiškai. Iki šiol jis pusiau su bėda gyveno bičiulio sūnaus, prieš daugelį metų tuomet dar nelegaliai išvykusio į Londoną, paliktame būste. Bičiulis gaudavo 700 litų pensiją, ir jie suremdavo pečius, bet sausį draugas numirė, ir dabar jo sūnus ketina atvažiuoti per Velykas, kad parduotų tą bendrabučio kambariuką. Sigitas sakė neprapulsiąs, ką nors suras: yra rūsių arba miške išsikas žeminę.

Apspjaudo ir suspardo

"Gaunu 300 litų su centais invalidumo pašalpą. Kosėju krauju, įtariu, kad plaučių vėžys. Žmonės sako, kad nueičiau pas gydytoją, bet už ką vaistus pirksiu? Verčiau neėdęs būnu, bet sumoku už butą. Kai draugelis buvo slaugos ligoninėje, mačiau: papuolei ten, esi nurašytas kaip šiukšlė. Imtų, iškaboje ir parašytų: "Klaipėdos dvasinimo namai", - sakė Sigitas.

Mėsos Sigitas ir nebesukramtytų, bet makaronų ar kruopų košė - kaip mana iš dangaus. Bet kiekvieną dieną vis blogiau ir blogiau. Praeina pro šalį puikiai apsirengęs ponas: atsikrenkš, apspjaus arba atsivėdėjęs įspirs. Arba išsitraukia piniginę didumo kaip portfelį, graibosi, kol ištraukia porą baltų centų. Tie, kurie duotų, neturi, ką duoti. Kartais praeiviai ant šaligatvio padeda maisto. Kol kalbėjomės, viena geradarė atnešė žmogeliui debesylų arbatos su medumi termosą.

Praeitą dieną, kai Sigitas "dirbo" 6 valandas su puse, pavyko sukrapštyti 7 litus 50 centų. Nusipirko du talonus, kad galėtų iš Rumpiškės gatvės atvažiuoti į "darbavietę", dar - batono sau ir naujam draugui - katinukui. Žmogus sakė per šiuos keliolika metų atpratęs nuo sąvokų "pusryčiai", "pietūs", "vakarienė"; kada turi, tada ir pavalgai. Karališka diena išaušta, kai surenka 10-15 litų, bet taip nutinka vasarą, kai žmonės atsipalaidavę, gerai nusiteikę ir nepramauna prošal užsimūturiavę galvas.

---

Nors sakoma, jog Dievas padeda tiems, kurie patys sau padeda, Sigitas nevaikšto po parapijų "Caritus". Jis teigia, kad per 18 metų vos du ar tris kartus gavo pasityčiojamai mažas pašalpas kaip II grupės invalidas - po 150 ar 300 litų.

"Padegčiau aš tą laisvą Lietuvą"

Kaip atsidūrė gatvėje? Gali būti, kaip pats sako, kažkada yra baigęs Jūreivystės mokyklą, plaukė į jūrą, tačiau sunkoka patikėti pasakojimu apie gyvenimą sovietmečio Kaliningrade.

"Buvau vieno didžiausių Rusijos kelių statybos kooperatyvo pirmininkas, ir didžiausi viršininkai, įeidami į mano kabinetą, nusiimdavo skrybėlę. Bet įsipainiojau į politiką, netekau darbo, ir net pasodinti norėjo, nes parsidavėlišką prokurorą išvadinau pederastu", - sakė Sigitas.

Parskubėjo pora metų anksčiau iki Lietuva tapo nepriklausoma, kurį laiką gyveno iš santaupų. Netrukus jį paralyžiavo, trejus metus pragyveno vieno Kauno daugiabučio rūsyje. Naktimis, kad žmonės nesijuoktų iš jo, taip pažeminto, šliaužiodavo keturiomis tarp žiurkių, vėliau - dviem lazdomis pasiremdamas: mankštinosi, kad vėl atsistotų ant kojų, kol iš nosies pasipildavo kraujas.

Paklaustas, kodėl nenori iš niekur priimti pagalbos, atšovė: "Man iš šitos valstybės nieko nereikia. Negaliu pagalvoti apie šunsnukius, sugriovusius kolūkius, ir parazitus, oligarchus. Tokią paramą iš Europos Sąjungos gauna, ir jeigu visko neišvogtų, gyventume ne blogiau kaip Švedijoje ar Danijoje. Argi čia gyvenimas? Jau buvo sukruštai, bet nuo vilko ant meškos užbėgom. Padegčiau tą visą laisvą Lietuvą, išvažiuočiau, kad akys nematytų, kaip čia žmonės vargsta... Gerai, kad man neilgai gyventi liko", - kaip iš gatvės tribūnos kalbėjo Sigitas, įbedęs akis į tirštą rūką.

