Ankstyvosios tėvystės įtaka - visam gyvenimui

Nauja sritis - prenatalinė psichologija, mokslas apie gyvenimo stadiją iki gimimo, suteikia galimybę bendrauti įvairių sričių specialistams: antropologams, akušeriams, sociologams, psichiatrams. Ir šie linkę nebevadinti kūdikio vaisiumi.

"Nepajėgiau mylėti"

Su mumis sutiko pasikalbėti Gailė, kuri po dvidešimt penkerių metų pertraukos laukiasi antrojo vaiko. Tik šis nėštumas jai jau visai kitoks - pasikeitė savęs vertinimas, nuostatos bei lūkesčiai kūdikio atžvilgiu.

[CITATA]

"Kai laukiausi pirmagimio, mane kamavo baimės dėl gimdymo, nerimas dėl santuokos, nes vyras nuolat mane kritikavo, ignoravo mano nėštumą, negalavimus, nuotaikų kaitą laikydamas tinginyste ir egoizmu. Pykomės su vaidinga anyta, ji sakė, jog nesugebėsiu tinkamai pasirūpinti kūdikiu. Man nedaug laiko likdavo galvoti apie užsimezgusią gyvybę kaip didžiausią gyvenimo stebuklą ir motinystės prasmę.

Kai vaikelis gimė, panikavau, kad silpnutis, naktį viena keldavausi prie jo, ir nebuvo kada galvoti, kad galbūt mano susirūpinusiame veide jis it veidrodyje mato išgąstingą pasaulio grimasą. Vaiko verksmas nelikdavo be atsako, jam užteko švelnumo ir tos instinktyvios meilės. Kai užaugo ir išvažiavo studijuoti, po keleto metų ryšys ėmė trūkinėti, sūnus užsidarė savyje ir atsiribojo. Manau, tai dėl dalykų, kurių nebeįmanoma ištaisyti. Dabar žinau, jog iki gimimo mano patirti emociniai išgyvenimai, sukrėtimai paliko žymę jo emocinėje atmintyje. Psichiatrė negailestingai pasakė, kad jeigu laukdamasi vaiko nepajėgiau jo pakankamai mylėti, jis gali man dovanoti tik pasigailėjimą, o atleidimo reikės palaukti", - sakė Gailė.

Kaip šauksi, taip atsilieps

"Sąmoninga tėvystė turi rastis nuo pat gyvybės užsimezgimo pradžios. Mūsų mąstymas, jausmai, elgesys daro neabejotiną poveikį - ar ateityje vaikui gyvenimas atvers beribes galimybes, ar jis ilgėsis to, ko nepatyrė, ir kapstysis vidiniuose akligatviuose. Prancūzų mokslininkas, akušeris Odenas įrodė, jog svarbiausias žmogaus sveikatai yra prenatalinis, tai yra, laikotarpis iki gimdymo, ir metai po jo", - sakė Jovita Gracholski, specialiosios praktikos slaugytoja-akušerė, turinti 8 metų vakarietišką nėščiųjų bei gimdyvių priežiūros darbo patirtį.

ŽMOGUS. Naujausiomis technologijomis, ultragarsu stebimos žmogučio reakcijos į motinos emocinės būsenos pokyčius. Jeigu į motinos kūną įleidžiama adata, kūdikis verkia, jeigu daromas abortas, nors dar rankyčių pajudinti negali, jis gūžiasi, ginasi, visu kūneliu stumia medicinos instrumentus. O dvyniai motinos pilve žaidžia, čiupinėjasi, baksnoja į motinos pilvo sieną, ir jeigu ji glosto - nusiramina, čiulpia pirštą.

Anot jos, kai moteris pajunta, kad be galo daug gali duoti dar negimusiam kūdikiui, pradeda skleistis.

"Dauguma moterų vis dar galvoja, kad vyro buvimas šalia gimstant vaikui tik sukels papildomų rūpesčių. Bet jeigu vyras pasiruošęs, žino, kokios gimdymo fazės, kada bus pasiekta skausmo viršūnė, sumaišties nelieka. Vaikas yra abiejų sukurtas meilės vaisius, tad ir gimdant jiedu turi būti partneriai. Kiekviena šeima skirtinga, ir kaip jie nuspręs, iki kokio momento gimdant būti kartu, tai ir bus teisinga. Bet reikia žinoti, kad gimdymas kūdikiui suteikia daug informacijos, - sakė J. Gracholski.

