Apie ką žvejojam?

Dažnai vienur bei kitur sutikti žmonės, pažįstantys mane iš televizijos laidos laikų, ar tiesiog pažįstantys, klausia: "Kur kimba?". Būsiu atviras - neturiu atsakymo. Kas ir kur kimba būtent tuo momentu, kai mes susitikome kažkur, tikrai negaliu žinoti. Dėl labai paprastos priežasties. Aš tuo metu nežvejoju. Todėl toks klausimas man atrodo kiek keistokas. Kaip rodo mano ilgametė praktika, žuvys visiškai nekimba retai. Dažniausiai mes nemokame jų pagauti ar surasti. Mokėjimas suvilioti pasyvią žuvį ir yra mokėjimas žvejoti, na, bent jau svarbi jo dalis.

Paanalizavus klausimus, užduodamus žvejybos parduotuvėje, temas žvejų forumuose internete, peršasi išvada, kad daugeliui svarbi ne žvejybos kokybė, t. y. vieta, aplinka, gerai praleistas laikas ir galbūt įgyta patirtis, o kiekybė. Norime žvejoti ten, kur tikrai kibs, paprastomis priemonėmis "pridaužyti" žuvų ir iš esmės nieko naujo nesužinoję grįžti namo su laimikiu, kurio dažnai nėra kur dėti.

Daugumos žvejų manymu, televizijos laidos apie žvejybą - informacijos šaltinis tam, kad būtų aišku, kur važiuoti žvejoti ir kokias žuvis gaudyti, kad rezultatas būtų garantuotas. Stop. Čia ir prasideda niuansai.

Nuo televizijos laidos filmavimo iki jos pasirodymo televizijoje praeina 3-5 dienos. Ne mažiau. Kartais ir daugiau, jei nufilmuojamos kelios laidos iš karto. Jeigu rodoma sezoninių žuvų žvejyba, dažnai būna taip, kad tuo metu, kai laidą pamato žiūrovas, tos žuvys būna bala žino kur. Tada laidos rengėjai atsiima savo tuose pačiuose forumuose. "Apgavo. Prisipirko žuvies iš aplinkinių žvejų, nufilmavo, kad atseit pagavo, ir apgavo. Nuvažiavau ten žvejoti iškart po laidos - niekas nekimba."

Panašiai samprotauja statistinis lietuvis žvejys internete. Klasikinis pavyzdys - žiobrių žvejyba Minijoje ties Gargždais. Korsakas pagauna visai neblogai ir parodo tai televizijoje. Tūlas pilietis iškart po laidos nudrožia būtent ten, paaimanuoja, kad nėra kur atsistoti, kiek čia tų žvejų priviso, ir grįžta tuščiomis. Kaltas Korsakas. Nors jis gaudė, ko gero, antradienį, o šiandien sekmadienis. Be to, žiobris tokia žuvis, kad šiandien yra, rytoj jau nebe. Vandens lygis, oras, galų gale migracijos niuansai - visiška loterija. Ir nepamirškim, kad tas pats Korsakas tikrai moka žvejoti, o neįsivaizduoja tai mokąs, kaip įsivaizduoja nemaža dalis žvejų.

Visada gerbiau žvejus, kurie netrypia kitų nusėdėtų vietų, o ieško naujų, atkakliai bando jas išstudijuoti, pažinti. Dažnai nepasiseka, reikia ieškoti iš naujo, gaišti laiką. Bet kada nors tokia vieta atsiranda ir suteikia žvejui tos tikros, žvejiškos laimės. Truputį. Anksčiau ar vėliau ta vieta aptinkama kitų. Kartu su skaniai gaudančiu žveju. Tada vėl tenka kraustytis kitur. Bet čia ir yra visas žvejybos "skanumas". Atrasti kai ką naujo. Pačiam.

Kimba - nekimba?

Daugelį prie televizorių pririšo krepšinis. Žvejai - ne išimtis. Tačiau visada atsiras vienas kitas, kuris ras laiko ištrūkti su meškere. Nors porai valandų. Tie, kurie tai būtinai padarys, ir be patarimų žino, kur žvejoti ir kada, kad laikas, praleistas žvejyboje, nebūtų išmestas į balą. Tai vietų, kur būtų galima tikėtis ką nors sugauti, apžvalga, nelabai ir prasminga. Kita vertus, laikraštį būtinai paskaitys bent vienas žmogelis, kuris būtent dabar, čia, be galo nori žvejoti, būtinai rezultatyviai, bet nežino kur. Tai čia tam... vieninteliam.

Visas šio savaitgalio žvejybos sudėtingumas - vandens kiekis. Lyja visą savaitę ir natūralu, kad vanduo turi kažkur pasidėti. Paprastai jis suteka į upes. Upės nuo vandens pertekliaus labai susinervina, patvinsta ir susidrumsčia, todėl žvejoti tokiomis sąlygomis nėra paprasta.

Bet jeigu jau nežvejoti neįmanoma - siūlyčiau rinktis arba stovinčio vandens telkinius, arba ieškoti ramesnių upių. Viena iš tokių - Danė.

Žiotyse ešeriai vis dar vaiko mailių, aukščiau, ties "Klaipėdos mediena", taip pat jų galima sugauti. Mariose žvejoti taip pat įmanoma, nors srovė stiproka. Nuo krantinių galima pabandyti sugauti įvairios žuvies. Ar ji kibs - klausimas ne man. Be to, rinktis televizorių, o ne žvejybą, gali paskatinti ir orai. Visą savaitę lyja ir nėra jokios garantijos, kad taip pat nebus ir savaitgalį. Nors sinoptikai šitoje vietoje kiek optimistiškesni. Šiandien dar žada nedidelį lietų, kurį būtų galima ir išgyventi.