Konteineriai vis dar išmaitina

37 metų benamė Rima pokalbį pradėjo nuo to, kad iš jos autobuse kažkas ištraukė asmens dokumentus. Migracijos tarnyboje už naujus dokumentus reikėtų mokėti 60 litų; o kas juos paskolins ar paaukos benamiui? Jau neatsimena, prieš kiek metų yra gavusi kokią pašalpą.

Vienintelis būdas gauti pinigų yra palankiai pasibaigusi byla dėl Rimos išžaginimo: ji tikisi, kad iš skriaudėjų bus priteista apie 10 tūkst. litų, nors pati supranta, kad tai - rožinės iliuzijos. Kai moteris su kitais varguoliais glaudėsi apleistame darželyje - vaiduoklyje, vieną naktį ją išžagino keturi vyrai. Jeigu gailestingasis "kolega" nebūtų laiku iškvietęs policijos, įvykis galėjo baigtis ir tragiškai.

---

"Į "Išganymo armijos" dienos centrą ateinu išsimaudyti, pasiimti higienos priemonių bei drabužių. Galima nueiti pavalgyti į Šv. Kazimiero bažnyčios labdaros valgyklą, bet aš maitinuosi iš konteinerių, nes neturiu pinigų autobusui, o pėsčiomis - ilgas kelias. Be to, konteineriuose gali rasti man tinkamo dydžio batų. Dažniausiai iš ten iškapstom kokių atliekų, burokėlių, bulvių, nešviežių konservų, nes kažką reikia valgyti, bet kartais žmonės pakabina šilto maisto kaip zylėms: aukštai, švariai supakuotą. Meldiesi, kad rastum ką suvalgyti", - sakė Rima.

Drauge su sugyventiniu, kai sutemsta ir sumažėja žmonių, jie įsitaiso nakvynei po balkonais. Laikosi dviese, nes ten, kur benamiai gyvena kolonijomis, kyla peštynių, gaisrų. Ir šiaip visi benamiai yra pasidalinę savo teritorijomis, dėl kurių kartais kaunasi kaip gladiatoriai.

Varį ir kitą atrastą metalą, tuščius butelius jiedu neša į supirktuves, iš to ir gyvena. Kartais per dieną pelnas siekia 5 litus, bet kai likimas itin palankus, "pasidaro" ir 20-30 litų, nusiperka duonos ir dešros. Išmoko greitai išardyti išmestus kompiuterius, televizorius. Kartą, sakė, rado išmestus auksinius dantis, kuriuos pardavę gavo 600 litų, bet stebuklai vyksta ne kasdien.

Moteris patikino darbo nebijanti, yra dirbusi ir kaime, melžė karves, bet ūkininkas jas pardavė. O dabar idant padorus ūkininkas ją priimtų, turėtų neatrodyti kaip "bomžė". Dėl tos priežasties, o ne todėl, kad būtų gegutė, ir savo vaikų nelanko.

"Aš išmaldos niekada neprašau"

Rima prisiminė priešpaskutinįjį turėtą būstą Pievų take. Iš ten į vaikų globos namus ir buvo išvežti trys mažamečiai jos vaikai. Kasdien vyko kraupios išgertuvės, sugyventinis moterį daužė it bokso kriaušę. Rimos vaikystė buvo kur kas saugesnė, nors biologinė motina ją, dar kūdikį, pametė ant sujauktos lovos ir išėjo ieškoti vyrų meilės.

Rimą auginusi globėja vėliau paliego, ir liepė pačiai savimi pasirūpinti. Rima gyveno bendrabutyje, kol mokėsi dažytojų-tinkuotojų ir plytelių klojėjų amato. Keletą metų dirbo šį darbą, vėliau - indų plovėja. O tada sugyventinis ją išvijo iš namų.

"Vasarą būna geriau, gali nueiti į upę išsimaudyti. O dabar, kai praūžė tie uraganai, mus skalbė lietus, ir neturėjome kur išsidžiovinti skudurų ant savęs, rytą atsikėlėme su šlapiais. Turėjome tik "vaisiaus", pasidalinome, bet kūnai sušilo neilgam, nes "kancarai" buvo šlapi, vėl ieškojome ko išgerti. Aš išmaldos niekada neprašau. Jeigu sušalsime negyvai, ką padarysi - toks gyvenimas", - tokia intonacija baigė pokalbį benamė.