Ankstyvosios tėvystės šalininkai nerekomenduoja medikams atskleisti būsimojo kūdikio lyties, nes būna, kad tėvai įsiteigia norį berniuko, o gimsta mergaitė.

Tarybiniais laikais, regis, tėvystė nebuvo itin sąmoninga. Mamos, susižavėjusios gydytojo Spoko vadovėliu, neimdavo verkiančių kūdikių į rankas, jei šie būdavo pamaitinti. Nors silpni ir išlepinti auga ne myluojami ir nešiojami kūdikiai, o tie, kurių meilės, saugumo poreikiai ignoruojami, slopinamos reiškiamos emocijos. Anuomet stipriai suvystyti kūdikiai negalėdavo pajudėti, laikyti atskirai, mamoms atnešdavo tik pamaitinti.

Pokalbininkė pastebėjo, jog afrikiečių tautose stebimasi, jeigu savaitės kūdikis apšlapina motiną. Gera mama esą turi jausti jo poreikius kaip savo pačios. Afrikietė 24 valandas per parą nešiojasi kūdikį su savimi keliaudama, šokdama genties šventėse, rinkdama vaisius, ir jis visur dalyvauja kartu su mama. Auga savarankiški, net įrodyta faktais, kad prišliaužę prie prarajos krašto, sustoja.

J. Gracholski atkreipė dėmesį, jog mamos vėl pratinasi naudoti ekologiškus daugkartinius vystyklus. Medikai pastebi, kad naujagimį mes pirmiausia išmokome "daryti" po savimi, o kai jau atseit bus protingas, sulaukęs metų, sodinsime ant puoduko.

"Kūdikiai rodo ženklus: noriu būti paimtas, noriu valgyti, noriu ant puoduko, ir sąmoningi tėvai juos atpažįsta. Tad galima vaiką išmokyti ant puoduko prašytis net nuo pusės metų", - tikina pokalbininkė.

Motinos juokas - irgi muzika

"Vaikai pasiryžę mokytis nuo pat gyvybės užsimezgimo akimirkos. Viskas, ką jie girdi, kaip yra liečiami, mamos dainos, eilėraščiai, tėčio sekamos pasakos, ugdo asmenybę. Kūdikis dar pilvelyje pažįsta mamos, tėvo, broliukų ar seserų balsus, net namie laikomo gyvūno skleidžiamą garsą. Beje, jiems labai patinka katės miaukimas", - sakė vienos ankstyvojo kūdikių muzikinio ugdymo mokyklėlės vadovė Livija Gavelienė.

Anot jos, apie aštuntą nėštumo mėnesį vystosi klausa, o klausydamas muzikos kūdikis audringai reaguoja. Anksti pradėjusi formuotis klausa padeda greičiau išmokti kalbėti. Mokslininkai teigia, kad kiekviena mama turi jausti, kai kūdikis yra susierzinęs, per daug judinamas, ir kada nori "šokti". Nepatartina besilaukiančioms klausytis roko muzikos, sėdėti pirmose bigbendo koncerto eilėse, eiti į filmus, kuriuose griaudėja. Teigiama, kad per didelis garsas gali net nužudyti kūdikį.

"Puiku, jei mama dainuoja liaudies lopšinę, ir nors vaikai mėgsta klausytis įprastos melodijos, ji atsibosta. Tad nieko blogo lopšines išgalvoti: motinai kuriant, improvizuojant, lavėja vaiko fantazija. Vyresniems kūdikiams linksma mėgdžioti ne muzikinius garsus - šnibždėjimą, čiaudėjimą, skandavimą. Bręsta intelektas, lavėja atmintis, kai vaikas vis daugiau garsų išgirsta. Tokie vaikai užaugę niekada nesakys, kad negali pakęsti indiškos ravos ar arabiškos muzikos, ar tibetietiškų vario dubenėlių, nes žmogus nenori klausytis to, ko nepažįsta. O naujagimiai priima viską", - sakė L. Gavelienė.

