Stresas ir perdegimas. Ar tai tas pats?

Kartais stresas gali būti naudingas – mobilizuojame savo jėgas, gebame koncentruoti dėmesį ir puikiai atlikti darbus.

Tačiau ilgai besitęsiantis stresas kenkia organizmui – jaučiame fizinį nuovargį, esame nervingi, irzlūs, sunku sutelkti dėmesį, keičiasi mitybos įpročiai.

Dėl ilgalaikio streso gali išsivystyti perdegimas.

Tad kas gi jis?

Perdegimas – tai ne tik fiziologinė, bet ir psichologinė, emocinė būsena, kai asmuo nebegali atsipalaiduoti, nuolatos jaučiasi pavargęs, kamuoja galvos, skrandžio skausmai, sutrinka miego ritmas, įtampą jaučiama net ir ne darbo metu.

Atsiranda vienišumo jausmas, nuotaikų svyravimai, imame jaustis bejėgiais, ką nors pakeisti, stinga motyvacijos atlikti užduotis, atsikelti iš lovos tampa misija neįmanoma.

Ir tai nėra tiesiog išsigalvojimas, gudrus pasiteisinimas, norint išvengti darbo dienos ar rimto pokalbio su vadovu.

Perdegimo priežastys gali būti labai įvairios, priklauso nuo asmeninės situacijos: nuolatinis stresas, žalingas gyvenimo būdas, psichologinis spaudimas darbe, maksimalizmas – didelis noras viską pasiekti ir atlikti tobulai, ilgos darbo valandos gali vesti link perdegimo.

Dažnai perdegimas atsiranda dėl didelės arba ilgą laiką besitęsiančios įtampos.

Žmogus nebepajėgia susitvarkyti su kasdieninėmis užduotimis, kiekviena diena atrodo sunki, o atliekamas darbas tarsi laiko švaistymas.

Kaip atskirti, jus kamuoja stresas ar jau tai perdegimo sindromas?

Streso metu žmonės jaučia daugybę skirtingų jausmų, išgyvena daug emocijų (pyksta, jog nesiseka atlikti darbo taip, kaip norėtųsi, nusivilia, jog nėra tinkamai įvertinamas, entuziastingai vėl imasi naujų veiksmų), apima nerimas, dauguma veiksmų gali būti atlikti skubiai ir neapgalvotai, tačiau jie vis dar turi tikėjimą, jog padėtis gali būti taisoma.

Perdegimo atveju žmogus jaučiasi abejingas viskam, nekontroliuojantis savo užduočių, nesuprantantis vadovo lūkesčių, jo emocijos tarsi prislopintos, nėra motyvacijos ką nors keisti, nes nebėra vilties, jog darbe dar gali kas nors pasikeisti į gerąją pusę.

Automatiškai kyla klausimas – kaip su tuo kovoti?

Norint išvengti perdegimo, nepamirškite socialinių kontaktų, bendraukite su kitais žmonėmis, būkite atviri, dalinkitės savo jausmais, leiskite sau pailsėti (todėl turite žinoti, kas jums yra poilsis, kokia veikla padeda jums atsipalaiduoti), neprisiimkite per daug atsakomybių, pakankamai išsimiegokite, propaguokite sveiką gyvenimo būdą.

Stresą suvaldyti gali padėti fizinis aktyvumas (mankšta, sportas, aktyvios laisvalaiko formos), relaksacinės priemonės (kvėpavimo pratimai, meditacija), humoras – juokas ne tik sukelia atsipalaidavimo jausmą, bet ir suaktyvina raumenis, padeda gamintis laimės hormonams. Ištikus stresinei situacijai gali pagelbėti puikus mąstymo pratimas „Gerai, kad...

Gerai, nes...“. Įsivaizduokite situaciją, jog jus atleidžia iš darbo. Dabar šiai situacijai sugalvokite du sakinius, kurie prasidėtų žodžiai „Gerai, kad...“, „Gerai, nes...“. Pavyzdžiui, atleido iš darbo – „Gerai, kad galėsiu daugiau laiko skirti šeimai ir asmeniniams pomėgiams“, „Gerai, nes bus puiki proga pradėti kurti savo verslą, apie kurį ilgai svajojau“.

Tiek streso, tiek perdegimo atveju geriausiai gali padėti savęs supratimas ir pažinimas – reguliarus ir efektyvus poilsis, teigiamas požiūris į gyvenimą bei tinkamas situacijos vertinimas.

Nepamirškite, kad stresas stiprus veiksnys, galintis sukelti perdegimą, rimtus sveikatos sutrikimus.

Nors yra daugybė streso valdymo metodų, kraštutiniais atvejais, žmogus nebepajėgia pats susitvarkyti su stresu, tuomet verta kreiptis konsultacijos pas sveikatos priežiūros specialistus.