Lietaus žadama nedaug, o kitos sąlygos visai pakenčiamos. Oras turėtų sušilti iki 16-18 laipsnių, kartais pašildys saulė, kuri tokiu metų laiku jeigu jau išlenda, tai ir šildo kaip reikiant. Vėjas taip pat nepiktas - 3-4 metrai. Kryptis - šiaurės, šiaurės vakarų. Labai geras vėjas žvejybai būtent nuo Smiltynės krantinių. Rytoj žadamas dar geresnis oras. Geresnis tuo, kad visa diena turėtų būti saulėta. Kitos sąlygos panašios kaip šiandien. Pasirinkusiems žvejybą tvenkiniuose - verta prisiminti, kad vanduo po truputį vėsta ir gaudant karpius vertėtų į tai atsižvelgti ir nepersistengti su stipraus kvapo jaukais. Jau po truputį galima bandyti jaukinti nuosaikesnio kvapo jaukais. Braškės, vanilė, bananai ir kita egzotika gali ilsėtis.

Pasiruošimai

Formaliai ruduo jau prasidėjo. Nors orai, kurių ir iki šiol normalių nebuvo, dar kurį laiką labai nesikeis, tačiau faktas lieka faktas - ruduo. Na, o su rudeniu ir ilgųjų meškerių sezono pabaiga artėja. Kiek čia to atviro vandens ir beliko - daugiausia trys mėnesiai. Paskui teks imti kitokias meškeres ir kitokią aprangą.

Dabar pats laikas kaupti pinigėlius rudeniniams išpardavimams, kurių neišvengiamai bus. Žūklės parduotuvės norės sukaupti lėšų žieminiams užpirkimams, ir po savaitės kitos prasidės taip tautiečių mėgstamos akcijos ir nuolaidos. Pats laikas nebrangiai įsigyti galbūt labai reikalingą žaisliuką. Gal net ir solidų žaislą, vasarą kainavusį nepadoriai daug, dabar teoriškai įkandamą. Paprastai didžiausios nuolaidos duodamos brangiems daiktams, kurių sezonas baigiasi, ir rudenį gana nebrangiai galima įsigyti gerą valtį ar variklį. Žinoma, dar yra Kalėdos, didžiųjų pirkimų laikas, bet tuo metu nemaža dalis parduotuvių jau būna pakeitusios asortimentą į žieminį ir dalies vasaros sezonui reikalingų dalykų vitrinose nebebūna.

Apie vasarinių įrankių ruošimą žiemoti kalbėti dar anksti, jie dar pravers, o štai apie žieminės įrangos reviziją pagalvoti laikas.

Geriau iš anksto žinoti, ko nėra ir ko būtinai reikia. Ne laikas bus pirkti, kada reikės sėdėti ant ledo. Klaipėdoje žūklės parduotuvių daug. Kartais atrodo, kad net per daug. Bet jau ilgą laiką neužsidarė nė viena, todėl reikia suprasti, kad jų yra tiek, kiek reikia.

Paprastai visose jose asortimentas panašus. Kiek čia tų importuotojų Lietuvoje - vienos rankos pirštų užtenka. Visi jie vežioja prekes po visas parduotuves, visos parduotuvės taiko panašų antkainį, tai ir skirtumo kaip ir nėra... kur pirksi, ką pirksi - vis tiek kaina bus panaši.

Dar įvertinant tai, kad daugelis masinės gamybos produktų, skirtų vidutines ir mažesnes pajamas turinčiam žvejui, yra gaminami toje pačioje gamykloje, skiriasi tik užrašai, tai iš principo neverta labai kreipti dėmesio į vieno ar kito "atseit gamintojo" prekinį ženklą. Įrankį verta rinktis pagal kainą, kurią sau galite leisti sumokėti ir pagal tai, kaip jis "limpa" prie rankos. Rimtų gamintojų produkcija - kitas reikalas. Tai jau ne masinis produktas. Bet rimto gamintojo ir kaina paprastai būna labai rimta, vidutines pajamas turinčiam žvejui sunkiai įkandama. Nors aš už gerus daiktus.

Ypač svarbu geri drabužiai. Dabar, kai orai rytą vienokie, dieną - kitokie, o vakare apskritai jokie, drabužiai labai svarbu. Palaikyti sąlygiškai komfortišką savijautą visą dieną šiuo metų laiku, kada valandą lyja, pusvalandį šviečia saulė, paskui staiga papučia iš kaži kur atsiradęs vėjas, kuris atstumia debesį, iš kurio vėl palyja - geri, funkcionalūs drabužiai tikrai padės. Absoliutaus komforto negarantuos joks rūbas, net pats brangiausias, bet gero gamintojo kad ir striukės aprašymu galima tikėti. Jeigu striukė kainuoja kelis šimtus - reikia tikėti. Nes sumokėjus tuos kelis šimtus netikėti tuo, kad nusipirkai tikrai gerą daiktą, tolygu sušalti ir sušlapti dar nepradėjus žvejoti.

Tikėjimas šildo. Ypač kai už jį sumokėti nemaži pinigai. Ir turbūt nereikia priminti, kad viltis - visų žvejų motina.