Vilkolakiai smėlio dėžėje

Tėvai, darželių auklėtojos ir mokyklose dirbančios mokytojos apie tai turėtų įspėti vaikus, žinoma, paaiškinę jiems suprantama kalba.

Ar klaipėdiečiai rizikuoja, išleisdami vieną vaiką į kiemą?

Mažo vaiko vieno niekur negalima išleisti. Jeigu tėvai mažylį palieka smėlio dėžėje, vadinasi, vaikas yra "pamestas". Ar prisėdus nepažįstamam dėdulei mažylis pagalvos, kad tai gali būti pavojinga? Ne. Jis atvira siela džiaugsis, kad juo domisi, su juo žaidžia.

Pedofilas vaikui gali pažadėti kompiuterinį žaidimą vien už tai, kad jis ateis į svečius. Vaikas akimirką praras budrumą. Jis žinos, kad nereikia eiti su svetimu, bet kita jo pusė sakys: o kodėl ne? Gal išties tas žmogus geras ir man padovanos žaidimą, ir nebūtinai man atsitiks kas nors baisaus?

Vaikas yra patiklus, kritiškiau į suaugusius pradeda žiūrėti tik nuo 12-14 metų. Pedofilai naudojasi vaikišku naivumu ir smalsumu.

Kas tai per antžmogiai?

Pedofilai dažniausiai yra psichopatai, ribinės asmenybės. Jie turi ryškių asmenybės sutrikimų, mazochistinių polinkių. Pedofilai paprastai būna impotentai, jaučiantys labai gilius nevisavertiškumo kompleksus, nepasitinintys savimi.

Todėl dalis jų iš tiesų būna lipšnūs, perdėtai švelnūs, sukuria gero, nuoširdaus žmogaus įspūdį.

Yra pedofilų, turinčių sadistinių polinkių. Tai sociopatinės asmenybės - agresyvūs, impulsyvūs, emociškai nestabilūs. Tokius žmones lengviau atpažinti, bet jie neina į smėlio dėžes. Tiesiog pasigrobia vaiką ir jėga priverčia santykiauti ar glostyti genitalijas.

Paprastai pedofilai turi keletą lytinių iškrypimų: dažnai pirmiausia pasireiškia ekshibicionizmas (genitalijų rodymas), vojerizmas (lytinio akto stebėjimas), o vėliau ir pedofilija.

Prie šios sutrikimų trijulės gali prisidėti ir fetišizmas (lytinis potraukis garbinamo asmens daiktams). Pedofilai turi sadomazochistinių polinkių.

Kaip jie tokie tampa?

Komplikuota ankstyvoji vaiko raida. Kompleksas pagal graikų tragediją.

Korinto karaliui gimė sūnus, ir buvo išpranašauta, kad jis nužudys tėvą, užims sostą, todėl kūdikį paliko ant uolos sudraskyti žvėrims. Išgelbėtas sūnus grįžo į Korintą, ir, sutikęs vežimą, kuriame važiavo senelis, nužudė jį, nežinodamas, jog tai jo tėvas. Po to sanguliavo su savo motina, o kai tai sužinojo, nubaudė save, išsidurdamas akis.

Edipo kompleksas pasireiškia vaikams tarp trijų - šešerių metų, kai vaikas tapatinasi su tėvu arba motina.

Berniukas jaučia konkurenciją tėvui, nori patenkinti motiną vietoje jo, bet sykiu jaučia, kad tėvas yra geras, didelis ir jį myli. Šie dvigubi jausmai sukelia vaikui kaltę ir nerimą: "kraujomaišos ir žmogžudystės" troškimas sukelia jam labai įvairius jausmus.

Jeigu vaikas auga normaliai, santykiai šeimoje yra normalūs, tai Edipo kompleksas išsisprendžia ir nesukelia jo gyvenime jokių sutrikimų pasirenkant partnerį.

Jeigu toje fazėje kažkas ne taip, gali "susiprogramuoti" lytinis sutrikimas, kuris ryškėja paauglystėje ir vyresniame amžiuje. Žmogus apie tai nieko nežino, kol jo nepradeda kankinti fantazijos, vėliau ir veiksmai, nuo kurių jis pasitenkina.

Jei kalbėtume apie homoseksualizmą, šiuo atveju berniukas totaliai nekenčia motinos, ją priima kaip "genitalijas", ir ta visa ertmė jam atrodo baugi, agresyvi, sukelia daugybę negatyvių jausmų. Taip atsitinka galbūt dėl neteisingo mamos elgesio, galbūt dėl stiprios konkurencijos su tėvu.

Šiaip ar taip, viskas vyksta dėl sutrikusių tėvo, motinos ir vaiko santykių.

Jeigu motina gyvena asocialiai, turi daug draugų, vaikas turi kovoti ne vien su tėvu, ir jo galvelėje dedasi keisti dalykai.

Iš ko matyti, kad vaikas tapo pedofilo auka?

Jeigu vaikas ilgiau užsibūna tualete arba vonioje, reikia pasižiūrėti, ar ant jo genitalijų nėra paraudimų, įplyšimų, kraujavimų. Vaiko elgesys pasikeičia, jis tampa irzlesnis, labai nekalbus.

Sunkiai užmiega ir sapnuoja košmarus, kartais per miegus dejuoja, ginasi. Jis būna baugštus, lyg prasikaltęs. Jį kankina gėda, sumišusi su kalte.

Tuomet vaiką reikia vesti pas psichologą?

Tėvams patarčiau turėti savitvardos ir kantrybės, kalbantis su vaiku apie galimus potyrius. Jeigu nežinote priežasties, dėl ko vaikas pasikeitė, netempkite jo iš karto pas psichologą.

Dvylikamečiai labai sunkiai atsiveria ir prisipažįsta patyrę seksualinę prievartą ar tvirkinimą. Kiti savo paslaptį nusineša į suaugusiojo gyvenimą.

Sulaužytą gyvenimą.

Taip. Pedofilo veiksmų sukelta trauma yra milžiniška. Ji vėliau atsiliepia šeimyniniam gyvenimui. Jeigu prievarta prieš vaiką kartojasi, sulaukus brandos, pasireiškia rimti asmenybiniai sutrikimai.

Gali užaugti priklausomo, emociškai nestabilaus tipo asmenybė, tai yra žmogus, kuris nesugeba priimti sprendimų ir atsakomybės už savo gyvenimą. Lyg jo stuburas būtų sulaužytas. Žmogus nebegali atsitiesti.

Kaip padėti šitaip nuskriaustam vaikui?

Vaiką reikia priimti su jo patyrimu. Ramiai apie tai kalbėtis. Tai ne jo kaltė, kad taip atsitiko. Tėvai turi "pasiimti" iš vaiko atsakomybę: "Mes labai kalti, kad palikome tave, nepaaiškinome, kad per mažai apie tai kalbėjome".

Ar galima padėti pedofilams? Pakeisti juos?

Psichoterapija ir elgesio terapija pedofilams galima, jeigu yra motyvas. Paprastai žmonės, turintys lytinių iškrypimų, į psichiatrą ar psichologą kreipiasi tik tada, kai jaučia depresiją, nerimą.

Dėl paties iškrypimo - niekada. Pedofilai yra užburtame rate, jų iškrypimo negalima išgydyti, kadangi jis patenkina jų seksualinį potraukį.

Elgesio terapija moko nukreipti esminį instinktą į kitą objektą, bet paprastai nesėkmingai. Be to, žmonės labai slepia savo tamsiąsias puses.