---

Statistika

Pernai apie 670 tūkst. mūsų šalies gyventojų gyveno žemiau skurdo rizikos ribos. Skurdo rizikos lygis sudarė 20,2 proc., rodo Statistikos departamento duomenys.
Pajamas, mažesnes už skurdo rizikos ribą, mieste gavo 16,2 proc., kaime - 28,4 proc. gyventojų. Palyginti su 2009 m., skurdo rizikos lygis mieste padidėjo 1,5 proc. punkto, kaime - sumažėjo 4,3 proc. punkto.

Palyginti su 2009 m., dėl gyventojų pajamų mažėjimo, skurdo rizikos riba sumažėjo 15,6 proc. Tai nulėmė ir skurdo rizikos lygio sumažėjimą.

Vaikų iki 18 metų skurdo rizikos lygis 2010 m. buvo 23,3 proc., ir, palyginti su 2009 m., sumažėjo 0,4 proc. punkto. Dėl išaugusio nedarbo ir sumažėjusio darbo užmokesčio 18-64 metų amžiaus asmenų skurdo rizikos lygis, palyginti su ankstesniais metais, padidėjo 3,3 proc. punkto ir 2010 m. siekė 21,8 proc. Labai sumažėjo 65 metų ar vyresnio amžiaus asmenų skurdo rizikos lygis, 2010 m. jis sudarė 10,2 proc. (2009 m. - 25,2 proc.). Padidėjus senatvės pensijoms (pensijos buvo didinamos 2008 m. rugpjūtį) ir sumažėjus skurdo rizikos ribai, vidutinė senatvės pensija 2009 m. gerokai viršijo skurdo rizikos ribą. Tai reiškia, kad senatvės pensininkai, gaunantys bent vidutinę ar netgi mažesnę už vidutinę senatvės pensiją, atsidūrė aukščiau skurdo rizikos ribos.

Pagal namų ūkio sudėtį atsidurti skurde dažniausiai rizikuoja asmenys, gyvenantys namų ūkiuose, kuriuos sudaro vienas suaugęs asmuo ir išlaikomi vaikai (skurdo rizikos lygis - 44,4 proc.), taip pat vieni gyvenantys asmenys (27,6 proc.) ir du suaugę asmenys su trimis ar daugiau vaikų (23,4 proc.). Vienų gyvenančių asmenų rizika atsidurti skurde, palyginti su 2009 m., sumažėjo 19,3 proc. punkto. Didelė dalis vienų gyvenančių asmenų - pensinio amžiaus asmenys.

Asmenų, gyvenančių namų ūkiuose, susidedančiuose iš dviejų suaugusių asmenų su trimis ar daugiau vaikų, rizika atsidurti skurde, palyginti su 2009 m., sumažėjo 9,5 proc. punkto, o kitų namų ūkių su vaikais skurdo rizikos lygis išaugo. Tokiems skirtumams įtakos turėjo 2009 m. pakeista išmokos vaikams skyrimo tvarka (be pajamų vertinimo išmoka vaikui mokama tik vaikams iki 3 metų ir gausių šeimų vaikams).

Iš dirbančių asmenų žemiau skurdo rizikos ribos buvo 12,3 proc., bedarbių - 55,8 proc., senatvės pensininkų - 13,3 proc. asmenų.

Iš disponuojamųjų pajamų atėmus socialines išmokas (išskyrus senatvės ir našlių pensijas), skurdo rizikos lygis padidėtų iki 31,8 proc.

Skurdo rizikos gylis 2010 m. buvo 32,6 proc. Tai reiškia, kad žemiau skurdo rizikos ribos esančių asmenų disponuojamosios pajamos buvo vidutiniškai 32,6 proc. mažesnės už skurdo rizikos ribą. Palyginti su 2009 m., skurdo rizikos gylis padidėjo 9,5 proc. punkto.

SKURDAS. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, pajamas, mažesnes už skurdo rizikos ribą, pernai Lietuvoje mieste gavo 16,2 proc., kaime - 28,4 proc. gyventojų. Palyginti su 2009 metais, skurdo rizikos lygis mieste padidėjo 1,5 proc. punkto, kaime - sumažėjo 4,3 proc. punkto.