"Mamos širdis neklysta"

"Jau septynių savaičių kūdikis turi visus organus, smegenis, kaip ir suaugusieji, tik turi bręsti toliau. Tai yra mažas žmogutis, reaguojantis į aplinką ir jaučiantis beveik tą patį, ką motina, todėl - asmenybė", - sakė vaikų psichiatrė Banga Nastopkaitė.

Nauja sritis - prenatalinė psichologija, mokslas apie gyvenimo stadiją iki gimimo, suteikia galimybę bendrauti įvairių sričių specialistams: antropologams, akušeriams, sociologams, psichiatrams. Ir šie linkę nebevadinti kūdikio vaisiumi.

"Jeigu į motinos kūną įleidžiama adata, kūdikis verkia, jeigu daromas abortas, nors dar rankyčių pajudinti negali, jis gūžiasi, ginasi, visu kūneliu stumia medicinos instrumentus. O dvyniai motinos pilve žaidžia, čiupinėjasi, baksnoja į motinos pilvo sieną, ir jeigu ji glosto - nusiramina, čiulpia pirštą. Tai reiškia, kad motinos prisilietimas sukelia malonią būseną. Jeigu motina nerimauja, tėtis prieina, pašnekina, kūdikis jaučia, kad yra kažkas dar, kas gali nuraminti," - sakė psichiatrė.

Kai tėtis pirmą kartą paliečia kūdikį pilve, šis sustingsta. Tokie įtempti abiejų santykiai gali būti ir ateityje, jeigu nesusibičiuliaus iki gimdymo.

Naujausiomis technologijomis, ultragarsu stebimos žmogučio reakcijos į motinos emocinės būsenos pokyčius. Sunkūs motinos išgyvenimai ateityje gali sukelti kūdikio depresijos vystymąsi, hiperaktyvumą, psichikos raidos sulėtėjimą. Vis dar ginčijamasi, ar tai turi reikšmės lytiniam identitetui, psichikos ligoms. Jeigu į vaiko organizmą iš motinos patenka daug streso hormonų, sutrinka placentos kraujotaka, ir vaisius, negaudamas pakankamai maisto medžiagų, gali net mirti iš bado. Kaip ir apnuodytas per placentą dideliu kiekiu alkoholio, narkotikų, vaistų.

"Neišnešiotų kūdikių daugėja dėl to, kad motinos nesaugo savo sveikatos, serga lėtinėmis ligomis, per daug dirba, yra pervargusios. Artimieji turėtų padrąsinti, pasiūlyti pagalbą, nuraminti. Kad pagimdytų sveiką kūdikį, svarbu, jog mama vengtų nesaugių situacijų, diskomforto. Tėvai atveda jau paauglį, kai jis protestuoja, keistai elgiasi: šios krizės susijusios su tuo, kad vaikas motinos kūne nesijautė saugus. Jis savęs nemyli lygiai taip pat, kaip jo nemylėjo mama. Jis nėra sau brangus, užtat nebijo rizikuoti nei savo sveikata, nei gyvybe.

Manau, "šaltos" motinos vaikystėje pačios nepatyrė šilumos, augo vienišos, bijančios prisirišti prie kito žmogaus, galbūt ir mylėti neišmoko. Besąlyginės meilės jausmas sveikai moteriai atsiranda ne todėl, kad vaikas kažkoks ypatingas, o kad jis bejėgis ir jam reikia globos", - sakė vaikų psichiatrė.

Paklausta, ką ji galvoja apie tokias mokyklas, kaip amerikietiškoji "Vaikų-einšteinų", atsako: "Yra be galo daug ugdymo metodikų, bet nė vienos - idealios. Jeigu motiną erzina kokie užsiėmimai ir atrodo nesąmonė, lai daro tą, ką nori: piešia, muzikuoja, vaikštinėja gamtoje. Neverta aklai pasitikėti literatūra ar pagyvenusių moteriškių patirtimi. Neatmeskime motinos intuicijos ir širdies balso."