Patarimų visiems gyvenimo atvejams negali duoti net specialistai, ir galutinis atsakymas į panašius klausimus priklauso nuo to žmogaus, kuris kreipiasi: jo išsiauklėjimo, požiūrio, charakterio bei gebėjimo intuityviai (greitai) įvertinti situaciją. Dažnas tikriausiai pagalvos, kad koks 14-metis "jaunuolis" dar apskritai nenusipelnė, kad į jį kas nors kreiptųsi pagarbiai, tad jokios problemos čia neįžvelgs...
Mokiniui - "jūs"?
Kalba yra bendravimo priemonė, kalbos etiketas - mandagumo, bendravimo kultūros išraiška, o pastaroji atskleidžia bendrąją asmens kultūrą... Taigi klausimas, kokiu žodžiu kreiptis į kitą žmogų, ne toks jau ir nereikšmingas.
Nuo mažens esame išmokyti, kad nemandagu sakyti "tu" vyresniems amžiumi ar rangu, nepažįstamiems arba mažai pažįstamiems žmonėms. Neįprasta sakyti "jūs" šeimos nariams, artimiesiems ir vaikams. Tačiau laikai keičiasi - keičiasi ir požiūris: kai kuriose Lietuvos mokyklose į vyresniojo amžiaus mokinius mokytojai jau kreipiasi "jūs", o mokiniai į mokytoją - vardu.
"Bendrosios etiketo taisyklės ir tendencijos yra gana aiškios, tačiau kai kuriose konkrečiose praktinėse situacijose iš tiesų iškyla keblumų, - pritarė knygų apie etiketą autorė, Lietuvos edukologijos universiteto docentė Živilė Sederevičiūtė - Pačiauskienė, dėstanti elgesio kultūrą, vedanti seminarus bei konsultacijas dalykinės komunikacijos temomis. - Universalaus lietuviško kreipinio visiems gyvenimo atvejams tikrai neturime: gatvėje nešauksime nei "pilieti", nei "drauge", nei "žmogau" - tai negražu ir nemandagu. O kaip konkrečiai derėtų kreiptis, atsakymo nerasite jokioje etiketo knygoje."
Jeigu reikia atkreipti nepažįstamo žmogaus dėmesį, pati elgesio kultūros specialistė sako "atsiprašau" ir "jūs" - nepriklausomai nuo žmogaus amžiaus.
Pasak docentės, nuo kurio amžiaus į žmogų dera kreiptis ne "tu", o "jūs", konkretaus atsakymo taip pat nėra suformuluota: tenka kliautis intuicija.
"Manau, kad "jūs" derėtų sakyti žmogui nuo paauglystės - maždaug 12 metų. Mokyklose ir kitose edukacinėse institucijose iš tiesų tai yra susitarimo reikalas, ir šio susitarimo iniciatorius turėtų būti vyresnis žmogus - pagal amžių arba pagal statusą. Aš su savo studentais visada aptariu šį klausimą, tą patį daro ir kai kurie mokytojai. Ar Lietuvoje daug mokyklų, kuriose į mokinius kreipiamasi "jūs", tokios statistikos nežinau. Iš savo asmeninės patirties galiu pasakyti, kad ši tendencija ateina į privačias mokyklas iš verslo santykių, o tai, sutikime, pažangi sritis. Žinau, kad kai kuriose privačiose mokyklose mokytojai ir mokiniai vieni kitus vadina vardais. Ar mokytojas į mokinį kreipiasi "jūs" - priklauso nuo amžiaus. Manyčiau, kad į abiturientus jau tikrai derėtų kreiptis būtent taip."
Vardu ar pavarde?
Pasak docentės Ž. Sederevičiūtės - Pačiauskienės, kitaip nei verslo pasaulyje, valstybinėse mokyklose, kaip ir kitose valstybinėse įstaigose, santykiai labiau grįsti oficialumu, o tai diktuoja ir bendravimo toną bei kalbos etiketą. Tačiau etiketo ekspertė pabrėžė, kad būtų tikrai nepriimtina ir neetiška, jei mokinys savo nuožiūra, nepaskatintas mokytojo, kreiptųsi į jį "tu" ar vardu.
Ar mokytojui į mokinį geriau kreiptis vardu, ar pavarde, pokalbininkė taip pat paliko spręsti vyresniam žmogui. "Kreipinys pavarde - oficialesnis, vardu - draugiškesnis, šiltesnis, jis sumažina atstumą. Mokytojas pats sprendžia, kokių santykių jis nori su savo mokiniais."
Lygiai tą patį galima pasakyti ir apie kitas įstaigas: valstybinėse dažniau prisistatoma pavarde ar pareigomis, o privačiose - vardu, nes norima su klientu užmegzti šiltesnį santykį, sumažinti atstumą.
Orientyrai
Anglakalbiam paprasčiau: jiems problema "tu" ar "jūs" visai neegzistuoja. Gerų manierų specialistai prancūzai moko, kad pagrindinis kreipinys vis dėlto turėtų būti "jūs". Dar 1970 m. išleistoje knygoje "Kaip elgtis" (apie etiketą, kultūrą ir taktą) slovakų autoriai E. Križanas ir J. Orlikas (J. Krizan, E. Orlik) teigia, kad svetimiems vaikams paprastai sakoma "tu" iki 12-16 metų.
Apibendrinant etiketo ekspertų patarimus, galima teigti, jog...
Kreiptis "jūs" derėtų...
* Į nepažįstamą žmogų nepriklausomai nuo jo amžiaus ir socialinės kilmės.
* Į garbaus amžiaus žmogų.
* Į visus žmones (netgi kolegas) kreipiantis viešai dalykinėje aplinkoje (konferencijų, simpoziumų metu etc.).
* Gydytojui kreipiantis į pacientą - nepriklausomai nuo vietos ir aplinkybių.
* Mokytojui - į vyresniojo amžiaus mokinį (pripažįstant pagarbą jo asmenybei).
* Žurnalistui intervuojant pokalbininką (net ir gerai pažįstamą).
Kreiptis "tu" priimtina
* Šeimoje (artimų santykių ženklas).
* Neoficialioje aplinkoje kreipiantis į kolegą, pažįstamą žmogų.
* Mokykloje kreipiantis į vaiką iki 9 metų.
Perėjimas nuo "jūs" prie "tu"
Griežtų taisyklių, kurios reguliuotų šį perėjimą, taip pat nėra, tačiau bendravimo praktika diktuoja tokius orientyrus...
* Sprendimo pereiti prie "tu" negali priimti vienas žmogus, ypač kai jis yra priklausomas nuo kito (pvz., pavaldinys nuo vadovo). Etiketo specialistai tai traktuoja kaip familiarumą.
* Vyresnis žmogus gali pasiūlyti jaunesniam pereiti prie "tu", tačiau tai neįpareigoja pastarojo su tuo sutikti.
* Vyro ir moters santykių srityje pasiūlymą pereiti prie "tu" visada pateikia moteris.
Rašyti komentarą